Raktažodžio mokslo filosofijos straipsniai archyvas:

Virtualus numeris apie Thomą Kuhną

Thomo Kuhno tyrinėjimams pravers laisvai prieinamas žurnalo "The British Journal for the Philosophy of Science" virtualus numeris, sudarytas iš senesnių klasikinių straipsnių.

Kategorija tekstai | Raktažodžiai: , | Komentuoti

Mano straipsniai

Pagaliau sudėjau daugumą savo straipsnių "mokslo filosofijos tekstų" puslapyje: vieni straipsniai svaresni, kiti mažiau svarūs - taip paprastai jau būna. Bet svarbiausi straipsniai dar neparašyti. Tik neklauskite, kad jie bus parašyti - to niekas nežino, nebent deivės :) Daug dalykų reikia apgalvoti ir pergalvoti.

Jeigu rasiu, dar įdėsiu Alano Chalmerso mokslo filosofijos vadovėlio "Kas yra mokslas?" recenziją, bet ten labai nedidelis tekstas (kažkur pasimetė).

Į savo filosofijos biblioteką vėliau įdėsiu dar keletą tekstų, ir ne tik mokslo filosofijos, aišku, jei autoriai sutiks ir nebus kitų teisinių problemų.

Kategorija tekstai | Raktažodžiai: | Komentuoti

Žurnalo “Synthese” numeris apie mokslinį realizmą

Išleistas naujas specialus žurnalo "Synthese" numeris (Vol. 180, No. 2, May 2011), skirtas mokslinio realizmo problemoms. Kviestiniai redaktoriai - Gerhard Schurz ir Ioannis Votsis. Numerio pavadinimas - "Scientific Realism Quo Vadis? Theories, Structures, Underdetermination and Reference". Surinkti straipsniai parašyti 2008 m. balandžio 10-12 d. Diuseldorfo universitete organizuoto seminaro pranešimų pagrindu.

Susiję užrašai:
Seminaras apie realizmą ir empirinį neapibrėžtumą

Kategorija tekstai | Raktažodžiai: , | Komentuoti

Pirmas žurnalo “HOPOS” numeris

Išleistas pirmas žurnalo "HOPOS: The Journal of the International Society for the History of Philosophy of Science" numeris, kuris dedikuotas amžiną atilsį Ernano McMullino atminimui. Ribotą laiką visi straipsniai ir recenzijos bus prieinami visiems žurnalo tinklalapyje: tad jei kam tai įdomu, skubėkite pasiimti pdf failus. Pirmame numeryje yra šie straipsniai (o šalia jų gausybė knygų recenzijų):

Ernan McMullin, "Kepler: Moving the Earth"
James G. Lennox, "Aristotle on Norms of Inquiry"
Thomas Uebel, "Beyond the Formalist Criterion of Cognitive Significance: Philipp Frank's Later Antimetaphysics"
Warren Schmaus, "Science and the Social Contract in Renouvier"
Eric Schliesser, "Newton's Challenge to Philosophy: A Programmatic Essay"

Atkreipiu dėmesį, kaip plačiai apima mokslo filosofijos temos - nuo Aristotelio iki XX amžiaus (kartais kažkodėl įsivaizduojama, kad mokslo filosofijos tyrinėjimai atsirado tik XX amžiuje).

Kategorija įvairūs | Raktažodžiai: | Komentuoti

Dėl pragmatizmo

Kadangi Lietuvoje yra bent vienas doktorantas, kuris galvoja apie Larry Laudaną, tai svajoju štai apie ką: gal kartais pavyks pateikti bent apytikslį pragmatizmo apibūdinimą (neturiu omenyje tikslaus apibrėžimo). Bet nenervindamas doktoranto galiu pridėti, kad tai nėra pirmaeilės svarbos dalykas, t.y. galima ir apsieiti be to - svarbiausia konkrečių ginčų detali analizė.

Kartą diskusijoje manęs paklausė, ar nesu pragmatistas; pasakiau, kad nesu, o tada pradėjau galvoti, kad šitas reikalas dėl pragmatizmo lieka visai neaiškus.

Gal pragmatizmo kontekste apie anti-spekuliatyvumo idėją verta pagalvoti?

Dabar gana populiaru pasivadinti pragmatistu, net Richardas Rorty pasivadino :) (pokštininkas). Kam tai rūpi pažiūrėkite į "pokalbį" (beje, sudarytą iš citatų) tarp Peirce'o ir Rorty iš Susan Haack knygos "Manifesto of a Passionate Moderate: Unfashionable Essays".

Pragmatizmo ir mokslo filosofijos kontekste į Susan Haack verta atkreipti dėmesį. Štai pora nuorodų: recenzija apie vulgarų rortyizmą (pirma pastraipa - "sugedusio telefono" istorija pragmatizmo istorijoje) ir apie teisinius-filosofinius dalykus (pdf).

Kategorija idėjos | Raktažodžiai: , , , , | Komentuoti

Bibliografinė pastaba apie Worrallo-Laudano ginčą

Kadangi atsirado šioks toks susidomėjimas, pateikiu trumpą bibliografinę pastabą apie Johno Worrallo ir Larry Laudano ginčą dėl Laudano pasiūlyto retikuliacinio mokslo kaitos modelio - ar yra nekintami metodologiniai principai ir ar nekintamų metodologinių principų nebuvimas veda į episteminį reliatyvizmą. Žinoma, ginčas turėjo priešistoriją ir vėliau buvo jos atgarsių, bet čia tik pateikiu nuorodas į pagrindinius straipsnius, susijusius su šiuo ginču. Esminis ginčas prasidėjo, kai Johnas Worrallas išspausdino Laudano knygos "Science and Values" (Laudan, Larry (1984), Science and Values. Berkeley: University of California Press) recenziją: Worrall, John (1988), "The Value of a Fixed Methodology", British Journal for the Philosophy of Science 39, p. 263-275. Larry Laudano atsakymas: Laudan, Larry (1989), "If It Ain't Broke, Don't Fix It", British Journal for the Philosophy of Science 40, p. 369-375. Johno Worrallo atsakymas: Worrall, John (1989), "Fix it and be Damned: A Reply to Laudan", British Journal for the Philosophy of Science 40, p. 376-388.

Straipsnių galima ieškoti JSTOR straipsnių archyve. JSTOR iš viso yra neįkainuojamas šaltinis senesniems straipsniams. Žinau, kad ši akademinė straipsnių bazė yra Vilniaus universiteto bibliotekoje (deja, prisijungti iš namų slaptažodžiai suteikiami tik VU bendruomenės nariams, o mano institutas jai nepriklauso).

Vėliau Worrallas parašė su tuo susijusį straipsnį "Two Cheers for Naturalised Philosophy of Science--Or: Why Naturalised Philosophy of Science Is Not the Cat's Whiskers" (Science and Education, Volume 8, Number 4, July 1999, p. 339-361). Minėto ginčo atgarsių galima pastebėti neseniai lietuviškai pasirodžiusios Alano Chalmerso knygos "What Is This Thing Called Science?" (trečias leidimas) 11-tame skyriuje (Chalmers, Alan F. (2005). Kas yra mokslas? Vilnius: Apostrofa) bei recenzijų simpoziume, skirtam šiai knygai ("Review Symposium on Alan Chalmers’ What is This Thing Called Science", Metascience, Volume 9, Number 2, July 2000, p. 172-203).

Prie šio ginčo dar turėčiau grįžti šiame tinklaraštyje arba straipsnyje arba knygoje, jeigu iki tokio dalyko prieisiu (silpnoji disjunkcija).

Kategorija idėjos | Raktažodžiai: , , , , , , | Komentuoti

Tekstai iš HIST-ANALYTIC

Neseniai tinklalapyje HIST-ANALYTIC patalpinta Franko P. Ramsey straipsnis "Theories" (1929), trys įvado skyriai iš Whiteheado ir Russello "Principia Mathematica" (1910) bei Rudolfo Carnapo "Theoretical Concepts in Science" (su išsamiu Stathis Psillos įvadu). Pastarasis tekstas - tai Carnapo paskaitos, skaitytos 1959 m. Amerikos filosofijos asociacijos susitikime Santa Barbaroje, transkriptas.

Kategorija tekstai | Raktažodžiai: | Komentuoti

Mokslo filosofijos straipsnių rinktinė iš RIP

Kultūros, filosofijos ir meno instituto biblioteka gavo eilinį vadinamąjį papildomą Karališkojo filosofijos instituto tomą (Royal Institute of Philosophy Supplements) - tai yra žurnalo "Philosophy" priedas (61-mas numeris), kuris skirtas mokslo filosofijai. Šio tomo straipsniai yra paremti paskaitomis, skaitytomis Karališkajame filosofijos institute Londone 2005-2006 metais. Vien jau trumpas autorių ir straipsnių apžvelgimas leidžia tikėtis įdomaus ir stimuliuojančio skaitymo. Štai turinys:

  1. Scientific progress: beyond foundationalism and coherentism (Hasok Chang)
  2. Action at a distance (Robin Le Poidevin)
  3. Lessons from the history of philosophy of science regarding the research assessment exercise (Donald Gillies)
  4. The ravens revisited (Peter Lipton)
  5. What’s the point in scientific realism if we don’t know what’s really there? (Sophie R. Allen)
  6. Miracles and models: why reports of the death of structural realism may be exaggerated (John Worrall)
  7. Counter thought experiments (James R. Brown)
  8. Does physics answer metaphysical questions? (James Ladyman)
  9. Natural kinds: rosy dawn, scholastic twilight (Ian Hacking)
  10. The moral use of technology (James Garvey)
  11. Is simplicity evidence of truth? (Adolf Grunbaum)

Tokių papildomų Karališkojo filosofijos instituto tomų sąrašą galite surasti Keimbridžo universiteto leidyklos tinklalapyje. Ten yra vertingų dalykų. Kai kurios iš tų knygų yra Kultūros, filosofijos ir meno instituto bibliotekoje.

Kategorija tekstai | Raktažodžiai: | Komentuoti

Nauji Stathis Psillos tekstai

Neseniai Mokslo filosofijos archyve (PhilSci Archive) pasirodė du nauji Stathis Psillos tekstai. Pirmasis - tai "The Next Best Thing: Causation and Regularity", kuriame ginamas reguliaristinis požiūris į priežastingumą (Regularity View of Causation) kaip metafiziškai mažiau apkrautas priežastingumo epistemologijoje.

Kitas tekstas - tai "How to be a Scientific Realist: A Proposal to Empiricists", kuriame teigiama, kad empiristams (su antimetafizinėmis nuostatomis) ir moksliniams realistams (su antiinstrumentalistinėmis nuostatomis) nėra ko labai konfliktuoti. Be kita ko, Psillos primena ir "realistinius" loginio empirizmo istorijos epizodus. Beje, apie Herbertą Feiglį ir jo realizmą trumpai galima paskaityti C. Wade'o Savage'o straipsnyje in memoriam "Herbert Feigl: 1902-1988", kuris buvo išspausdintas PSA 1988 (vol. 2, p. 15-22).

Tikrai, nebūtinai polemika tarp empiristų ir mokslinių realistų visada turi būti aštrinama. Tiek moksliniai realistai gali nenukrypti į metafizines spekuliacijas siekdami savo tikslų, tiek empiristai gali įvertinti empirinių argumentų galią, kai kalbama apie nestebimus dalykus. Tai lengviau galima siekti laikantis arčiau paties empirinio mokslo argumentų, kai svarstomi įvairių objektų egzistavimo klausimai. Šiame kontekste verta prisiminti atomizmo istoriją ir Henri Poincaré, kuris liko atviras eksperimentinių argumentų jėgai atomizmo atveju - taip jis neuždarė savęs konvencionalistinių nuostatų rėmuose (šiais laikais nemažai filosofų visokius rėmus mėgsta).

Bet tokiu atveju, aišku, lieka klausimas, kaip suformuluoti atskiras filosofines pozicijas - dėl ko gi yra ginčijamasi. Ne visada taip būna aišku, kaip aišku, kad mokslinis realizmas ir konstruktyvusis empirizmas yra ryškūs oponentai.

Kategorija idėjos | Raktažodžiai: , , , , | Komentuoti

Pranešimai iš konferencijos

Kai kurie pranešimai iš šių metų kovo 8-10 d. vykusios konferencijos "Confirmation, Induction and Science" patalpinti PhilSci archyve. Tai buvo jungtinė Pittsburgho universiteto ir Londono ekonomikos mokyklos konferencija.

Kategorija konferencijos | Raktažodžiai: , | Komentuoti

Straipsniai iš “The Philosophical Review”

Žurnalas "The Philosophical Review" paskelbė iki 2006 m. rugsėjo 27 d. leidžiantis visiems nemokamai prieiti prie visų 2000-2006 m. straipsnių. Tuos, kurie domisi mokslo filosofija, turėtų sudominti straipsniai "Real Realism: The Galilean Strategy" (Philip Kitcher), "Sensitive and Insensitive Causation" (James Woodward), "How Can Instantaneous Velocity Fulfill Its Causal Role?" (Marc Lange), "Contrastive Causation" (Jonathan Schaffer) ir kt., galybė knygų recenzijų. Daug naudingo rastų ir psichikos filosofai.

Kategorija tekstai | Raktažodžiai: | Komentuoti

Zenono Norkaus straipsnis

2005 m. "History and Theory" spalio numeryje išspausdintas Zenono Norkaus straipsnis "Mechanisms as Miracle Makers? The Rise and Inconsistencies of the "Mechanismic Approach" in Social Science and History". Straipsnyje kritiškai analizuojamas sparčiai išpopuliarėjęs "mechanizmo požiūris" socialiniuose moksluose ir socialinėje istorijoje. Žurnalo tinklalapyje galite rasti straipsnio santrauką.

Įdomu, 2004 m. net du "Philosophy of the Social Sciences" numeriai buvo skirti Mario Bunge's socialinių mokslų filosofijai, ypatingai jo aiškinimams "per (socialinį) mechanizmą" ir sisteminiam požiūriui.

Tai siejasi ir su augančia "mechanizmine" mokslinio aiškinimo teorija mokslo filosofijoje (P. K. Machamer, L. Darden ir kt.).

Kategorija tekstai | Raktažodžiai: , , , | Komentuoti

Straipsnis iš žurnalo “Perspectives on Science”

Internete galima susipažinti su straipsniu iš neseniai pasirodžiusio žurnalo "Perspectives on Science: Historical, Philosophical, Social" numerio (2004 m. Nr. 3) - tai Aryeh'o Kosman'o straipsnis "Mechanizmai senovės mokslo filosofijoje" (čia turimi omenyje aiškinimai per tam tikrą mechanizmą, kuris sukelia reiškinius). Tai ypač įdomu, kadangi neretai manoma, kad apie aiškinamuosius mechanizmus pradėta šnekėti kone tik XVII amžiuje - kaži...

Kategorija tekstai | Raktažodžiai: , | Komentuoti