Tag Archives: aiškinimas

Ruošiama “Essays in the Philosophy of Chemistry”

Essays in the Philosophy of ChemistryOxford University Press ruošia naują straipsnių rinkinį chemijos filosofijos temomis "Essays in the Philosophy of Chemistry" (red. Eric Scerri ir Grant Fisher). Bus išleista vėliau šiais metais. Sprendžiant iš turinio laukia įdomus skaitinys.

Tarp kitko, paskutinis straipsnis parašytas estų mokslo filosofo Reino Vihalemmo (deja, a.a.).

Nesu "philosophy of X" daugėjimo šalininkas, bet chemijos filosofijoje atsiranda svarbių temų, o ir autorių.

Posted in tekstai | Tagged , , , , , | Leave a comment

Mokslo filosofijos disertacija

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete 2011 m. liepos 1 d. 16 val. Adolfas Mackonis gins disertaciją iš mokslo filosofijos srities. Kokia tiksli disertacijos pavadinimo formuluotė, nežinau. Internete mačiau porą pavadinimo variantų - "Geriausiai paaiškinančios išvados teisingumo ribos", "Geriausio paaiškinimo išvedimo patikimumo ribos". Bet tai smulkmenos. Visais atvejais disertacija skirta geriausio aiškinimo argumento (inference to the best explanation) analizei. Disertacijos anotacija iš LMT tinklalapio:

"Disertacija skirta geriausio paaiškinimo išvedimo (GPI) analizei. Pirma, tyrimas eksplikuoja, kas yra GPI, ką žymi sąvoka aiškinamoji galia. Antra, tyrimas įvertina GPI pretenzijų į tiesą apginamumą – ar teisinga yra hipotezė, jeigu ji yra geriausias tam tikro reiškinio paaiškinimas. GPI skleidžiamas kaip materialaus samprotavimo forma, kuri priskiria teisingumą toms hipotezėms, kurios tarp savo varžovių pasižymi aukščiausiu aiškinamųjų veiksnių laipsniu: mažiausiai prieštarauja pripažintam žinojimui, unifikuoja svarbiausius reiškinius, yra giliausias paaiškinimas ir yra paprasčiausias paaiškinimas. Kritikuojamas tikimybinis požiūris į GPI. Išskiriami ir aprašomi keturi literatūroje randami GPI kaip vedančio į tiesą pagrindimo būdai: patikimumo-koherentinis, evoliucinis, tikimybinis bei empirinis-istorinis. Teigiama, kad nors GPI padeda įvertinti paaiškinimų tikimybių pasiskirstymą ir yra plačiai paplitusi praktika, dėl prastos atrankos argumento, galimo aiškinamųjų veiksnių nebendramatiškumo, pesimistinės indukcijos argumento ir argumento "atsarga gėdos nedaro" žinomi GPI kaip vedančio į tiesą pagrindimo būdai nėra pakankami – GPI išvadų teisingumas yra atsitiktinis."

Nei disertacijos, nei santraukos nemačiau, o tik šią anotaciją, tai sunku ką aptarti. Atkreipčiau kol kas tik dėmesį, kad daug kas čia priklauso nuo to, kokiu būdu vartojamas žodis "atsitiktinis" (žr. anotacijos pabaigą). O koks pateiktųjų filosofinių kontraargumentų (prastos atrankos argumentas, galimo aiškinamųjų veiksnių nebendramatiškumas, pesimistinės indukcijos argumentas ir argumentas "atsarga gėdos nedaro") išvadų neteisingumo ar teisingumo (?) pobūdis - "atsitiktinis", ar kaip?

Beje, nors ir nelabai supratau dėl "aiškinamųjų veiksnių nebendramatiškumo", nebendramatiškumo idėja mokslo filosofijoje bendrai priklauso prie labiausiai lazdas perlenkiančių idėjų (ir čia tik švelniai tariant). Pesimistinė indukcija verta dėmesio, bet nėra tokia įspūdinga - nėra reikalo į mokslo istorijos teorines struktūras žiūrėti kaip į monolitinius nediferencijuotus (spekuliatyvumo prasme) darinius, o ir metodologinių pamokų iš praeities mokslo galima išmokti. Geram ūpui esant kas nors gal net gali sugalvoti optimistinę indukciją. O argumentui "atsarga gėdos nedaro" galima iškelti kitą - "kartais atsarga gėdos nedaro, o kartais daro (o kartais ir visai gali suparaližuoti veiksmus)".

Posted in įvairūs | Tagged , , | Leave a comment

Peter Lipton (1954 – 2007)

Lapkričio 25 d. staiga mirė Peteris Liptonas, Keimbridžo universiteto Mokslo filosofijos ir istorijos departamento vadovas. Pagrindinė jo mokslinių interesų sritis buvo mokslo filosofija: tarp kitų dalykų, aiškinimas, realizmas, teorijų kaita, indukcija, Geriausio aiškinimo argumentas. Taip pat rašė sąmonės filosofijos ir ypač pastaruoju metu bioetikos temomis.

Pagrindinis veikalas, dėl kurio Peteris Liptonas buvo žinomas - tai knyga "Geriausio aiškinimo argumentas" ("Inference to the Best Explanation", 1991, antras pataisytas ir papildytas leidimas 2004). Beje, antrojo leidimo komplimentai bejesizmui susilaukė nemažai kritinio dėmesio. Kaip autorius rašo pirmojo leidimo įvade, knyga - tai bandymas suprasti, kaip mes veikiame įvertindami duomenis ir darydami išvadas (inferences). Geriausio aiškinimo argumento modelis teigia, kad kaip tik mūsų aiškinimai yra vedlys mūsų argumentams (inferences). T. y. pradedame nuo duomenų (evidence) ir darome išvadas apie tai, kas geriausiai paaiškintų tuos duomenis (pvz., matome tam tikrus pėdsakus sniege ir darome išvadą, kad praėjo žmogus). Liptonas pabrėžia, kad Geriausio aiškinimo argumentas - tai ne vienintelis dalykas kalbant apie samprotavimus, bet visgi daug argumentų moksle ir kasdieniniame gyvenime atitinka šią bendrą argumentavimo struktūrą.

Internete randame Liptono knygos "Geriausio aiškinimo argumentas" recenziją (autoriai Lefteris Farmakis ir Stephan Hartmann), taip pat Stathis Psillos pasisakymą (doc failas) simpoziume, skirtame šiai knygai.

Peteris Liptonas taip pat dėjo daug pastangų populiarindamas filosofiją. Jo inauguracinė paskaita 1998 m. buvo skirta didžiulei auditorijai, daugelis iš kurių buvo moksleiviai. Be to, Liptonas daug rašė populiarame tinklalapyje "Ask Philosophers". Be jo šis tinklalapis sumenkėjo (kvailokų pasisakymų ten nestinga).

Štai čia galite paskaityti tekstus, skirtus Peterio Liptono atminimui: Keimbridžo universiteto Mokslo filosofijos ir istorijos departamento bei laikraščio "Guardian" tinklalapyje.

Posted in netektys | Tagged , | Leave a comment

Lakatoso apdovanojimas 2005

Londono ekonomikos mokykla pranešė, kad 2005 m. Lakatoso apdovanojimas mokslo filosofijoje (Lakatos Award in Philosophy of Science 2005) suteikiamas Jim'ui Woodward'ui už knygą "Making Things Happen: A Theory of Causal Explanation" (Oxford University Press, 2003), kurioje plėtojama intervencionistinė (manipuliacinė) priežastingumo ir aiškinimo samprata. Apdovanojimo paskaitą Jim Woodward skaitys gegužės 4 d. (Old Theatre, London School of Economics).

Lakatoso 10 000 svarų apdovanojimas skiriamas už svarų indėlį į mokslo filosofiją (vertinamos knygos anglų kalba per paskutinius 5 metus). 2006 m. nominacijos Lakatoso apdovanojimui teikiamos iki šių metų balandžio 24 d.

Jim Woodward dirba Kalifornijos technologijos institute.

Posted in tekstai | Tagged , , , | Leave a comment

Konferencija apie mokslinį supratimą

2005 m. rugpjūčio 25-27 d. Vrije universitete (Vrije Universiteit) Amsterdame rengiama konferencija apie mokslinį supratimą "Philosophical Perspectives on Scientific Understanding". Tarp kviestinių kalbėtojų yra Hasok Chang, Peter Lipton bei Margaret Morrison. Pasak konferencijos organizatorių (Henk W. de Regt, Sabina Leonelli ir Kai Eigner iš Vrije universiteto filosofijos fakulteto), mokslinio supratimo idėja verta didesnio dėmesio ir yra glaudžiai susijusi su mokslinio aiškinimo problema. Jie taip pat supratingai paaiškina, kad jų vartojamas "supratimo" terminas nesietinas su triukšmingąja Verstehen/Erklären perskyra. Lauksime rezultatų.

Posted in konferencijos | Tagged , | Leave a comment