Tag Archives: mokslinis realizmas

Ruošiama “Essays in the Philosophy of Chemistry”

Essays in the Philosophy of ChemistryOxford University Press ruošia naują straipsnių rinkinį chemijos filosofijos temomis "Essays in the Philosophy of Chemistry" (red. Eric Scerri ir Grant Fisher). Bus išleista vėliau šiais metais. Sprendžiant iš turinio laukia įdomus skaitinys.

Tarp kitko, paskutinis straipsnis parašytas estų mokslo filosofo Reino Vihalemmo (deja, a.a.).

Nesu "philosophy of X" daugėjimo šalininkas, bet chemijos filosofijoje atsiranda svarbių temų, o ir autorių.

Posted in tekstai | Tagged , , , , , | Leave a comment

Iano Hackingo eksperimentinis realizmas

Pradėjus kalbėti apie Iano Hackingo knygą "Representing and Intervening", tiktų keletą pastabų apie jo bendrą filosofinį požiūrį į gamtos mokslus. Taigi jis nuolat pabrėžė, kad teorijos dominavimas istoriniuose bei filosofiniuose mokslo tyrimuose yra neadekvatus. Pagrindinė idėja yra ta, kad eksperimentinis darbas yra daug labiau nepriklausomas nuo teorizavimo negu populiarūs filosofai buvo linkę manyti žvelgdami į visą mokslinę praktiką per teorinių rėmų prizmę - jo paties žodžiais, "eksperimentas turįs savo paties gyvenimą".  T.y. ekperimentavimas turi pakankamai praktinių strategijų, leidžiančių įsitikinti eksperimentinių efektų realumu, atskirti artefaktus nesikreipiant į aukšto bendrumo lygio teorijas. Hackingo mokslinis realizmas - tai eksperimentinis realizmas, kuris esmingai remiasi eksperimentiniais-techniniais argumentais nestebimų objektų egzistavimo naudai. Realizmo ir antirealizmo ginčas negali vaisingai vykti nesiremdamas konkrečia moksline praktika. Įvairiems teorijos apsėstiems antirealistams, neigiantiems arba abejojantiems tam tikrų teorinių esybių, postuluojamų moksle, realumu, o ir realistams Ianas Hackingas pataria: galvokite apie praktiką, ne apie teoriją; patikimiausius duomenis ir argumentus (t.y. evidence) pateikia mūsų sugebėjimas manipuliuoti žemutinio lygmens kauzalinėmis savybėmis: "inžinerija, o ne teorizavimas, yra mokslinio realizmo apie esybes įrodymas". Pastaroji citata iš jo 1982 m. straipsnio "Experimentation and Scientific Realism" (Philosophical Topics 13(1), p. 71-87; yra perspausdintas įvairiose antologijose), kuriame jau formuluojamos kai kurios pagrindinės idėjos.

Reikia pabrėžti, kad net jeigu pačios bendriausios ir stipriausios Iano Hackingo tezės turi trūkumų ir nėra lengvai pagrindžiamos, jo pateiktoje eksperimentinio mokslo analizėje apstu svarbių pastebėjimų.

Susiję užrašai:
Iano Hackingo mokslo filosofijos vadovėlis

Posted in idėjos | Tagged , , , | Leave a comment

Mokslo filosofijos disertacija

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete 2011 m. liepos 1 d. 16 val. Adolfas Mackonis gins disertaciją iš mokslo filosofijos srities. Kokia tiksli disertacijos pavadinimo formuluotė, nežinau. Internete mačiau porą pavadinimo variantų - "Geriausiai paaiškinančios išvados teisingumo ribos", "Geriausio paaiškinimo išvedimo patikimumo ribos". Bet tai smulkmenos. Visais atvejais disertacija skirta geriausio aiškinimo argumento (inference to the best explanation) analizei. Disertacijos anotacija iš LMT tinklalapio:

"Disertacija skirta geriausio paaiškinimo išvedimo (GPI) analizei. Pirma, tyrimas eksplikuoja, kas yra GPI, ką žymi sąvoka aiškinamoji galia. Antra, tyrimas įvertina GPI pretenzijų į tiesą apginamumą – ar teisinga yra hipotezė, jeigu ji yra geriausias tam tikro reiškinio paaiškinimas. GPI skleidžiamas kaip materialaus samprotavimo forma, kuri priskiria teisingumą toms hipotezėms, kurios tarp savo varžovių pasižymi aukščiausiu aiškinamųjų veiksnių laipsniu: mažiausiai prieštarauja pripažintam žinojimui, unifikuoja svarbiausius reiškinius, yra giliausias paaiškinimas ir yra paprasčiausias paaiškinimas. Kritikuojamas tikimybinis požiūris į GPI. Išskiriami ir aprašomi keturi literatūroje randami GPI kaip vedančio į tiesą pagrindimo būdai: patikimumo-koherentinis, evoliucinis, tikimybinis bei empirinis-istorinis. Teigiama, kad nors GPI padeda įvertinti paaiškinimų tikimybių pasiskirstymą ir yra plačiai paplitusi praktika, dėl prastos atrankos argumento, galimo aiškinamųjų veiksnių nebendramatiškumo, pesimistinės indukcijos argumento ir argumento "atsarga gėdos nedaro" žinomi GPI kaip vedančio į tiesą pagrindimo būdai nėra pakankami – GPI išvadų teisingumas yra atsitiktinis."

Nei disertacijos, nei santraukos nemačiau, o tik šią anotaciją, tai sunku ką aptarti. Atkreipčiau kol kas tik dėmesį, kad daug kas čia priklauso nuo to, kokiu būdu vartojamas žodis "atsitiktinis" (žr. anotacijos pabaigą). O koks pateiktųjų filosofinių kontraargumentų (prastos atrankos argumentas, galimo aiškinamųjų veiksnių nebendramatiškumas, pesimistinės indukcijos argumentas ir argumentas "atsarga gėdos nedaro") išvadų neteisingumo ar teisingumo (?) pobūdis - "atsitiktinis", ar kaip?

Beje, nors ir nelabai supratau dėl "aiškinamųjų veiksnių nebendramatiškumo", nebendramatiškumo idėja mokslo filosofijoje bendrai priklauso prie labiausiai lazdas perlenkiančių idėjų (ir čia tik švelniai tariant). Pesimistinė indukcija verta dėmesio, bet nėra tokia įspūdinga - nėra reikalo į mokslo istorijos teorines struktūras žiūrėti kaip į monolitinius nediferencijuotus (spekuliatyvumo prasme) darinius, o ir metodologinių pamokų iš praeities mokslo galima išmokti. Geram ūpui esant kas nors gal net gali sugalvoti optimistinę indukciją. O argumentui "atsarga gėdos nedaro" galima iškelti kitą - "kartais atsarga gėdos nedaro, o kartais daro (o kartais ir visai gali suparaližuoti veiksmus)".

Posted in įvairūs | Tagged , , | Leave a comment

Žurnalo “Synthese” numeris apie mokslinį realizmą

Išleistas naujas specialus žurnalo "Synthese" numeris (Vol. 180, No. 2, May 2011), skirtas mokslinio realizmo problemoms. Kviestiniai redaktoriai - Gerhard Schurz ir Ioannis Votsis. Numerio pavadinimas - "Scientific Realism Quo Vadis? Theories, Structures, Underdetermination and Reference". Surinkti straipsniai parašyti 2008 m. balandžio 10-12 d. Diuseldorfo universitete organizuoto seminaro pranešimų pagrindu.

Susiję užrašai:
Seminaras apie realizmą ir empirinį neapibrėžtumą

Posted in tekstai | Tagged , | Leave a comment

Seminaras apie mokslinį realizmą

Londono ekonomikos mokykloje balandžio 28-29 d. vyks įdomus seminaras apie mokslinį realizmą "Scientific Realism Revisited" kaip projekto "Contingency and Dissent in Science" dalis. Johno Worrallo pranešimo pavadinimas ("Realisms for sale: entity, experimental, structural (epistemic and ontic), partial, 'full-on' .... But will the real realism stand up please?") gana uždegantis "tikro realizmo" klausimu, kai mokslinio realizmo rūšių kiekis pernelyg išaugęs. Bet ir visi pranešimai turėtų būti įdomūs. Šia proga verta prisiminti Philipo Kitcherio 2001 m. straipsnį "Real Realism: The Galilean Strategy".

Kaip pastebiu, Sherrilyn Roush vis darosi populiaresnė. Kažkada su ja buvome susitikę Hanoveryje konferencijoje apie nebendramatiškumą; tada buvome jauni doktorantai (tiesa, nevisiškai jauni, bet doktorantai :)). Buvo įdomu, nors entuziazmas dėl nebendramatiškumo nepadarė man (ir dabar nedaro) jokio įspūdžio, ir tai labai švelniai tariant (tiesmukiškiau suformuluosiu vėliau).

Seminaras yra atviras, tik reikia užsiregistruoti elektroniniu paštu.

Visa programa:
Scientific Realism Revisited
April 28th - April 29th 2009
London School of Economics and Political Science

Tuesday April 28th
Sessions are in Room T206, Lakatos Building, LSE

14.00 – 15.30 John Worrall (Philosophy, LSE)
"Realisms for sale: entity, experimental, structural (epistemic and ontic), partial, 'full-on' .... But will the real realism stand up please?"
15.30 – 16.00 Coffee
16.00 – 17.30 Mauricio Suarez (Philosophy, Complutense University)
"Fictions, inference, and realism"
17.30 – 18.00 Reception
19.00 Speakers’ Dinner

Wednesday April 29th
Sessions are in Room NABLG09, New Academic Building, LSE

8.30 – 9.00 Coffee
9.00 – 10.30 Nancy Cartwright (Philosophy, LSE and UC San Diego)
"Phenomenological realism: how bold should we be?"
10.30 – 12.00 Sherrilyn Roush (Philosophy, UC Berkeley)
"Optimism about the Pessimistic Induction"
12.00 – 13.00 Speakers’ Lunch
13.00 – 14.30 Steven French (Philosophy, Leeds)
"One Trope or Two: How much metaphysics should the realist take with
 her tea?"
14.30 - 15.00 Coffee
15.00 – 16.30 Bradley Monton (Philosophy, University of Colorado at Boulder)
"What constructive 
empiricism gets wrong, and what it might get right"
16.30 – 17.30 Peter Clark (Philosophy, St Andrews)
Comments

Posted in konferencijos | Tagged , | Leave a comment

Seminaras apie realizmą ir empirinį neapibrėžtumą

2008 m. balandžio 10-12 d. Diuseldorfo universitete organizuojamas seminaras "Theoretical Frameworks and Empirical Underdetermination". Tarp svarstomų temų: struktūrinis realizmas, neapibrėžtumas, empirinis ekvivalentumas, pesimistinės meta-indukcijos argumentas, mokslinių terminų referencija, geriausio aiškinimo argumentas. Labai solidus seminaro pranešėjų sąrašas, tarp jų:
David Papineau (King's College London)
Ioannis

Votsis (Duesseldorf)
James Ladyman (Bristol)
Stathis Psillos (Athens)
John Worrall (London School of Economics)
Martin Carrier (Bielefeld)
Michael Friedman (Stanford)
Steven French (Leeds).

Seminaras yra atviras, bet reikia iš anksto įspėti organizatorius.

Seminaras prasidės nuo eulogijos neseniai mirusio mokslo filosofo Peterio Liptono garbei. David Papineau, pažinojęs Liptoną virš 20 metų - eulogijos autorius.

Posted in konferencijos | Tagged , | Leave a comment

Peter Lipton (1954 – 2007)

Lapkričio 25 d. staiga mirė Peteris Liptonas, Keimbridžo universiteto Mokslo filosofijos ir istorijos departamento vadovas. Pagrindinė jo mokslinių interesų sritis buvo mokslo filosofija: tarp kitų dalykų, aiškinimas, realizmas, teorijų kaita, indukcija, Geriausio aiškinimo argumentas. Taip pat rašė sąmonės filosofijos ir ypač pastaruoju metu bioetikos temomis.

Pagrindinis veikalas, dėl kurio Peteris Liptonas buvo žinomas - tai knyga "Geriausio aiškinimo argumentas" ("Inference to the Best Explanation", 1991, antras pataisytas ir papildytas leidimas 2004). Beje, antrojo leidimo komplimentai bejesizmui susilaukė nemažai kritinio dėmesio. Kaip autorius rašo pirmojo leidimo įvade, knyga - tai bandymas suprasti, kaip mes veikiame įvertindami duomenis ir darydami išvadas (inferences). Geriausio aiškinimo argumento modelis teigia, kad kaip tik mūsų aiškinimai yra vedlys mūsų argumentams (inferences). T. y. pradedame nuo duomenų (evidence) ir darome išvadas apie tai, kas geriausiai paaiškintų tuos duomenis (pvz., matome tam tikrus pėdsakus sniege ir darome išvadą, kad praėjo žmogus). Liptonas pabrėžia, kad Geriausio aiškinimo argumentas - tai ne vienintelis dalykas kalbant apie samprotavimus, bet visgi daug argumentų moksle ir kasdieniniame gyvenime atitinka šią bendrą argumentavimo struktūrą.

Internete randame Liptono knygos "Geriausio aiškinimo argumentas" recenziją (autoriai Lefteris Farmakis ir Stephan Hartmann), taip pat Stathis Psillos pasisakymą (doc failas) simpoziume, skirtame šiai knygai.

Peteris Liptonas taip pat dėjo daug pastangų populiarindamas filosofiją. Jo inauguracinė paskaita 1998 m. buvo skirta didžiulei auditorijai, daugelis iš kurių buvo moksleiviai. Be to, Liptonas daug rašė populiarame tinklalapyje "Ask Philosophers". Be jo šis tinklalapis sumenkėjo (kvailokų pasisakymų ten nestinga).

Štai čia galite paskaityti tekstus, skirtus Peterio Liptono atminimui: Keimbridžo universiteto Mokslo filosofijos ir istorijos departamento bei laikraščio "Guardian" tinklalapyje.

Posted in netektys | Tagged , | Leave a comment

Nauji Stathis Psillos tekstai

Neseniai Mokslo filosofijos archyve (PhilSci Archive) pasirodė du nauji Stathis Psillos tekstai. Pirmasis - tai "The Next Best Thing: Causation and Regularity", kuriame ginamas reguliaristinis požiūris į priežastingumą (Regularity View of Causation) kaip metafiziškai mažiau apkrautas priežastingumo epistemologijoje.

Kitas tekstas - tai "How to be a Scientific Realist: A Proposal to Empiricists", kuriame teigiama, kad empiristams (su antimetafizinėmis nuostatomis) ir moksliniams realistams (su antiinstrumentalistinėmis nuostatomis) nėra ko labai konfliktuoti. Be kita ko, Psillos primena ir "realistinius" loginio empirizmo istorijos epizodus. Beje, apie Herbertą Feiglį ir jo realizmą trumpai galima paskaityti C. Wade'o Savage'o straipsnyje in memoriam "Herbert Feigl: 1902-1988", kuris buvo išspausdintas PSA 1988 (vol. 2, p. 15-22).

Tikrai, nebūtinai polemika tarp empiristų ir mokslinių realistų visada turi būti aštrinama. Tiek moksliniai realistai gali nenukrypti į metafizines spekuliacijas siekdami savo tikslų, tiek empiristai gali įvertinti empirinių argumentų galią, kai kalbama apie nestebimus dalykus. Tai lengviau galima siekti laikantis arčiau paties empirinio mokslo argumentų, kai svarstomi įvairių objektų egzistavimo klausimai. Šiame kontekste verta prisiminti atomizmo istoriją ir Henri Poincaré, kuris liko atviras eksperimentinių argumentų jėgai atomizmo atveju - taip jis neuždarė savęs konvencionalistinių nuostatų rėmuose (šiais laikais nemažai filosofų visokius rėmus mėgsta).

Bet tokiu atveju, aišku, lieka klausimas, kaip suformuluoti atskiras filosofines pozicijas - dėl ko gi yra ginčijamasi. Ne visada taip būna aišku, kaip aišku, kad mokslinis realizmas ir konstruktyvusis empirizmas yra ryškūs oponentai.

Posted in idėjos | Tagged , , , , | Leave a comment