Tag Archives: mokslo filosofijos žinynai

Nauja Stanfordo filosofijos enciklopedijoje

Pastaruoju metu Stanfordo filosofijos enciklopedijoje pasirodė nauji straipsniai apie tokius dalykus, susijusius su mokslo filosofija: žmogaus genomo projektas, kombinatorinė logika, kauzalinė sprendimų teorija, Auguste Comte, konstruktyvusis empirizmas, natūralios rūšys, intuicionizmas matematikos filosofijoje, mokslas ir pseudomokslas, natūralizmas matematikos filosofijoje, Hans Reichenbach, pragmatizmas, Henricus Regius, chaosas, biologijos filosofija, natūrali atranka, Kantas ir Hume'as apie priežastingumą, redukcionizmas biologijoje, Ernst Mach, fikcionalizmas matematikos filosofijoje, Dedekindo įnašas į matematikos pagrindus, įrodymų teorijos raida, aiškinimai matematikoje, Hermann von Helmholtz.

Stanfordo filosofijos enciklopedija - labai naudingas šaltinis visose filosofijos srityse ir studentams, ir nestudentams.

Posted in tekstai | Tagged | Leave a comment

Mokslo filosofija A-Z

Psillos A-ZNeseniai Edinburgo universiteto leidykla išleido nedidelį šiuolaikinės mokslo filosofijos žodyną "Philosophy of Science A-Z" (apimtis - 280 puslapių), kurio autorius - graikų mokslo filosofas Stathis Psillos. Straipsneliai trumpi, bet labai naudingi greitam susipažinimui ar prisiminimui. Tokia knyga galėtų tapti parankine tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems mokslo filosofijoje. Gerai, kad be pagrindinių terminų ir klasikinių autorių, į žodyną atskirai buvo įtraukti ir kai kurie šiuo metu aktyvūs mokslo filosofai: Alan Musgrave, Nancy Cartwright, Peter Achinstein, Bas van Fraassen, Ian Hacking ir kt. Psillos įvade rašo, kad turėjęs problemų spręsdamas, kuriems filosofams paskirti atskirus straipsnelius. Jis nutarė, kad tokiu būdu reikia įtraukti tik labai įžymius mokslo filosofus, gimusius prieš pasibaigiant Antrajam pasauliam karui (ir čia pat atsiprašo tų, kurie galėjo įsižeisti nepatekę). Nors studentams labai tiktų ir tokie žinynai, kuriuose apibūdinamos jaunesnių, dabar rašančių filosofų mąstymo linijos (per daug nesiaiškinant dėl "įžymumo"). Apie klasikus jau ir taip daug prirašyta.

Tiesa, reikėtų taupiau naudoti vietą knygoje neskiriant tiek dėmesio feministiniams rašiniams bei Sandrai Harding, gavusiai net atskirą straipsnelį (mat kaip "įžymumas" matuojamas...). Tokios nedidelės apimties žodyne vietą derėtų panaudoti reikšmingesniems dalykams. Bet ką padarysi: akademinis klimatas, matyt, autoriams daro savo spaudimą (aišku, tai ne tik šio leidinio problema). Gal dar straipsnelių apie arijų mokslo gerbėjus sulauksime analogiškuose leidiniuose - kaip čia nustatysi, kur sustoti. Bendrai kalbant, kai pradedama globaliai ideologizuoti, belieka remtis šūkiais ir įvairiomis spaudimo priemonėmis.

Posted in tekstai | Tagged , , | Leave a comment

Laukiama naujos enciklopedijos

Šių metų pabaigoje turėtų pasirodyti dviejų tomų mokslo filosofijos enciklopedija ("The Philosophy of Science: An Encyclopedia", Routledge Press) - redaguoja Jessica Pfeifer ir Sahotra Sarkar. Apie 150 gana ilgų straipsnių (3000-7500 žodžių) pristatys pagrindinius mokslo filosofijos terminus ir klasikus. Disciplininiu požiūriu apimamos tiek bendrosios mokslo filosofijos, tiek atskirų mokslų (fizika, biologija, chemija, psichologija, statistika, socialiniai mokslai) filosofijos pamatinės idėjos. Su enciklopedijos turiniu galima susipažinti štai čia.

Matome, kad tarp enciklopedijos straipsnių kažkaip pateko ir komiškoji "feministinė mokslo filosofija". (Kitame leidime gal net sulauksime ir maskulinistinės mokslo filosofijos :)) Visgi enciklopedijos autorių lygis leidžia tikėtis, kad kiti straipsniai priklauso universaliai mokslo filosofijai.

Pasirausus Internete jau galima rasti vieną kitą straipsnį, kuris (galbūt pataisytas) turėtų pasirodyti minėtoje enciklopedijoje, pavyzdžiui (tai nuorodos į pdf failus) "Biologinė informacija" (Stephen Downes), "Instrumentalizmas" (Kyle Stanford) ar "Numatymas" (Kyle Stanford).

Posted in tekstai | Tagged , | Leave a comment