Tag Archives: Lietuvos mokslo istorija

Konferencija “Scientia et Historia – 2016”

​2016 m. kovo 31 - balandžio 1 d. Lietuvos kultūros tyrimų institute (Saltoniškių 58, Vilnius) vyks kasmetinė Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos konferencija "Scientia et historia - 2016". Programą rasite Bendrijos tinklalapyje.

Posted in konferencijos | Tagged | Leave a comment

Konferencija “Scientia et Historia – 2015”

2015 m. kovo 26-27 d. vyks Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos konferencija „Scientia et Historia - 2015”. Konferencija, kaip įprastai, vyks Lietuvos kultūros tyrimų instituto salėje, 216 k. (Vilnius, Saltoniškių 58). Štai čia (doc failas) galite rasti konferencijos programą.

Posted in konferencijos | Tagged | Leave a comment

Nuotraukos iš Lietuvių mokslo draugijos istorijos

LietuviuMoksloDraugijaInternete aptikau porą nuotraukų, susijusių su Lietuvių mokslo draugijos istorija: Lietuvių mokslo draugijos suvažiavimas (1912 m.) ir Lietuvių mokslo draugijos narių grupė (1912 m.).

 

Susiję įrašai:
Lietuvių mokslo draugija ir jos įsteigimas
Lietuvių mokslo draugijai 100 metų

Posted in mokslo istorija | Tagged | Leave a comment

“Lietuvių mokslo draugija ir jos įsteigimas”

Į "Mokslo istorijos" skyrių įdėjau 1907 m. L. Gerulio (L. Giros) straipsnį "Lietuvių mokslo draugija ir jos įsteigimas", išspausdintą moksliniame periodiniame leidinyje "Lietuvių tauta". Dėkoju Jonui Dagiui už surastą ir nuskanuotą medžiagą. Štai ištrauka iš straipsnio (netaisant tuometinės kalbos):

"Kovo 25 (baland. 7) dieną Vilniaus „Imperatoriškosios Muzikališkos Mokyklos“ buto (Vilniaus gatvė, 28) didžiojoję salėję susirinko, rods, neperdidelis burelis tų, kuriems teko garbė butie per „Liet. Mok. Draugijos“ radynas. Neskaitlin­gas susirinkimas nerodo anaiptol' to, kaip galėtų kas manytie, kad Lietuvos apšviestoji visuomenės dalis mažai rupintųsi tokios svarbios organizacijos, kaip „L. M. Draugijos“ įsteigimu; apė tai liudija daugybė laiškų ir telegramų, ku­riomis visos geresnės intelektuališkos Lietuvos spėkos svei­kina susirinkimą su teip svarbia diena ir prašo inrašyt jas in „L. M. Draugijos“ narius. Tas, kad susirinko neperdaug žmonių, išsiaiškina tuomi, jog Lietuvos inteligentija, išsisklaisčiusi po visą Rusiją, ir už jos ribų, pririšta yra prie gyvenimo karų: turi dirbt dėl duonos kąsnio. In susirinkimą atvyko visgi keli atsižymėję ant lietuviškų dir­vonų darbininkai, kaip Petrapylies universiteto profesorius Eduardas Volteris, dvasišk. akademijos prof. Kun. A. Dambrauskas ir keli kiti. Ant jų tai ir buvo sukreipta visa atyda kai-kuriu čion susirinkusiųjų Vilnėčiu, kurie jų dar nepažino. Vieni kitų klausė: „kas tas toks ten kėdėje? bene tai tasai Volteris? bene tai tas Dambrauskas, tasai garsus pu­blicistas, matematikas ir esperantistas“?,.. Tokie klausimai girdėjosi visur prieš prasidedant posėdžiui.
Iš įžymesniu lietuvių buvo susirinkiman dar atvykę: ku­nįgaikštis Jonas Gediminas-Beržanskis su žmona, kunįgaikš­tiene Alena; inženierius Petras Vileišis, „Viln. Žin.“ leidėjas; kun. J. Tumas, „Vilniaus Žinių“ redaktorius; Dr. Bagdanavičius, „Lietuv. Ukininko“ redaktorius; kun. J. Ambraziejus, „Šviesos“ redaktorius; kun. J. Žiogas, archaiologas; kun. prof. K. Šaulys, Dr. R. Šliupas, „Dainos“ pirmininkas Kaunę, P. Matulionis, Dr. Antanas Vileišis, advok. J. Vileišis, Gabr. Landsbergis, Ant. Smetona, M. Dovoino-Silvestravičius, Dr. J. Stonkus; Dr. M. Kuprevičius, Dr. J. Staugaitis, Dr. Andr. Damaševičius, Dr. S. Matulai­tis, Dr. J. Rugys, Dr. B. Burbytė, kun. V. Mironas, aptiekorius Kazys Aglinskis, Donatas Malinauskas, Antanas Žmuidinavičius, Vincas Paliukaitis, Varšavos lietuvių delegatas; inženierius Mašiotas, VI. Nagevičius iš Petrapylies, kun. Vis­kantas, Em. Vileišienė, Z. Pribilauckienė („Lazdynų Pelėda“), Em. Bražiukė, Putramentas, Juozas Kunickis ir k. svečiai.
Tuo tarpu posėdis prasidėjo. Atidengė jį Dr. J. Basa­navičius, kuriam jau kelintas kartas buvo tekę atžaist įžy­mią rolę Lietuvių kulturiškai-politiškamę gyvenime. Balsas jo skambėjo rimtai ir širdingai, kaip anuomet' per didįjį Lietuvių susivažiavimą:
Gerbiamiejie Ponai ir Ponios! Męs šiandien čion gana skaitlingai susirinkome prie „Lie­tuvių Mokslo Draugijos“ radynų. Pas kitas tautas, kulturoj už mus aukščiau stovinčias, tokios Draugijos įsteigimas, rasi, ne būtų teip įžymus, kaip lietuvių tautos gyvenimę, tos bū­tent tautos, kuriai tik pastaraisias metais tepalengvėjo ke­lias prie šviesos ir laisvės..."

Susiję įrašai:
Lietuvių mokslo draugijai 100 metų
Nuotraukos iš Lietuvių mokslo draugijos istorijos

Posted in mokslo istorija | Tagged | Leave a comment

Lietuvių mokslo draugijai 100 metų

Prieš 100 metų (1907 m. balandžio 7 d.) įvyko steigiamasis Lietuvių mokslo draugijos susirinkimas. Pirmininku buvo išrinktas Jonas Basanavičius, o sekretoriumi tapo Jonas Vileišis.

Posted in mokslo istorija | Tagged | Leave a comment

Straipsnis apie Theodorą von Grotthussą

2006 m. 27-tame "Electrochimica Acta" numeryje (volume 51, issue 27, 25 August 2006, p. 5999-6002) pasirodė Juozo Al. Krikštopaičio straipsnis apie Theodoro von Grotthusso elektrolizės teoriją "Concerning the Origins of Charge Transfer in the Micro-structure of Matter: the Contribution of Theodor von Grotthuss".

Posted in mokslo istorija | Tagged | Leave a comment

Knyga apie Andrių Sniadeckį

Lapkričio 30 d. 16 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje įvyks Birutės Railienės knygos "Andrius Sniadeckis" sutiktuvės. Štai kas rašoma apie Andrių Sniadeckį (1768-1838) kvietime į renginį:

"Baigęs mokslus Europoje, Andrius Sniadeckis 1797 m. atvyko į Vilnių, tapo Chemijos katedros vedėju. Dėstė chemiją, parengė vadovėlio Chemijos pradmenys tris laidas, parašė gamtos filosofijos veikalą Organinių būtybių teorija, kuris tapo fiziologijos mokslo pradžia, populiarino chemijos ir medicinos žinias, pirmininkavo Vilniaus medicinos draugijai. su bendraminčiais redagavo humoristinį leidinį Grindinio žinios. Vilniaus jaunimo mokymui Andrius Sniadeckis skyrė visą gyvenimą."

Be to, Andrius Sniadeckis padirbėjo ir mokslo filosofijos klausimais.

Posted in mokslo istorija | Tagged , | Leave a comment