Tag Archives: empirizmas

Dvi Daniel Cohnitz paskaitos Vilniuje

Visai buvau pamiršęs, kad šiandien ir rytoj filosofas Daniel Cohnitz iš Tartu universiteto (Estija) skaitys porą paskaitų. Informacija apie paskaitas iš tinklalapio "Filosofija Lietuvoje":

"Is Logical Positivism Dead?" - 2011 m. gegužės 31 d. 17.00 val. VU Filosofijos fakultete, 201 aud.

"Towards a Response-Dependence Account of Reference" - 2011 m. birželio 1 d., 17.00 val. VU Filosofijos fakultete, 313 aud.

Kiek suprantu, pirmojoje paskaitoje galima tikėtis išgirsti, ką "kvailo" ("if anything"), o svarbiausia, nekvailo autorius randa loginiame pozityvizme.

"Is Logical Positivism Dead?
For most authors writing about the history of analytic philosophy, it is obvious that logical positivism is dead. Although there are different versions about what lead to its death (was it Quine’s attack on the analytic/synthetic distinction? Quine’s revival of ontology? Popper’s criticism of a logic of inductive confirmation? Kuhn’s naturalistic turn in the philosophy of science? Kripke’s resurrection of metaphysical necessity? perhaps all of that together?), almost everyone seems convinced that being a logical positivist in our days would be crazy. In this article I want to reconsider logical positivism, in order to see what - if anything - really is so silly about this position."

(Daniel Cohnitz apie savo paskaitą)

Posted in įvairūs | Tagged , | Leave a comment

Nauji Stathis Psillos tekstai

Neseniai Mokslo filosofijos archyve (PhilSci Archive) pasirodė du nauji Stathis Psillos tekstai. Pirmasis - tai "The Next Best Thing: Causation and Regularity", kuriame ginamas reguliaristinis požiūris į priežastingumą (Regularity View of Causation) kaip metafiziškai mažiau apkrautas priežastingumo epistemologijoje.

Kitas tekstas - tai "How to be a Scientific Realist: A Proposal to Empiricists", kuriame teigiama, kad empiristams (su antimetafizinėmis nuostatomis) ir moksliniams realistams (su antiinstrumentalistinėmis nuostatomis) nėra ko labai konfliktuoti. Be kita ko, Psillos primena ir "realistinius" loginio empirizmo istorijos epizodus. Beje, apie Herbertą Feiglį ir jo realizmą trumpai galima paskaityti C. Wade'o Savage'o straipsnyje in memoriam "Herbert Feigl: 1902-1988", kuris buvo išspausdintas PSA 1988 (vol. 2, p. 15-22).

Tikrai, nebūtinai polemika tarp empiristų ir mokslinių realistų visada turi būti aštrinama. Tiek moksliniai realistai gali nenukrypti į metafizines spekuliacijas siekdami savo tikslų, tiek empiristai gali įvertinti empirinių argumentų galią, kai kalbama apie nestebimus dalykus. Tai lengviau galima siekti laikantis arčiau paties empirinio mokslo argumentų, kai svarstomi įvairių objektų egzistavimo klausimai. Šiame kontekste verta prisiminti atomizmo istoriją ir Henri Poincaré, kuris liko atviras eksperimentinių argumentų jėgai atomizmo atveju - taip jis neuždarė savęs konvencionalistinių nuostatų rėmuose (šiais laikais nemažai filosofų visokius rėmus mėgsta).

Bet tokiu atveju, aišku, lieka klausimas, kaip suformuluoti atskiras filosofines pozicijas - dėl ko gi yra ginčijamasi. Ne visada taip būna aišku, kaip aišku, kad mokslinis realizmas ir konstruktyvusis empirizmas yra ryškūs oponentai.

Posted in idėjos | Tagged , , , , | Leave a comment