Tag Archives: priežastingumas

CEU vasaros mokykla “Probabilistic Causality”

2008 m. liepos 21 d.- rugpjūčio 1 d. Centrinės Europos universitetas organizuoja vasaros mokyklą "Probabilistic Causality", skirtą naujausių tikimybinio priežastingumo tyrimų studijoms. Iki vasario 14 d. galima prašyti finansinės pagalbos.

Posted in įvairūs | Tagged , | Leave a comment

Nauji Stathis Psillos tekstai

Neseniai Mokslo filosofijos archyve (PhilSci Archive) pasirodė du nauji Stathis Psillos tekstai. Pirmasis - tai "The Next Best Thing: Causation and Regularity", kuriame ginamas reguliaristinis požiūris į priežastingumą (Regularity View of Causation) kaip metafiziškai mažiau apkrautas priežastingumo epistemologijoje.

Kitas tekstas - tai "How to be a Scientific Realist: A Proposal to Empiricists", kuriame teigiama, kad empiristams (su antimetafizinėmis nuostatomis) ir moksliniams realistams (su antiinstrumentalistinėmis nuostatomis) nėra ko labai konfliktuoti. Be kita ko, Psillos primena ir "realistinius" loginio empirizmo istorijos epizodus. Beje, apie Herbertą Feiglį ir jo realizmą trumpai galima paskaityti C. Wade'o Savage'o straipsnyje in memoriam "Herbert Feigl: 1902-1988", kuris buvo išspausdintas PSA 1988 (vol. 2, p. 15-22).

Tikrai, nebūtinai polemika tarp empiristų ir mokslinių realistų visada turi būti aštrinama. Tiek moksliniai realistai gali nenukrypti į metafizines spekuliacijas siekdami savo tikslų, tiek empiristai gali įvertinti empirinių argumentų galią, kai kalbama apie nestebimus dalykus. Tai lengviau galima siekti laikantis arčiau paties empirinio mokslo argumentų, kai svarstomi įvairių objektų egzistavimo klausimai. Šiame kontekste verta prisiminti atomizmo istoriją ir Henri Poincaré, kuris liko atviras eksperimentinių argumentų jėgai atomizmo atveju - taip jis neuždarė savęs konvencionalistinių nuostatų rėmuose (šiais laikais nemažai filosofų visokius rėmus mėgsta).

Bet tokiu atveju, aišku, lieka klausimas, kaip suformuluoti atskiras filosofines pozicijas - dėl ko gi yra ginčijamasi. Ne visada taip būna aišku, kaip aišku, kad mokslinis realizmas ir konstruktyvusis empirizmas yra ryškūs oponentai.

Posted in idėjos | Tagged , , , , | Leave a comment

Lakatoso apdovanojimas 2005

Londono ekonomikos mokykla pranešė, kad 2005 m. Lakatoso apdovanojimas mokslo filosofijoje (Lakatos Award in Philosophy of Science 2005) suteikiamas Jim'ui Woodward'ui už knygą "Making Things Happen: A Theory of Causal Explanation" (Oxford University Press, 2003), kurioje plėtojama intervencionistinė (manipuliacinė) priežastingumo ir aiškinimo samprata. Apdovanojimo paskaitą Jim Woodward skaitys gegužės 4 d. (Old Theatre, London School of Economics).

Lakatoso 10 000 svarų apdovanojimas skiriamas už svarų indėlį į mokslo filosofiją (vertinamos knygos anglų kalba per paskutinius 5 metus). 2006 m. nominacijos Lakatoso apdovanojimui teikiamos iki šių metų balandžio 24 d.

Jim Woodward dirba Kalifornijos technologijos institute.

Posted in tekstai | Tagged , , , | Leave a comment

Pittsburgho-Konstanzo seminaras apie priežastingumą

2005 m. gegužės 25-29 d. Konstanzo universitete (Vokietija) vyks septintasis Pittsburgho-Konstanzo seminaro susitikimas, skirtas priežastingumo problemai "Causation: Historical and Contemporary Perspectives". Bus svarstomos kuo įvairiausios problemos: priežastingumo samprata nuo antikos iki dabartinių laikų, priežastingumas fizikoje, biologijoje, neuromoksle ir socialiniuose moksluose. Viešą paskaitą "Priežastingumas ekonomikoje" skaitys Clive W. J. Granger, 2003 m. Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje. Jei šios paskaitos tekstą kam pavyktų gauti, tai būtinai informuokite - tema komplikuota ir verta dėmesio, be to, įdomu, kai jos imasi ekonomistas.

Posted in konferencijos | Tagged , | Leave a comment