Tag Archives: Albert Einstein

“Everything should be made as simple as possible, but not simpler”

Pasiruošus galvoti apie paprastumo kriterijų, pirmiausiai reiktų jį pastatyti į vietą šiuo tiksliu apibendrinančiu posakiu, kad neužmirštume, jog visų pirma norima, kad tam tikras darbas būtų atliktas, o ne šiaip, kad būtų paprasta: "viskas turi būti daroma paprastai kiek tik įmanoma, bet ne paprasčiau" - "everything should be made as simple as possible, but not simpler". Tai, matyt, tinka visoms gyvenimo sritims pradedant atramos sulūžusiai spintos kojai paieškomis ar programavimu ir baigiant mokslo konceptualinėmis priemonėmis bei teorijomis. (Nors kartais nieko baisaus neatsitiks, jeigu darbas bus atliktas komplikuotai, nes norisi pakvailioti ar panašiai, bet čia jau kita kalba.)

Posakis dažnai priskiriamas Einsteinui, bet tikslios citatos nepastebėjau, išskyrus nuorodą į jo paskaitą "On the Method of Theoretical Physics" (The Herbert Spencer Lecture, 1933 m. birželio 10 d., Oksfordas), kur kažkas panašaus sakoma teorijų atžvilgiu. Ir pats posakis kartais vadinamas Einsteino skustuvu. Nors tai, ko gero, tiesiog mokslo folkloro dalis.

Tad užuot skundusis, kad kai kur dalykai pernelyg komplikuoti, reikia pažiūrėti, kokiam tikslui jie iš viso sugalvoti.

Posted in idėjos | Tagged , , , | Leave a comment

Pittsburgho mini-konferencija apie Einsteino 1905 metus

Ką tik buvo skelbta apie Alberto Einsteino kūrybingiausių metų sukaktį. 2005 m. vasario 12 d. Pittsburgho universiteto mokslo istorijos ir mokslo filosofijos departamentas organizuoja mini-konferenciją šiai datai pažymėti. Konferencijos svetainėje galima rasti pranešimų santraukas.

Posted in konferencijos | Tagged , | Leave a comment

Alberto Einsteino kūrybingiausių metų sukaktis

2005 m. pažymimi Alberto Einsteino annus mirabilis - 1905 metų šimtmečio jubiliejus. 1905 m. Einsteinas paskelbė 3 fundamentalios reikšmės darbus: pirmajame paaiškinamas fotoefektas per šviesos kvantus; antrajame pateikiama specialioji reliatyvumo teorija; trečiajame teoriškai paaiškinamas Brauno judėjimas remiantis chaotiško molekulių judėjimo statistine-mechanine analize. Pastarasis darbas, beje, tapo teoriniu pagrindu, kuriuo remdamasis Jeanas Perrinas atliko ekperimentus, pateikusius lemiamą eksperimentinį argumentą už molekulių ir atomų egzistavimą - argumentą, įtikinusį ir užkietėjusius skeptikus.

Neabejoju, kad šie metai bus pažymėti konferencijomis ir kitais darbais.

Posted in mokslo istorija | Tagged , | Leave a comment