Tag Archives: mokslo metodologija

Alan Guth ir paprastumas moksle

Fizikas Alan Guth per daug nesižavi paprastumu.

"I think it is absolutely amazing that it can be measured and also absolutely amazing that it can agree so well with inflation and also the simplest models of inflation - nature did not have to be so kind and the theory didn't have to be right." Cosmic inflation: 'Spectacular' discovery hailed

Apskritai gražus ir labai tinkamas pasakymas - "nature did not have to be so kind and the theory didn't have to be right." Buvo proga ir prisiminti, kad "everything should be made as simple as possible, but not simpler".

Susiję užrašai:
"Everything should be made as simple as possible, but not simpler"

Posted in idėjos | Tagged , | Leave a comment

“Everything should be made as simple as possible, but not simpler”

Pasiruošus galvoti apie paprastumo kriterijų, pirmiausiai reiktų jį pastatyti į vietą šiuo tiksliu apibendrinančiu posakiu, kad neužmirštume, jog visų pirma norima, kad tam tikras darbas būtų atliktas, o ne šiaip, kad būtų paprasta: "viskas turi būti daroma paprastai kiek tik įmanoma, bet ne paprasčiau" - "everything should be made as simple as possible, but not simpler". Tai, matyt, tinka visoms gyvenimo sritims pradedant atramos sulūžusiai spintos kojai paieškomis ar programavimu ir baigiant mokslo konceptualinėmis priemonėmis bei teorijomis. (Nors kartais nieko baisaus neatsitiks, jeigu darbas bus atliktas komplikuotai, nes norisi pakvailioti ar panašiai, bet čia jau kita kalba.)

Posakis dažnai priskiriamas Einsteinui, bet tikslios citatos nepastebėjau, išskyrus nuorodą į jo paskaitą "On the Method of Theoretical Physics" (The Herbert Spencer Lecture, 1933 m. birželio 10 d., Oksfordas), kur kažkas panašaus sakoma teorijų atžvilgiu. Ir pats posakis kartais vadinamas Einsteino skustuvu. Nors tai, ko gero, tiesiog mokslo folkloro dalis.

Tad užuot skundusis, kad kai kur dalykai pernelyg komplikuoti, reikia pažiūrėti, kokiam tikslui jie iš viso sugalvoti.

Posted in idėjos | Tagged , , , | Leave a comment

Bibliografinė pastaba apie Worrallo-Laudano ginčą

Kadangi atsirado šioks toks susidomėjimas, pateikiu trumpą bibliografinę pastabą apie Johno Worrallo ir Larry Laudano ginčą dėl Laudano pasiūlyto retikuliacinio mokslo kaitos modelio - ar yra nekintami metodologiniai principai ir ar nekintamų metodologinių principų nebuvimas veda į episteminį reliatyvizmą. Žinoma, ginčas turėjo priešistoriją ir vėliau buvo jos atgarsių, bet čia tik pateikiu nuorodas į pagrindinius straipsnius, susijusius su šiuo ginču. Esminis ginčas prasidėjo, kai Johnas Worrallas išspausdino Laudano knygos "Science and Values" (Laudan, Larry (1984), Science and Values. Berkeley: University of California Press) recenziją: Worrall, John (1988), "The Value of a Fixed Methodology", British Journal for the Philosophy of Science 39, p. 263-275. Larry Laudano atsakymas: Laudan, Larry (1989), "If It Ain't Broke, Don't Fix It", British Journal for the Philosophy of Science 40, p. 369-375. Johno Worrallo atsakymas: Worrall, John (1989), "Fix it and be Damned: A Reply to Laudan", British Journal for the Philosophy of Science 40, p. 376-388.

Straipsnių galima ieškoti JSTOR straipsnių archyve. JSTOR iš viso yra neįkainuojamas šaltinis senesniems straipsniams. Žinau, kad ši akademinė straipsnių bazė yra Vilniaus universiteto bibliotekoje (deja, prisijungti iš namų slaptažodžiai suteikiami tik VU bendruomenės nariams, o mano institutas jai nepriklauso).

Vėliau Worrallas parašė su tuo susijusį straipsnį "Two Cheers for Naturalised Philosophy of Science--Or: Why Naturalised Philosophy of Science Is Not the Cat's Whiskers" (Science and Education, Volume 8, Number 4, July 1999, p. 339-361). Minėto ginčo atgarsių galima pastebėti neseniai lietuviškai pasirodžiusios Alano Chalmerso knygos "What Is This Thing Called Science?" (trečias leidimas) 11-tame skyriuje (Chalmers, Alan F. (2005). Kas yra mokslas? Vilnius: Apostrofa) bei recenzijų simpoziume, skirtam šiai knygai ("Review Symposium on Alan Chalmers’ What is This Thing Called Science", Metascience, Volume 9, Number 2, July 2000, p. 172-203).

Prie šio ginčo dar turėčiau grįžti šiame tinklaraštyje arba straipsnyje arba knygoje, jeigu iki tokio dalyko prieisiu (silpnoji disjunkcija).

Posted in idėjos | Tagged , , , , , , | Leave a comment

Karazija apie matematikos ir fizikos skirtumą

"Iš to [iš matematiko Davido Hilberto nepavykusio plano pertvarkyti fiziką ir chemiją] neverta daryti išvados, kad fizikos problemos sunkesnės negu matematikos problemos. Tiesiog šie mokslai skirtingi: matematika stovi ant logikos kojų, o fizika pirmiausia remiasi kaip kengūra uodega - gamtos pažinimu, intuicija ir tik po to formaliąja logika. Neatsitiktinai 7-9 klasių mokiniai, kuriems puikiai sekasi matematika, dažnai skundžiasi nesuprantą fizikos, - čia neužtenka algoritmų, o reikia suvokti ir vadinamąją fizikinę prasmę."
(iš Romualdo Karazijos "Linksmoji fizika" (1982), p. 114)

Romualdo Karazijos knyga "Linksmoji fizika" yra daug rimtesnė negu gali pasirodyti iš pirmo žvigsnio, nors ir labai linksma. Čia citavau iš seno leidimo, o naujasis leidimas turėtų būti dar įdomesnis: kaip nejuodojoje recenzijoje rašo A. Savukynas, "pirmoji autoriaus "Linksmoji fizika" buvo išleista dar brandaus sąstingio metais (1982) ir todėl vidinio ir išorinių cenzorių labai iškarpyta".

Posted in idėjos | Tagged , | Leave a comment

metodologinė pastaba apie nežinojimą

Vienoje televizijos mokslo populiarinimo laidoje, skirtoje vaikams, rusų astronomas (deja, neatsimenu nei laidos, nei astronomo pavardės) išsakė vertingą metodologinę pastabą, kurią naudinga atsiminti ne tik vaikams. Vaikas paklausė, "o kaip traktuoti NSO, t.y. neatpažintus skraidančius objektus?". Astronomas trumpai atsakė: "taip ir traktuokite, kaip NEATPAŽINTUS skraidančius objektus".

Posted in idėjos | Tagged | Leave a comment