Tag Archives: biologijos istorija

Filmas apie Aristotelį kaip biologą

Per BBC4 kanalą sausio 17 d. buvo rodomas naujas dokumentinis filmas apie Aristotelį kaip biologą "Aristotle's Lagoon" (autorius Imperial College evoliucinės vystymosi biologijos profesorius Armand Marie Leroi). Reikia tikėtis, filmas vėliau pasieks ir kitus (labiau prieinamus) kanalus.

Štai čia galima rasti interviu su Armand Marie Leroi. Tarp kitų dalykų, ten yra įdomi pastraipa apie mokslo istorijos vaidmenį: pasak Leroi, mokslininkui nėra esminis savo srities istorijos žinojimas, bet tai suteikia globalesnį požiūrį bei supratimą apie mokslo galimybes.

Klausimas: "Is it useful for scientists to have knowledge of the history of their field?".
Leroi atsakymas: "I don’t think knowledge of the history of science is essential but it does give a more global view and appreciation of the possibilities of science. One also sees echoes of issues we grapple with these days. It’s certainly been useful for me. As an example: Aristotle was insistent that the crucial point of understanding in dissection comes when putting the parts back together to see how an animal works as a whole. This very much chimes with systems biology today."

Susiję užrašai:
"Aristotelio zoologiniai darbai"

Posted in mokslo istorija | Tagged , | Leave a comment

Aristotelio zoologiniai darbai

Nors Aristotelio istoriniai tyrimai įspūdingi, jie menkai atrodo palyginus su jo gamtamoksliniais darbais. Jis atliko ir rinko stebėjimus astronomijoje, meteorologijoje, chemijoje, fizikoje, psichologijoje. Bet kaip mokslininkas Aristotelis visų pirma pagarsėjo zoologijos ir biologijos darbų dėka: jo gyvūnų tyrimai padėjo biologijos mokslų pagrindus ir jais buvo naudojamasi daugiau kaip du tūkstantmečius po Aristotelio mirties. Didžioji tyrimų dalis tikriausiai buvo atliekama Ase ir Lesbo saloje. Kaip ten bebūtų, tų vietovių pavadinimai, kurie vis sutinkami Aristotelio biologiniuose traktatuose, rodo būtent į Egėjo jūros rytinę dalį kaip pagrindinę tyrimų vietą.
Aristotelio kruopščiai surinkti faktai buvo sudėti dviejose didelėse knygose "Gyvūnų istorija" ir "Skrodimai". "Skrodimai" nėra išlikę. Kaip galima suprasti iš pavadinimo, joje aprašomos gyvūnų vidinės dalys ir struktūra; yra pagrindo manyti, kad knygoje buvo schemų ir piešinių, o galbūt šie ir sudarė didžiąją veikalo dalį. O "Gyvūnų istorija" išliko. Šio darbo pavadinimas (kaip ir kai kurių kitų Aristotelio knygų pavadinimai) klaidina: žodis "istorija" yra graikiško žodžio "historia", reiškiančio "tyrimą", transliteracija. Tad knygos pavadinimą teisingiau būtų išversti kaip "Zoologiniai tyrimai".
(iš Jonathan Barnes, "Aristotle" (1992), p. 8-9)

Čia pasinaudojau senesniu knygos leidimu, esančiu Vilniaus universiteto bibliotekoje. Naujas šios knygos leidimas pasirodė 2000 m. Jonathano Barneso knyga labai rekomenduotina visiems, kuriems reikia trumpo ir aiškaus įvado į Aristotelio filosofines ir mokslines idėjas.

Šiaip tai dažnai labiau mėgstama kalbėti apie Aristotelio mokslines klaidas. Bet reiktų nepamiršti, kad daug kur jis buvo sistemingo tyrimo pradininkas, o tokiems žmonėms yra labai nelengva neturint galimybių atsiremti į jau egzistuojančias sistemingas žinias. Galima netgi būtų pasiūlyti atlikti tokį bandymą: užmiršus (kiek įmanoma) savo mokyklines botanines ir zoologines žinias, sistemingai patyrinėti, kas randasi ir kas vyksta artimiausiame miškelyje, ir pažiūrėti, kas iš tokio tyrimo išeis.

Beje, šios Jonathano Barneso knygos naujo leidimo rusiškajame vertime įsivėlė įdomi klaida. Barnesas rašo, kad Aristotelio gyvūnų tyrimais "buvo naudojamasi daugiau kaip du tūkstantmečius po Aristotelio mirties", o rusiškajame vertime skaitome, kad tais tyrimais "buvo naudojamasi daugiau kaip du šimtmečius po Aristotelio mirties". Galbūt vertėjas negalėjo patikėti, kad Aristotelio tyrimais taip ilgai galėjo būti naudojamasi.

Posted in mokslo istorija | Tagged , , | Leave a comment

Netektis: Ernst Mayr 1904-2005

Ernst MayrŠių metų vasario 3 d. sulaukęs 100 metų mirė Ernst Mayr (g. 1904), vienas iš pagrindinių XX a. evoliucijos biologų, gamtininkas (naturalist), vadinamas "dvidešimtojo amžiaus Darwinu", be to, palikęs pėdsaką biologijos filosofijoje ir biologijos istorijoje. Daugiau kaip 700 straipsnių ir 20 knygų autorius, tarp kurių tokie klasikiniai veikalai kaip "Sistematika ir rūšių kilmė" (1942) bei "Gyvūnų rūšys ir evoliucija" (1963). Šalia Dobzhansky ir Simpsono, jo darbai XX a. viduryje vedė prie sintetinės evoliucijos teorijos (neodarvinizmo), sujungusios evoliucijos teoriją ir genetiką. Jis buvo šiuolaikinės speciacijos ("išsirūšiavimo"), t.y. naujų rūšių atsiradimo, sampratos kūrėjas. Atėjęs į teorinę biologiją iš gamtininkų (naturalists), Ernst Mayr dažnai pabrėždavo gamtininko patyrimo svarbą biologijoje. (Mokslo filosofams, norintiems suprasti stebėjimo svarbą moksle, labai pravartu būtų apmąstyti gamtininkų darbą.) Platesniame kontekste jis pasisakė už neredukcinį organizminės biologijos statusą ir bendrai už biologijos autonomiškumą.Norintys paskaityti biologijos filosofo Michaelo Ruse'o eulogiją, skirtą Ernstui Mayrui, pažiūrėkite čia, o čia straipsnis netekties proga iš "Harvard University Gazzete" (Ernst Mayr buvo Harvardo universiteto zoologijos profesorius). O štai čia galite rasti Ernsto Mayro mokslinius prisiminimus, sulaukus jam 100 metų amžiaus.

Ačiū Pauliui už tai, kad atkreipė dėmesį į šią mano praleistą žinią.

Nuotrauka paimta iš "The the Academy of Achievement".

Posted in netektys | Tagged , | Leave a comment