Tag Archives: Romualdas Karazija

Pasiruošimas konferencijai

Ruošiuosi konferencijai "Scientia et Historia – 2009". Nelabai man patinka, kai reikia ir daryti pranešimą, ir dalyvauti organizuojant konferenciją. Organizaciniai reikalai (nors ir būtų menki) trikdo intelektualinį susikaupimą, kuris reikalingas norint tinkamai paruošti ir padaryti pranešimą. Bet nieko tokio, organizacinių reikalų ne tiek daug, nepalyginsi su XXII Baltijos šalių mokslo istorijos konferencija, kurios organizavime teko dalyvauti :)

Mano pranešimo tema kaip įrašyta programoje - "Naujasis eksperimentalizmas". Nutariau, kad visgi darysiu bendresnio pobūdžio pranešimą: kalbėsiu daugiau apie naujojo eksperimentalizmo strateginę svarbą ir jo atsiradimą teoretizmo siautėjimo kontekste. Apie chrestomatines detales gi galima pasiskaityti vadovėliuose ir žinynuose. Atskirai reikės paminėti Iano Hackingo 1983 m. knygos "Representing and Intervening" II dalies pradžią (tai galima skaityti kaip manifestą), kurioje kalbama apie judėjimą "atgal-prie-Bacono". Nedarysiu ir radikalesnių tezių adekvatumo kritinės analizės - čia būtų įvairių klausimų: kiek pavyksta nutolti nuo teorijų ir tradicinių argumentų svarstant teorinių esybių klausimą ir t.t. Kai kuriuos klausimus paliksiu atvirus. Kartoju, man labiausiai rūpi pabrėžti naujojo eksperimentalizmo reikšmingumą teoretizmo vyravimo kontekste.

Šiek tiek laiko reikės paskirti Karlui Popperiui: mat radau keletą jo pastraipų (1974 m.), kurios man bent iš dalies praskaidrina situaciją, kaip Popperis įsitraukė į perversijas apie visapusišką teorijos dominavimą.

Esant laiko, reiktų paminėti ir keletą dalykų iš Romualdo Karazijos "Linksmoji fizika": pvz., kaip jis rašo, "mūsų amžiuje mada vėl atsisuko į teorijos pusę" ir toliau, ko galima tikėtis pabandžius žmonių paklausinėti apie 10 geriausių XX amžiaus fizikų - kiek tarp jų bus teoretikų (1982 m. leidimas, p. 102-104). Šitie dalykai svarbūs galvojant plačiau - apie platesnės (išsilavinusios) publikos asociacijas, prie kurio skatinimo prisideda ir švietimas, ir mokslo populiarinimas: antai neretai teoretikas iškyla kaip herojus, kuris sėdėdamas ant suoliuko vien minties (ir gal net estetinės nuojautos) galia triauškina pasaulio paslaptis kaip riešutus (o gal net praneša, kad jam labai patinka jo paties gražios mintys, tai kam jam tas eksperimentavimas). Apie tokius dalykus reiks irgi pasakyti keletą žodžių.

Tarp kitko, ruošdamasis pranešimui prisiminiau tokį pajuokavimą: Edna susitinka Bessi ir klausia "how's yer husband?"; o Bessi atsako "compared to what?" - būtent, jei naujasis eksperimentalizmas kartais banaliai atrodo, tai reiktų pagalvoti ir palyginti, kokiame kontekste jis atsirado ir kaip bent tame kontekste jis yra svarbus.

Reikia baigti, o tai visą pranešimą čia išdėstysiu :)

Susiję užrašai:
Konferencija "Scientia et Historia – 2009"

Posted in idėjos | Tagged , , , , , | Leave a comment

Karazija apie matematikos ir fizikos skirtumą

"Iš to [iš matematiko Davido Hilberto nepavykusio plano pertvarkyti fiziką ir chemiją] neverta daryti išvados, kad fizikos problemos sunkesnės negu matematikos problemos. Tiesiog šie mokslai skirtingi: matematika stovi ant logikos kojų, o fizika pirmiausia remiasi kaip kengūra uodega - gamtos pažinimu, intuicija ir tik po to formaliąja logika. Neatsitiktinai 7-9 klasių mokiniai, kuriems puikiai sekasi matematika, dažnai skundžiasi nesuprantą fizikos, - čia neužtenka algoritmų, o reikia suvokti ir vadinamąją fizikinę prasmę."
(iš Romualdo Karazijos "Linksmoji fizika" (1982), p. 114)

Romualdo Karazijos knyga "Linksmoji fizika" yra daug rimtesnė negu gali pasirodyti iš pirmo žvigsnio, nors ir labai linksma. Čia citavau iš seno leidimo, o naujasis leidimas turėtų būti dar įdomesnis: kaip nejuodojoje recenzijoje rašo A. Savukynas, "pirmoji autoriaus "Linksmoji fizika" buvo išleista dar brandaus sąstingio metais (1982) ir todėl vidinio ir išorinių cenzorių labai iškarpyta".

Posted in idėjos | Tagged , | Leave a comment