Tag Archives: Larry Laudan

Dėl pragmatizmo

Kadangi Lietuvoje yra bent vienas doktorantas, kuris galvoja apie Larry Laudaną, tai svajoju štai apie ką: gal kartais pavyks pateikti bent apytikslį pragmatizmo apibūdinimą (neturiu omenyje tikslaus apibrėžimo). Bet nenervindamas doktoranto galiu pridėti, kad tai nėra pirmaeilės svarbos dalykas, t.y. galima ir apsieiti be to - svarbiausia konkrečių ginčų detali analizė.

Kartą diskusijoje manęs paklausė, ar nesu pragmatistas; pasakiau, kad nesu, o tada pradėjau galvoti, kad šitas reikalas dėl pragmatizmo lieka visai neaiškus.

Gal pragmatizmo kontekste apie anti-spekuliatyvumo idėją verta pagalvoti?

Dabar gana populiaru pasivadinti pragmatistu, net Richardas Rorty pasivadino :) (pokštininkas). Kam tai rūpi pažiūrėkite į "pokalbį" (beje, sudarytą iš citatų) tarp Peirce'o ir Rorty iš Susan Haack knygos "Manifesto of a Passionate Moderate: Unfashionable Essays".

Pragmatizmo ir mokslo filosofijos kontekste į Susan Haack verta atkreipti dėmesį. Štai pora nuorodų: recenzija apie vulgarų rortyizmą (pirma pastraipa - "sugedusio telefono" istorija pragmatizmo istorijoje) ir apie teisinius-filosofinius dalykus (pdf).

Posted in idėjos | Tagged , , , , | Leave a comment

Bibliografinė pastaba apie Worrallo-Laudano ginčą

Kadangi atsirado šioks toks susidomėjimas, pateikiu trumpą bibliografinę pastabą apie Johno Worrallo ir Larry Laudano ginčą dėl Laudano pasiūlyto retikuliacinio mokslo kaitos modelio - ar yra nekintami metodologiniai principai ir ar nekintamų metodologinių principų nebuvimas veda į episteminį reliatyvizmą. Žinoma, ginčas turėjo priešistoriją ir vėliau buvo jos atgarsių, bet čia tik pateikiu nuorodas į pagrindinius straipsnius, susijusius su šiuo ginču. Esminis ginčas prasidėjo, kai Johnas Worrallas išspausdino Laudano knygos "Science and Values" (Laudan, Larry (1984), Science and Values. Berkeley: University of California Press) recenziją: Worrall, John (1988), "The Value of a Fixed Methodology", British Journal for the Philosophy of Science 39, p. 263-275. Larry Laudano atsakymas: Laudan, Larry (1989), "If It Ain't Broke, Don't Fix It", British Journal for the Philosophy of Science 40, p. 369-375. Johno Worrallo atsakymas: Worrall, John (1989), "Fix it and be Damned: A Reply to Laudan", British Journal for the Philosophy of Science 40, p. 376-388.

Straipsnių galima ieškoti JSTOR straipsnių archyve. JSTOR iš viso yra neįkainuojamas šaltinis senesniems straipsniams. Žinau, kad ši akademinė straipsnių bazė yra Vilniaus universiteto bibliotekoje (deja, prisijungti iš namų slaptažodžiai suteikiami tik VU bendruomenės nariams, o mano institutas jai nepriklauso).

Vėliau Worrallas parašė su tuo susijusį straipsnį "Two Cheers for Naturalised Philosophy of Science--Or: Why Naturalised Philosophy of Science Is Not the Cat's Whiskers" (Science and Education, Volume 8, Number 4, July 1999, p. 339-361). Minėto ginčo atgarsių galima pastebėti neseniai lietuviškai pasirodžiusios Alano Chalmerso knygos "What Is This Thing Called Science?" (trečias leidimas) 11-tame skyriuje (Chalmers, Alan F. (2005). Kas yra mokslas? Vilnius: Apostrofa) bei recenzijų simpoziume, skirtam šiai knygai ("Review Symposium on Alan Chalmers’ What is This Thing Called Science", Metascience, Volume 9, Number 2, July 2000, p. 172-203).

Prie šio ginčo dar turėčiau grįžti šiame tinklaraštyje arba straipsnyje arba knygoje, jeigu iki tokio dalyko prieisiu (silpnoji disjunkcija).

Posted in idėjos | Tagged , , , , , , | Leave a comment