Tag Archives: Aristotelis

Labai trumpas įvadas į Aristotelio tyrinėjimus

Neturintiems gilesnių žinių apie Aristotelį ir norintiems trumpo įvado į visą Aristotelio intelektualinę veiklą labai rekomenduočiau šią knygą: Jonathan Barnes "Aristotle: A Very Short Introduction" (2000). Tai lakoniškas, aiškus ir paprastas įvadas; svarbu ir tai, kad autorius pateikia visuminį Aristotelio tyrinėjimų vaizdą (ne tik grynai filosofinių). Taip tampa aiškesnė jo vieta mokslo istorijoje.

Vilniaus universiteto bibliotekoje yra senesnis šios knygos leidimas (1992 m.), kuris vadinasi tiesiog "Aristotle".

Posted in tekstai | Tagged , | Leave a comment

Filmas apie Aristotelį kaip biologą

Per BBC4 kanalą sausio 17 d. buvo rodomas naujas dokumentinis filmas apie Aristotelį kaip biologą "Aristotle's Lagoon" (autorius Imperial College evoliucinės vystymosi biologijos profesorius Armand Marie Leroi). Reikia tikėtis, filmas vėliau pasieks ir kitus (labiau prieinamus) kanalus.

Štai čia galima rasti interviu su Armand Marie Leroi. Tarp kitų dalykų, ten yra įdomi pastraipa apie mokslo istorijos vaidmenį: pasak Leroi, mokslininkui nėra esminis savo srities istorijos žinojimas, bet tai suteikia globalesnį požiūrį bei supratimą apie mokslo galimybes.

Klausimas: "Is it useful for scientists to have knowledge of the history of their field?".
Leroi atsakymas: "I don’t think knowledge of the history of science is essential but it does give a more global view and appreciation of the possibilities of science. One also sees echoes of issues we grapple with these days. It’s certainly been useful for me. As an example: Aristotle was insistent that the crucial point of understanding in dissection comes when putting the parts back together to see how an animal works as a whole. This very much chimes with systems biology today."

Susiję užrašai:
"Aristotelio zoologiniai darbai"

Posted in mokslo istorija | Tagged , | Leave a comment

John Cleary (1949-2009)

Balandžio 12 d. mirė John Cleary, daugelio darbų apie Platoną, Aristotelį, neoplatonizmą (taip pat ir antikinę matematikos filosofiją) autorius.

Besidomintiems Aristotelio požiūriu į matematiką praverstų jo knyga "Aristotle and Mathematics: Aporetic Method in Cosmology and Metaphysics".

Papildymas: štai tekstas, skirtas John Cleary atminimui.

Posted in netektys | Tagged , , | Leave a comment

Aristotelio zoologiniai darbai

Nors Aristotelio istoriniai tyrimai įspūdingi, jie menkai atrodo palyginus su jo gamtamoksliniais darbais. Jis atliko ir rinko stebėjimus astronomijoje, meteorologijoje, chemijoje, fizikoje, psichologijoje. Bet kaip mokslininkas Aristotelis visų pirma pagarsėjo zoologijos ir biologijos darbų dėka: jo gyvūnų tyrimai padėjo biologijos mokslų pagrindus ir jais buvo naudojamasi daugiau kaip du tūkstantmečius po Aristotelio mirties. Didžioji tyrimų dalis tikriausiai buvo atliekama Ase ir Lesbo saloje. Kaip ten bebūtų, tų vietovių pavadinimai, kurie vis sutinkami Aristotelio biologiniuose traktatuose, rodo būtent į Egėjo jūros rytinę dalį kaip pagrindinę tyrimų vietą.
Aristotelio kruopščiai surinkti faktai buvo sudėti dviejose didelėse knygose "Gyvūnų istorija" ir "Skrodimai". "Skrodimai" nėra išlikę. Kaip galima suprasti iš pavadinimo, joje aprašomos gyvūnų vidinės dalys ir struktūra; yra pagrindo manyti, kad knygoje buvo schemų ir piešinių, o galbūt šie ir sudarė didžiąją veikalo dalį. O "Gyvūnų istorija" išliko. Šio darbo pavadinimas (kaip ir kai kurių kitų Aristotelio knygų pavadinimai) klaidina: žodis "istorija" yra graikiško žodžio "historia", reiškiančio "tyrimą", transliteracija. Tad knygos pavadinimą teisingiau būtų išversti kaip "Zoologiniai tyrimai".
(iš Jonathan Barnes, "Aristotle" (1992), p. 8-9)

Čia pasinaudojau senesniu knygos leidimu, esančiu Vilniaus universiteto bibliotekoje. Naujas šios knygos leidimas pasirodė 2000 m. Jonathano Barneso knyga labai rekomenduotina visiems, kuriems reikia trumpo ir aiškaus įvado į Aristotelio filosofines ir mokslines idėjas.

Šiaip tai dažnai labiau mėgstama kalbėti apie Aristotelio mokslines klaidas. Bet reiktų nepamiršti, kad daug kur jis buvo sistemingo tyrimo pradininkas, o tokiems žmonėms yra labai nelengva neturint galimybių atsiremti į jau egzistuojančias sistemingas žinias. Galima netgi būtų pasiūlyti atlikti tokį bandymą: užmiršus (kiek įmanoma) savo mokyklines botanines ir zoologines žinias, sistemingai patyrinėti, kas randasi ir kas vyksta artimiausiame miškelyje, ir pažiūrėti, kas iš tokio tyrimo išeis.

Beje, šios Jonathano Barneso knygos naujo leidimo rusiškajame vertime įsivėlė įdomi klaida. Barnesas rašo, kad Aristotelio gyvūnų tyrimais "buvo naudojamasi daugiau kaip du tūkstantmečius po Aristotelio mirties", o rusiškajame vertime skaitome, kad tais tyrimais "buvo naudojamasi daugiau kaip du šimtmečius po Aristotelio mirties". Galbūt vertėjas negalėjo patikėti, kad Aristotelio tyrimais taip ilgai galėjo būti naudojamasi.

Posted in mokslo istorija | Tagged , , | Leave a comment

Konferencija apie Stratoną

2005 m. balandžio mėn. 5-7 d.Grenoblio universitete (Prancūzija) vyks konferencija apie Stratoną iš Lampsako (pramintą "Fiziku"), kurią organizuoja Teofrasto projektas. Aristotelio mokinys Teofrastas po mokytojo mirties tapo Likėjaus vadovu: jis žinomas kaip botanikos pradininkas, sistematizavęs savo mokytojo palikimą, bet tyrimus labiau kreipęs empirine linkme (beje, be entuziazmo žvelgęs į tikslo priežastį). Iš Teofrasto mokyklą perėmęs Stratonas iš Lampsako skyrė didelį dėmesį fizikai: darbai neišliko, bet fragmentai rodo, kad jis daręs eksperimentus ir turėjęs aiškų supratimą apie krintančių kūnų įgyjamą pagreitį.

O Teofrasto projektas žada pateikti sukauptos medžiagos elektroninį leidimą.

Posted in mokslo istorija | Tagged , , | Leave a comment