Tag Archives: išradingumas

Richard Feynman apie gamtos dėsnius

Galvojant apie mokslo konceptualinę pažangą ir subtilių konceptualinių priemonių įvedimą žmonijos minties istorijoje (pvz., matematinių priemonių), epigrafu labai tinka šis Richardo Feynmano pastebėjimas apie gamtos dėsnius - gamtos reiškiniuose esančius ritmą ir formą (pattern), kurie yra nepastebimi tiesioginio stebėjimo akiai, o atviri tik analizei:

“Even the artists appreciate sunsets, and the ocean waves, and the march of the stars across the heavens... As we look into these things we get an aesthetic pleasure from them directly on observation. There is also a rythm and a pattern between the phenomena of nature which is not apparent to the eye, but only to the eye of analysis; and it is these rhythms and patterns which we call Physical Laws.”
(Feynman, Richard (1985 [1965]) The Character of Physical Law. Cambridge, Mass: The M.I.T. Press, p. 13)

Susiję užrašai:
Mokslo konceptualinė pažanga

Posted in idėjos | Tagged , , , | Leave a comment

Mokslo konceptualinė pažanga

Į mokslo istoriją naudinga pažiūrėti ir konceptualinės pažangos aspektu, t.y. kaip naujos konceptualinės priemonės leisdavo pastebėti svarbius pasaulio aspektus ir tuo suteikdavo galimybę suformuluoti svarbius dėsningumus. Tai ryšku įvairių matematinių priemonių įvedimo atveju (pavyzdžiui, diferencialinis ir integralinis skaičiavimas ir judėjimo analizė XVII a.). Toks žvilgsnis naudingas ne tik istoriniu ar filosofiniu, bet ir euristiniu požiūriu: taip iš praeities mokslininkų galime pasimokyti konceptualinio išradingumo.

Posted in idėjos | Tagged , , , | Leave a comment

Wertheimerio eksperimentas su uždaviniu

WertheimerKažkada galvodamas apie moksle naudojamas grafines priemones (brėžiniai, pagalbiniai piešinėliai ir pan.) atkreipiau dėmesį į vieną atvejį iš psichologo Maxo Wertheimerio (beje, vieno iš Gestalt psichologijos kūrėjų) tyrimų. Knygoje "Produktyvus mąstymas" Wertheimer kalba apie savo eksperimentą su uždaviniu, kurį pateikė spręsti daugeliui žmonių.

Eksperimento metu buvo pasiūlyta išspręsti tokį uždavinį: virš altoriaus esti apvalus langas; norint pagražinti buvo nubrėžtos dvi vertikalios linijos, liečiančios skritulį bei tokio pat aukščio kaip ir apvalus langas; be to, viršuje ir apačioje pridedant pusiau apskritimus, gauta ištisinė kreivinė figūra; reikia rasti plotą tarp lango ir linijos. Kai kurie vaikai tučtuojau rasdavo sprendimą, kitiems reikėdavo nedidelės pagalbos; bet įdomu tai, kad kai kurie išsilavinę suaugusieji turėdavo daugybę problemų ieškodami sprendimo. Pastarieji dažnai mat pasinerdavo į ilgus apmąstymus, kaip pritaikyti mokyklines formules, kai tuo tarpu brėžinio elementų perstatymas greitai parodo nesudėtingą sprendimą. Štai dešimtmečio vaiko, kuris neturėjo jokių geometrijos žinių, galinčių jam pagelbėti, atvejis. Iš pradžių, matyt, sunerimęs jis klausė: “Kodėl jūs galvojate, kad tai galiu padaryti? Aš negaliu. Neturiu jokio supratimo, kaip tokie dalykai daromi”. Po to, pažiūrėjęs į piešinį tarstelėjo: “Du pusiau skrituliai turi įeiti į langą... Tai pilnas kvadratas”. Jis nesinaudojo žodžiu “kvadratas”, bet parodė jį pirštu brėžinyje. Sprendimas užtruko apie minutę.
(iš M. Wertheimer "Produktyvus mąstymas" rusiško 1987 m. vertimo, p. 303-305)

P.S. Tai šiek tiek susiję (ne iš grafinių priemonių pusės) su Vladimiro Arnoldo pastabomis (žr. "Virtualūs užrašai") ir iš bendresnės perspektyvos gal net su jo pastebėjimu iš svarbių grakščių minčių puslapio.

Posted in idėjos | Tagged | Leave a comment