2012 m. gegužė P A T K P Š S « vasaris 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 -
Naujausi įrašai
Kategorijos
- idėjos (13)
- įvairūs (10)
- konferencijos (31)
- mokslo istorija (19)
- netektys (5)
- tekstai (24)
Archyvai
Dažnesni raktažodžiai
"Representing and Intervening" aiškinimas Alan Chalmers Albert Einstein Antikos mokslas Aristotelis biologijos filosofija biologijos istorija eksperimentai empirizmas fizikos filosofija fizikos istorija Gödelio teorema Ian Hacking išradingumas John Worrall Karl Popper Lakatoso apdovanojimas Larry Laudan Lietuvos mokslo istorija matematikos filosofija mechanizmas mokslinis realizmas mokslo filosofijos institucijos mokslo filosofijos knygos mokslo filosofijos renginiai mokslo filosofijos straipsniai mokslo filosofijos vadovėliai mokslo filosofijos žinynai mokslo filosofijos žurnalai mokslo istorijos knygos mokslo istorijos pamokos mokslo kaita mokslo metodologija mokslo pažanga mokslo revoliucija naujasis eksperimentalizmas priežastingumas redukcija Romualdas Karazija Rudolf Carnap socialiniai mokslai Stathis Psillos teorijos Zenonas Norkus
Raktažodžio Lietuvos mokslo istorija archyvas:
Nuotraukos iš Lietuvių mokslo draugijos istorijos
Internete aptikau porą nuotraukų, susijusių su Lietuvių mokslo draugijos istorija: Lietuvių mokslo draugijos suvažiavimas (1912 m.) ir Lietuvių mokslo draugijos narių grupė (1912 m.).
Susiję įrašai:
""Lietuvių mokslo draugija ir jos įsteigimas""
"Lietuvių mokslo draugijai 100 metų"
“Lietuvių mokslo draugija ir jos įsteigimas”
Į "Lietuvos istorijos" skyrių įdėjau 1907 m. L. Gerulio (L. Giros) straipsnį "Lietuvių mokslo draugija ir jos įsteigimas", išspausdintą moksliniame periodiniame leidinyje "Lietuvių tauta". Dėkoju Jonui Dagiui už surastą ir nuskanuotą medžiagą. Štai ištrauka iš straipsnio (netaisant tuometinės kalbos):
"Kovo 25 (baland. 7) dieną Vilniaus „Imperatoriškosios Muzikališkos Mokyklos“ buto (Vilniaus gatvė, 28) didžiojoję salėję susirinko, rods, neperdidelis burelis tų, kuriems teko garbė butie per „Liet. Mok. Draugijos“ radynas. Neskaitlingas susirinkimas nerodo anaiptol' to, kaip galėtų kas manytie, kad Lietuvos apšviestoji visuomenės dalis mažai rupintųsi tokios svarbios organizacijos, kaip „L. M. Draugijos“ įsteigimu; apė tai liudija daugybė laiškų ir telegramų, kuriomis visos geresnės intelektuališkos Lietuvos spėkos sveikina susirinkimą su teip svarbia diena ir prašo inrašyt jas in „L. M. Draugijos“ narius. Tas, kad susirinko neperdaug žmonių, išsiaiškina tuomi, jog Lietuvos inteligentija, išsisklaisčiusi po visą Rusiją, ir už jos ribų, pririšta yra prie gyvenimo karų: turi dirbt dėl duonos kąsnio. In susirinkimą atvyko visgi keli atsižymėję ant lietuviškų dirvonų darbininkai, kaip Petrapylies universiteto profesorius Eduardas Volteris, dvasišk. akademijos prof. Kun. A. Dambrauskas ir keli kiti. Ant jų tai ir buvo sukreipta visa atyda kai-kuriu čion susirinkusiųjų Vilnėčiu, kurie jų dar nepažino. Vieni kitų klausė: „kas tas toks ten kėdėje? bene tai tasai Volteris? bene tai tas Dambrauskas, tasai garsus publicistas, matematikas ir esperantistas“?,.. Tokie klausimai girdėjosi visur prieš prasidedant posėdžiui.
Iš įžymesniu lietuvių buvo susirinkiman dar atvykę: kunįgaikštis Jonas Gediminas-Beržanskis su žmona, kunįgaikštiene Alena; inženierius Petras Vileišis, „Viln. Žin.“ leidėjas; kun. J. Tumas, „Vilniaus Žinių“ redaktorius; Dr. Bagdanavičius, „Lietuv. Ukininko“ redaktorius; kun. J. Ambraziejus, „Šviesos“ redaktorius; kun. J. Žiogas, archaiologas; kun. prof. K. Šaulys, Dr. R. Šliupas, „Dainos“ pirmininkas Kaunę, P. Matulionis, Dr. Antanas Vileišis, advok. J. Vileišis, Gabr. Landsbergis, Ant. Smetona, M. Dovoino-Silvestravičius, Dr. J. Stonkus; Dr. M. Kuprevičius, Dr. J. Staugaitis, Dr. Andr. Damaševičius, Dr. S. Matulaitis, Dr. J. Rugys, Dr. B. Burbytė, kun. V. Mironas, aptiekorius Kazys Aglinskis, Donatas Malinauskas, Antanas Žmuidinavičius, Vincas Paliukaitis, Varšavos lietuvių delegatas; inženierius Mašiotas, VI. Nagevičius iš Petrapylies, kun. Viskantas, Em. Vileišienė, Z. Pribilauckienė („Lazdynų Pelėda“), Em. Bražiukė, Putramentas, Juozas Kunickis ir k. svečiai.
Tuo tarpu posėdis prasidėjo. Atidengė jį Dr. J. Basanavičius, kuriam jau kelintas kartas buvo tekę atžaist įžymią rolę Lietuvių kulturiškai-politiškamę gyvenime. Balsas jo skambėjo rimtai ir širdingai, kaip anuomet' per didįjį Lietuvių susivažiavimą:
Gerbiamiejie Ponai ir Ponios! Męs šiandien čion gana skaitlingai susirinkome prie „Lietuvių Mokslo Draugijos“ radynų. Pas kitas tautas, kulturoj už mus aukščiau stovinčias, tokios Draugijos įsteigimas, rasi, ne būtų teip įžymus, kaip lietuvių tautos gyvenimę, tos būtent tautos, kuriai tik pastaraisias metais tepalengvėjo kelias prie šviesos ir laisvės..."
Susiję įrašai:
"Lietuvių mokslo draugijai 100 metų"
Lietuvių mokslo draugijai 100 metų
Prieš 100 metų (1907 m. balandžio 7 d.) įvyko steigiamasis Lietuvių mokslo draugijos susirinkimas. Pirmininku buvo išrinktas Jonas Basanavičius, o sekretoriumi tapo Jonas Vileišis.
Straipsnis apie Theodorą von Grotthussą
2006 m. 27-tame "Electrochimica Acta" numeryje (volume 51, issue 27, 25 August 2006, p. 5999-6002) pasirodė Juozo Al. Krikštopaičio straipsnis apie Theodoro von Grotthusso elektrolizės teoriją "Concerning the Origins of Charge Transfer in the Micro-structure of Matter: the Contribution of Theodor von Grotthuss".
Knyga apie Andrių Sniadeckį
Lapkričio 30 d. 16 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje įvyks Birutės Railienės knygos "Andrius Sniadeckis" sutiktuvės. Štai kas rašoma apie Andrių Sniadeckį (1768-1838) kvietime į renginį:
"Baigęs mokslus Europoje, Andrius Sniadeckis 1797 m. atvyko į Vilnių, tapo Chemijos katedros vedėju. Dėstė chemiją, parengė vadovėlio Chemijos pradmenys tris laidas, parašė gamtos filosofijos veikalą Organinių būtybių teorija, kuris tapo fiziologijos mokslo pradžia, populiarino chemijos ir medicinos žinias, pirmininkavo Vilniaus medicinos draugijai. su bendraminčiais redagavo humoristinį leidinį Grindinio žinios. Vilniaus jaunimo mokymui Andrius Sniadeckis skyrė visą gyvenimą."
Be to, Andrius Sniadeckis padirbėjo ir mokslo filosofijos klausimais.
Kategorija mokslo istorija
Raktažodžiai: Lietuvos mokslo istorija, mokslo istorijos knygos
Komentuoti