Tag Archives: mokslo pažanga

Galileo Galilėjus ir konceptualinė pažanga

Konceptualinės pažangos idėją gražiai galima iliustruoti Galileo Galilėjaus citata iš jo 1638 m. "Dialogų apie du naujus mokslus", kur keliamas tikslas surasti vaisingas konceptualines priemones - apibrėžimus, "geriausiai tinkančius gamtos reiškiniams". Savo tikslą Galilėjaus apibūdina pabrėždamas savo skirtumą nuo tų, kurie tiesiog matematiškai tiria galimo judėjimo savybes nesirūpindami, kaip tai realizuojama gamtoje (ir šitas darbas "pagirtinas", bet kitoks):

"Ir pirmiausia atrodo reikalinga rasti ir paaiškinti apibrėžimą, geriausiai tinkantį gamtos reiškiniams. Nes bet kas gali išrasti kokią nors judėjimo rūšį ir aptarti jos savybes; tuo būdu, pavyzdžiui, buvo įsivaizduotos spiralės ir konchoidės, brėžiamos tam tikrų judėjimų, kurie nesutinkami gamtoje, ir labai pagirtina, kad buvo nustatytos savybės, kurias šios kreivės turi jų apibrėžimų dėka; bet mes nusprendėme aptarti su pagreičiu krintančių kūnų reiškinius taip, kaip jie iš tikrųjų vyksta gamtoje ir sudaryti tokį greitėjančio judėjimo apibrėžimą, kad jis parodytų esminius stebimų greitėjančių judėjimų bruožus."

(Galilei, Galileo. Dialogues Concerning the Two New Sciences, in R. M. Hutchins (ed.), Great Books of the Western World, vol. 28: Gilbert, Galileo, Harvey. Encyclopedia Britannica, 1955 [1638], p. 200)

Nukrypstant nuo temos, galime pastebėti, kad Galilėjus pabrėžia analitinį grynai matematinio tyrimo pobūdį - kreivės turi tam tikras savybes "savo apibrėžimų dėka", t.y. savybės seka iš apibrėžimų.

Susiję užrašai:
Pastaba dėl konceptualinės pažangos idėjos
Richard Feynman apie gamtos dėsnius
Mokslo konceptualinė pažanga

Posted in idėjos | Tagged , , , | Leave a comment

Pastaba dėl konceptualinės pažangos idėjos

Dėl konceptualinės pažangos idėjos dar norėčiau pridėti tai, kad šios idėjos nereikėtų nei pervertinti, nei nuvertinti. Taip, iš šiuolaikinės perspektyvos žiūrint tai gali atrodyti banalu: visi įpratę, kad įvedamos labai sudėtingos ir abstrakčios matematinės konceptualinės naujovės, kai atsiranda reikalas. Bet mokslo istorijos ir apibendrintos metodologijos požiūriu konceptualinės pažangos idėją verta turėti omenyje. Antai buvo metas, kai buvo visai neaišku, kokiu būdu analizuoti gamtą. Ir net tada, kai kuriant modernaus mokslo pagrindus aiškėjo matematikos svarba, reikėjo rasti konkrečias technikas, kaip tokią analizę efektyviai padaryti. XVII amžius yra ypatingai turtingas šiuo požiūriu periodas. O ir daug vėliau, kai vienos disciplinos klestėjo, kitose buvo metodologinių neaiškumų dėl konceptualinės raidos. Kaip jau esu minėjęs, dar galima pridėti euristinį požiūrį pasimokant iš konceptualinio išradingumo precedentų: kokiais būdais buvo įveikiamos kliūtys, kaip buvo traktuojami neaiškumai dėl naujovių loginių pagrindų ir t.t.

Susiję užrašai:
Galileo Galilėjus ir konceptualinė pažanga
Richard Feynman apie gamtos dėsnius
Mokslo konceptualinė pažanga

Posted in idėjos | Tagged , | Leave a comment

Konceptualiniai įrankiai moksle ir analogija su programavimu

Pradėjus galvoti apie konceptualinę pažangą moksle (t.y. kai konceptualinės naujovės efektyviai padeda siekiant pažintinių tikslų, tarkime, ieškant dėsningumų), mano mintis buvo užkliuvus už analogijos su programavimo kalbų efektyvumu, kaip apie tai užsimena C++ kalbos kūrėjas Bjarne Stroustrup savo “filosofinėje pastaboje” (kaip jis pats tai vadina):

"Programavimo kalba tarnauja dviem susijusiems tikslams: programuotojui ji suteikia instrumentą, kuriuo aprašomi įvykdytini veiksmai, ir sąvokų aibę, kuri naudojama, kai apgalvojama, kas gali būti padaryta. Idealo požiūriu pirmas tikslas reikalauja “artimos mašinai” kalbos tam, kad visais svarbiais mašinos aspektais būtų paprastai ir efektyviai tvarkomasi programuotojui pakankamai akivaizdžiu būdu. C kalba ir buvo sukurta pirmiausia tai turint omenyje. Antrasis tikslas idealo požiūriu reikalauja kalbos, “artimos spręstinai problemai”, tam, kad sprendimo sąvokos galėtų būti išreikštos tiesiogiai ir trumpai. Visų pirma tai turint omenyje buvo konstruojamos priemonės, kuriomis buvo papildyta C sukuriant C++… Kalba programuotojui suteikia konceptualinių įrankių rinkinį; jei šie yra neadekvatūs iškeltam tikslui, jie paprasčiausiai bus ignoruojami."
(Stroustrup, Bjarne. The C++ programming language. Addison-Wesley Longman, Inc., 1997, p. 9)

Tai nėra ypatingos reikšmės analogija ir jokių minties perversmų nesukėlė, bet ji man pasirodė įdomi (plačiau žiūrint, šiame kontekste galima galvoti ir apie įvairias (nekonceptualines) inžinierines inovacijas istorijoje, reikalingas siekiant atitinkamų tikslų, bet nedidelė nauda iš labai plačios įrankis-tikslas analogijos).

Susiję užrašai:
Mokslo konceptualinė pažanga
Richard Feynman apie gamtos dėsnius
"Everything should be made as simple as possible, but not simpler"

Posted in idėjos | Tagged , | Leave a comment

Richard Feynman apie gamtos dėsnius

Galvojant apie mokslo konceptualinę pažangą ir subtilių konceptualinių priemonių įvedimą žmonijos minties istorijoje (pvz., matematinių priemonių), epigrafu labai tinka šis Richardo Feynmano pastebėjimas apie gamtos dėsnius - gamtos reiškiniuose esančius ritmą ir formą (pattern), kurie yra nepastebimi tiesioginio stebėjimo akiai, o atviri tik analizei:

“Even the artists appreciate sunsets, and the ocean waves, and the march of the stars across the heavens... As we look into these things we get an aesthetic pleasure from them directly on observation. There is also a rythm and a pattern between the phenomena of nature which is not apparent to the eye, but only to the eye of analysis; and it is these rhythms and patterns which we call Physical Laws.”
(Feynman, Richard (1985 [1965]) The Character of Physical Law. Cambridge, Mass: The M.I.T. Press, p. 13)

Susiję užrašai:
Mokslo konceptualinė pažanga

Posted in idėjos | Tagged , , , | Leave a comment

Mokslo konceptualinė pažanga

Į mokslo istoriją naudinga pažiūrėti ir konceptualinės pažangos aspektu, t.y. kaip naujos konceptualinės priemonės leisdavo pastebėti svarbius pasaulio aspektus ir tuo suteikdavo galimybę suformuluoti svarbius dėsningumus. Tai ryšku įvairių matematinių priemonių įvedimo atveju (pavyzdžiui, diferencialinis ir integralinis skaičiavimas ir judėjimo analizė XVII a.). Toks žvilgsnis naudingas ne tik istoriniu ar filosofiniu, bet ir euristiniu požiūriu: taip iš praeities mokslininkų galime pasimokyti konceptualinio išradingumo.

Posted in idėjos | Tagged , , , | Leave a comment

Needhamo klausimas ir mokslas Vakaruose

Perskaitęs įdomų įrašą tinklaraštyje "Nematoma ranka" apie Timuro Kurano knygą "The Long Divergence: How Islamic Law Held Back the Middle East", svarstančią islamiškojo pasaulio ekonominio atsilikimo priežastis, prisiminiau Needhamo klausimą (kartais vadinamu "Needhmo didžiuoju klausimu"): mokslo istorikas, sinologas Josephas Needhamas klausė, kodėl Vakarų pasaulis pralenkė Kiniją (ir Indiją) mokslo ir technologijų srityje, nors bent jau iki XIV amžiaus Kinija buvusi, pasak Needhamo, daug labiau pažengusi šiose srityse; kitaip tariant, kodėl "dvi didžiosios Rytų civilizacijos - Kinija ir Indija - nesugebėjo spontaniškai sukurti moderniojo mokslo ir technologijos" (Joseph Needham (1969) The Grand Titration. Science and Society in East and West. London: Allen and Unwin, p. 177), o tai padarė tuo metu buvęs atsilikęs Vakarų pasaulis.

Pirmas svarbus dalykas galvojant apie tokius globalius istorinius klausimus - kaip iš viso galima svarstyti alternatyvių atsakymų pagrįstumą? Mat yra pavojus, kad bus kuriami alternatyvūs aiškinimai, kurie bus tiesiog šiaip pasakojimai (just so stories), kurių geresnio ar blogesnio pagrįstumo nebus bent kiek įmanoma įvertinti. (Žinau, kad akademinėje sferoje yra žmonių, kuriems nerūpi joks pagrįstumas, nerūpi ir skirti fantazijas nuo tikrovės, bet ši pastaba skirta tiems, kuriems tai esmingai rūpi. Čia tarp kitko.)

Būtų visai linksma, kad ir Lietuvoje kas nors sistemingai svarstytų istorinius duomenis ir galimus aiškinimus, susijusius su šiais klausimais. Bet tai sunkus uždavinys ne tik metodologinėje, bet jau ir duomenų srityje. Reikia apimti didžiulį istorinės medžiagos kiekį. Reikėtų, pavyzdžiui, įvertinti ir literatūrą, kuri teigia, kad Josephas Needhamas kartais perlenkia lazdą kalbėdamas apie Kinijos pirmavimą tam tikrose srityse. Beje, keistas dalykas: Needhamas geomantijos ir kompaso sąsajas vadina vienu didžiausiu kiniečių įnašu į mokslą (remiuosi rusišku vertimo ištraukomis iš "Science and Civilization in China", gali būti ir netikslumų). Sunku suprasti, kokius pasiekimus jis čia turi omenyje. Esu girdėjęs, kad Needhamas šiek tiek keitė savo požiūrį ir kad Nathanas Sivinas su tuo susijęs, nors nieko tiksliau negaliu apie tai pasakyti ir jokių šaltinių nurodyti. Į tai irgi reikia atkreipti dėmesį.

Apskritai išradimų Kinijoje vardijimas (kompasas, parakas, popierius, spausdinimas ir daugybė kitų) kažkaip nedaro tokio didelio įspūdžio galvojant apie moderniojo mokslo atsiradimą: matyt, pirmiausia reikia galvoti apie empirinių mokslinių idėjų sistemingą vystymą ir teorizavimą, kuris pajungtas empirinei kontrolei, bei technologijų sąsajas su šiais dalykais ir pan. Bet tai, žinoma, tik pradinės mintys.

Tarp kitko, o kaip dėl klausimo, kodėl modernusis mokslas neatsirado antikinėje Graikijoje?

Iš kitos pusės, net jeigu ir kas nors skeptiškai žiūrėtų į entuziazmą dėl Rytų civilizacijų liktų globalus istorinis klausimas, mane itin dominantis: kas paskatino moderniojo mokslo ir technologijų atsiradimą Europoje? Viena iš svarbių problemų čia būtų Viduramžių kultūrinių pasiekimų įvertinimas.

Posted in mokslo istorija | Tagged , | Leave a comment

“Everything should be made as simple as possible, but not simpler”

Pasiruošus galvoti apie paprastumo kriterijų, pirmiausiai reiktų jį pastatyti į vietą šiuo tiksliu apibendrinančiu posakiu, kad neužmirštume, jog visų pirma norima, kad tam tikras darbas būtų atliktas, o ne šiaip, kad būtų paprasta: "viskas turi būti daroma paprastai kiek tik įmanoma, bet ne paprasčiau" - "everything should be made as simple as possible, but not simpler". Tai, matyt, tinka visoms gyvenimo sritims pradedant atramos sulūžusiai spintos kojai paieškomis ar programavimu ir baigiant mokslo konceptualinėmis priemonėmis bei teorijomis. (Nors kartais nieko baisaus neatsitiks, jeigu darbas bus atliktas komplikuotai, nes norisi pakvailioti ar panašiai, bet čia jau kita kalba.)

Posakis dažnai priskiriamas Einsteinui, bet tikslios citatos nepastebėjau, išskyrus nuorodą į jo paskaitą "On the Method of Theoretical Physics" (The Herbert Spencer Lecture, 1933 m. birželio 10 d., Oksfordas), kur kažkas panašaus sakoma teorijų atžvilgiu. Ir pats posakis kartais vadinamas Einsteino skustuvu. Nors tai, ko gero, tiesiog mokslo folkloro dalis.

Tad užuot skundusis, kad kai kur dalykai pernelyg komplikuoti, reikia pažiūrėti, kokiam tikslui jie iš viso sugalvoti.

Posted in idėjos | Tagged , , , | Leave a comment

Konferencija “Pažanga medicinoje”

Įdomi turėtų būti konferencija "Pažanga medicinoje", vyksianti Bristolyje šių metų balandžio 13-15 d. Konferencija stengiamasi pasitelkti požiūrius iš filosofijos, istorijos, medicinos mokslo bei klinikinės praktikos. Tai turėtų būti vienas iš atvejų, kai tarpdiscipliniškumo siekimas nėra tuščia retorika (tai paminėjau, nes apeliacijos į "tarpdiscipliniškumą" vis labiau tampa retorine priemone, kai neturima, ko pasakyti; taip pat ir Lietuvoje).

Tikiuosi tik, kad antipsichiatrų nebus.

Atkreipiu dėmesį, kad John Worrall pastaruoju metu nemažai dėmesio skyrė medicinos metodologinėms problemoms, pavyzdžiui "What Evidence in Evidence-Based Medicine" žurnale "Philosophy of Science".

Sudomino pranešimas "Why was Semmelweis’ discovery controversial?" (Raphael Scholl). Iš viso Ignazo Semmelweiso atvejis (tiek atradimas, tiek pasipriešinimas jam) yra labai įdomus ir iš istorinės, ir iš filosofinės-metodologinės pusės.

Posted in konferencijos | Tagged , , | Leave a comment

Pfizer apdovanojimas 2009

Mokslo istorijos draugijos 2009 m. Pfizer apdovanojimą (The Pfizer Award) gavo Harold J. Cook už knygą "Matters of Exchange: Commerce, Medicine, and Science in the Dutch Golden Age" (New Haven: Yale University Press, 2007). Kaip rašoma leidyklos tinklalapyje, autorius argumentuoja, kad ne religija, o Nyderlandų prekyba paskatino mokslo pakilimą XVI-XVII a.

Pilnas knygos aprašas toks:
"In this wide-ranging and stimulating book, a leading authority on the history of medicine and science presents convincing evidence that Dutch commerce—not religion—inspired the rise of science in the sixteenth and seventeenth centuries. Harold J. Cook scrutinizes a wealth of historical documents relating to the study of medicine and natural history in the Netherlands and elsewhere in Europe, Brazil, South Africa, and Asia during this era, and his conclusions are fresh and exciting. He uncovers direct links between the rise of trade and commerce in the Dutch Empire and the flourishing of scientific investigation.

Cook argues that engaging in commerce changed the thinking of Dutch citizens, leading to a new emphasis on such values as objectivity, accumulation, and description. The preference for accurate information that accompanied the rise of commerce also laid the groundwork for the rise of science globally, wherever the Dutch engaged in trade. Medicine and natural history were fundamental aspects of this new science, as reflected in the development of gardens for both pleasure and botanical study, anatomical theaters, curiosity cabinets, and richly illustrated books about nature. Sweeping in scope and original in its insights, this book revises previous understandings of the history of science and ideas."

Posted in mokslo istorija | Tagged , , | Leave a comment

Bibliografinė pastaba apie Worrallo-Laudano ginčą

Kadangi atsirado šioks toks susidomėjimas, pateikiu trumpą bibliografinę pastabą apie Johno Worrallo ir Larry Laudano ginčą dėl Laudano pasiūlyto retikuliacinio mokslo kaitos modelio - ar yra nekintami metodologiniai principai ir ar nekintamų metodologinių principų nebuvimas veda į episteminį reliatyvizmą. Žinoma, ginčas turėjo priešistoriją ir vėliau buvo jos atgarsių, bet čia tik pateikiu nuorodas į pagrindinius straipsnius, susijusius su šiuo ginču. Esminis ginčas prasidėjo, kai Johnas Worrallas išspausdino Laudano knygos "Science and Values" (Laudan, Larry (1984), Science and Values. Berkeley: University of California Press) recenziją: Worrall, John (1988), "The Value of a Fixed Methodology", British Journal for the Philosophy of Science 39, p. 263-275. Larry Laudano atsakymas: Laudan, Larry (1989), "If It Ain't Broke, Don't Fix It", British Journal for the Philosophy of Science 40, p. 369-375. Johno Worrallo atsakymas: Worrall, John (1989), "Fix it and be Damned: A Reply to Laudan", British Journal for the Philosophy of Science 40, p. 376-388.

Straipsnių galima ieškoti JSTOR straipsnių archyve. JSTOR iš viso yra neįkainuojamas šaltinis senesniems straipsniams. Žinau, kad ši akademinė straipsnių bazė yra Vilniaus universiteto bibliotekoje (deja, prisijungti iš namų slaptažodžiai suteikiami tik VU bendruomenės nariams, o mano institutas jai nepriklauso).

Vėliau Worrallas parašė su tuo susijusį straipsnį "Two Cheers for Naturalised Philosophy of Science--Or: Why Naturalised Philosophy of Science Is Not the Cat's Whiskers" (Science and Education, Volume 8, Number 4, July 1999, p. 339-361). Minėto ginčo atgarsių galima pastebėti neseniai lietuviškai pasirodžiusios Alano Chalmerso knygos "What Is This Thing Called Science?" (trečias leidimas) 11-tame skyriuje (Chalmers, Alan F. (2005). Kas yra mokslas? Vilnius: Apostrofa) bei recenzijų simpoziume, skirtam šiai knygai ("Review Symposium on Alan Chalmers’ What is This Thing Called Science", Metascience, Volume 9, Number 2, July 2000, p. 172-203).

Prie šio ginčo dar turėčiau grįžti šiame tinklaraštyje arba straipsnyje arba knygoje, jeigu iki tokio dalyko prieisiu (silpnoji disjunkcija).

Posted in idėjos | Tagged , , , , , , | Leave a comment