Mokslo filosofija ir mokslo istorija

Į “Lietuvos istorijos” skyrių įdėjau 1907 m. L. Gerulio (L. Giros) straipsnį “Lietuvių mokslo draugija ir jos įsteigimas”, išspausdintą moksliniame periodiniame leidinyje “Lietuvių tauta”. Dėkoju Jonui Dagiui už surastą ir nuskanuotą medžiagą. Štai ištrauka iš straipsnio (netaisant tuometinės kalbos):

“Kovo 25 (baland. 7) dieną Vilniaus „Imperatoriškosios Muzikališkos Mokyklos“ buto (Vilniaus gatvė, 28) didžiojoję salėję susirinko, rods, neperdidelis burelis tų, kuriems teko garbė butie per „Liet. Mok. Draugijos“ radynas. Neskaitlin­gas susirinkimas nerodo anaiptol’ to, kaip galėtų kas manytie, kad Lietuvos apšviestoji visuomenės dalis mažai rupintųsi tokios svarbios organizacijos, kaip „L. M. Draugijos“ įsteigimu; apė tai liudija daugybė laiškų ir telegramų, ku­riomis visos geresnės intelektuališkos Lietuvos spėkos svei­kina susirinkimą su teip svarbia diena ir prašo inrašyt jas in „L. M. Draugijos“ narius. Tas, kad susirinko neperdaug žmonių, išsiaiškina tuomi, jog Lietuvos inteligentija, išsisklaisčiusi po visą Rusiją, ir už jos ribų, pririšta yra prie gyvenimo karų: turi dirbt dėl duonos kąsnio. In susirinkimą atvyko visgi keli atsižymėję ant lietuviškų dir­vonų darbininkai, kaip Petrapylies universiteto profesorius Eduardas Volteris, dvasišk. akademijos prof. Kun. A. Dambrauskas ir keli kiti. Ant jų tai ir buvo sukreipta visa atyda kai-kuriu čion susirinkusiųjų Vilnėčiu, kurie jų dar nepažino. Vieni kitų klausė: „kas tas toks ten kėdėje? bene tai tasai Volteris? bene tai tas Dambrauskas, tasai garsus pu­blicistas, matematikas ir esperantistas“?,.. Tokie klausimai girdėjosi visur prieš prasidedant posėdžiui.
Iš įžymesniu lietuvių buvo susirinkiman dar atvykę: ku­nįgaikštis Jonas Gediminas-Beržanskis su žmona, kunįgaikš­tiene Alena; inženierius Petras Vileišis, „Viln. Žin.“ leidėjas; kun. J. Tumas, „Vilniaus Žinių“ redaktorius; Dr. Bagdanavičius, „Lietuv. Ukininko“ redaktorius; kun. J. Ambraziejus, „Šviesos“ redaktorius; kun. J. Žiogas, archaiologas; kun. prof. K. Šaulys, Dr. R. Šliupas, „Dainos“ pirmininkas Kaunę, P. Matulionis, Dr. Antanas Vileišis, advok. J. Vileišis, Gabr. Landsbergis, Ant. Smetona, M. Dovoino-Silvestravičius, Dr. J. Stonkus; Dr. M. Kuprevičius, Dr. J. Staugaitis, Dr. Andr. Damaševičius, Dr. S. Matulai­tis, Dr. J. Rugys, Dr. B. Burbytė, kun. V. Mironas, aptiekorius Kazys Aglinskis, Donatas Malinauskas, Antanas Žmuidinavičius, Vincas Paliukaitis, Varšavos lietuvių delegatas; inženierius Mašiotas, VI. Nagevičius iš Petrapylies, kun. Vis­kantas, Em. Vileišienė, Z. Pribilauckienė („Lazdynų Pelėda“), Em. Bražiukė, Putramentas, Juozas Kunickis ir k. svečiai.
Tuo tarpu posėdis prasidėjo. Atidengė jį Dr. J. Basa­navičius, kuriam jau kelintas kartas buvo tekę atžaist įžy­mią rolę Lietuvių kulturiškai-politiškamę gyvenime. Balsas jo skambėjo rimtai ir širdingai, kaip anuomet’ per didįjį Lietuvių susivažiavimą:
Gerbiamiejie Ponai ir Ponios! Męs šiandien čion gana skaitlingai susirinkome prie „Lie­tuvių Mokslo Draugijos“ radynų. Pas kitas tautas, kulturoj už mus aukščiau stovinčias, tokios Draugijos įsteigimas, rasi, ne būtų teip įžymus, kaip lietuvių tautos gyvenimę, tos bū­tent tautos, kuriai tik pastaraisias metais tepalengvėjo ke­lias prie šviesos ir laisvės…”

Susiję įrašai:
“Lietuvių mokslo draugijai 100 metų”

Tinklalapyje HIST-ANALYTIC ką tik įdėti rinktiniai tekstai iš žymios Rudolfo Carnapo knygos “Loginė kalbos sintaksė” (1934 m. “Logische Syntax der Sprache”, angliškas vertimas 1937 m. “The Logical Syntax of Language”).

Europos mokslo filosofijos asociacija organizuoja pirmąją konferenciją, kuri vyks lapkričio 15-17 d. Madride. Tarp kviestinių kalbėtojų yra Anne Fagot-Largeault (Collège de France), Michael Friedman (Stanford), Ilkka Niiniluoto (Helsinki). Pranešimus galima skaityti 5 sekcijose:
1. Bendroji mokslo filosofija ir metodologija
2. Gamtos mokslų filosofija
3. Socialinių mokslų filosofija
4. Formalūs metodai mokslo filosofijoje
5. Mokslo filosofijos istoriniai, socialiniai ir kultūriniai tyrimai

Pranešimo santrauką (angliškai, ne daugiau 500 žodžių) galima siųsti iki gegužės 1 d.

Neseniai įkurta Europos mokslo filosofijos asociacija (The European Philosophy of Science Association – EPSA). Iki pirmosios generalinės asamblėjos asociaciją koordinuoja įkūrimo vykdantysis komitetas, kuriam priklauso šie nariai:
Henk de Regt, Amsterdamas (narys)
Mauro Dorato, Roma (vice-iždininkas)
Maria Carla Galavotti, Bolonija (narys)
Stephan Hartmann, Londonas (narys)
Berna Kilinc, Istanbulas (narys)
Stathis Psillos, Atėnai (sekretorius)
Miklos Redei, Budapeštas (iždininkas)
Matti Sintonen, Helsinkis (prezidentas)
Friedrich Stadler, Viena (vice-prezidentas)
Mauricio Suarez, Madridas (vice-sekretorius)

Nario mokestis – 40 eurų, nariams-sponsoriams – 400 eurų, studentams – 20 eurų.

Kai kurie pranešimai iš šių metų kovo 8-10 d. vykusios konferencijos “Confirmation, Induction and Science” patalpinti PhilSci archyve. Tai buvo jungtinė Pittsburgho universiteto ir Londono ekonomikos mokyklos konferencija.

2006 m. birželio 1-5 d. Virdžinijos teche (Virginia Polytechnic Institute and State University) vyko pirmasis simpoziumas “Philosophy, History, and Methodology of E.R.R.O.R” (E.R.R.O.R – Experimental Reasoning, Reliability, Objectivity & Rationality: Induction, Statistics, Modeling). Konferencijos tema – “mokymasis iš klaidų”, nagrinėjamas įvairiausiais aspektais (filosofiniu, istoriniu, statistiniu ir/ar metodologiniu). Simpoziumo kviestiniai kalbėtojai: Peter Achinstein, Alan Chalmers, David Cox, Clark Glymour, Henry Kyburg, Larry Laudan, Deborah Mayo, Alan Musgrave, Aris Spanos, John Worrall.

Toli nuo Virdžinijos esančius nudžiugino tai, kad konferencijos tinklalapyje palikti reikšmingi tekstai: ir ne tik pranešimai, bet ir kiti rekomenduojami tekstai, įgalinantys geriau suprasti pranešimus. Be kita ko, išankstinis pranešimų ir papildomų tekstų pateikimas tinklalapyje – tai, ko verta pasimokyti rimtesnių konferencijų rengėjams (mokytis juk reikia ne tik iš klaidų, bet ir iš sėkmių). Pranešimų tekstai:
Peter Achinstein: Mill’s Sins
Alan Chalmers: Can Scientific Theories be Warranted?
David Cox: Some Remarks on the Nature of Scientific Inference (bendraautorė Deborah Mayo)
Clark Glymour: Bayesian Ptolemaic Psychology
Larry Laudan: The Defendant’s Burden: the Onus Probandi and the Anomaly of Affirmative Defenses
Deborah G. Mayo: Severe Testing, Error Statistics, and the Growth of Theoretical Knowledge
Alan Musgrave: Critical Rationalism, Explanation, and Severe Tests
Aris Spanos: Statistical Induction, Severe Testing and Model Validation
John Worrall: Error, Tests and Theory-Confirmation in Science

Nenuostabu, kad daugiausiai dėmesio skirta Deborah Mayo “klaidos-statistinei” mokslo filosofijai ir jos 10 metų sulaukusiam opus magnum “Klaida ir eksperimentinių žinių augimas”. Kaip pati Mayo simpoziume sako, ji siekia parodyti, kaip žemo lygmens eksperimentinės žinios yra svarbios analizuojant aukšto lygmens teorijas.

Prieš 100 metų (1907 m. balandžio 7 d.) įvyko steigiamasis Lietuvių mokslo draugijos susirinkimas. Pirmininku buvo išrinktas Jonas Basanavičius, o sekretoriumi tapo Jonas Vileišis.

2007 m. kovo 29-30 d. Kultūros, filosofijos ir meno instituto salėje (Saltoniškių 58, Vilnius) vyks metinė Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų konferencija “SCIENTIA ET HISTORIA – 2007″. Štai čia galite rasti konferencijos programą (doc failas).

2006 m. 27-tame “Electrochimica Acta” numeryje (volume 51, issue 27, 25 August 2006, p. 5999-6002) pasirodė Juozo Al. Krikštopaičio straipsnis apie Theodoro von Grotthusso elektrolizės teoriją “Concerning the Origins of Charge Transfer in the Micro-structure of Matter: the Contribution of Theodor von Grotthuss”.

Lapkričio 30 d. 16 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje įvyks Birutės Railienės knygos “Andrius Sniadeckis” sutiktuvės. Štai kas rašoma apie Andrių Sniadeckį (1768-1838) kvietime į renginį:

“Baigęs mokslus Europoje, Andrius Sniadeckis 1797 m. atvyko į Vilnių, tapo Chemijos katedros vedėju. Dėstė chemiją, parengė vadovėlio Chemijos pradmenys tris laidas, parašė gamtos filosofijos veikalą Organinių būtybių teorija, kuris tapo fiziologijos mokslo pradžia, populiarino chemijos ir medicinos žinias, pirmininkavo Vilniaus medicinos draugijai. su bendraminčiais redagavo humoristinį leidinį Grindinio žinios. Vilniaus jaunimo mokymui Andrius Sniadeckis skyrė visą gyvenimą.”

Be to, Andrius Sniadeckis padirbėjo ir mokslo filosofijos klausimais.

Šiuo metu Vankuveryje (Britų Kolumbija, Kanada) vyksta eilinė Mokslo filosofijos asociacijos konferencija (PSA 2006). Konferencijos tinklalapyje pateikta programa su nuorodomis į kai kuriuos pranešimus, patalpintus PhilSci archyve.

Beje, Mokslo filosofijos asociacijos (PSA) prezidentas dabar yra Brian Skyrms (University of California, Irvine), o President-Elect – Larry Sklar (University of Michigan). PSA valdyba: Noretta Koertge, Mary Morgan, Kenneth Schaffner, Wolfgang Spohn.

Šių metų spalio 5-6 d. Vilniuje (tiesa, medicinos sekcija važiuos į Kauną) įvyks XXII Baltijos šalių mokslo istorijos konferencija (kaži kokiu būdu tapau šios konferencijos sekretoriumi). Konferencijos tinklalapyje paskelbta programa, kuri jau neturėtų labai keistis. Kaip matote, daugiausia pramešimų skirta regiono mokslo istorijai. Be to, yra ir sekcija, skirta mokslo filosofijai ir sociologijai.

Papildymas: visgi buvo šiokių tokių pasikeitimų programoje, be to, dabar įdėjau programą pdf formatu.

Dar vienas papildymas: čia įsteigiau konferencijos tinklalapio kopiją (tam atvejui, jei anas serveris neveiktų).

For English speakers: the official website of the 22nd Baltic Conference on the History of Science is mirrored at this site (just in case the server is down).

Žurnalas “The Philosophical Review” paskelbė iki 2006 m. rugsėjo 27 d. leidžiantis visiems nemokamai prieiti prie visų 2000-2006 m. straipsnių. Tuos, kurie domisi mokslo filosofija, turėtų sudominti straipsniai “Real Realism: The Galilean Strategy” (Philip Kitcher), “Sensitive and Insensitive Causation” (James Woodward), “How Can Instantaneous Velocity Fulfill Its Causal Role?” (Marc Lange), “Contrastive Causation” (Jonathan Schaffer) ir kt., galybė knygų recenzijų. Daug naudingo rastų ir psichikos filosofai.

1811 m. liepos 14 d. italų mokslininkas Amedeo Avogadro (1776-1856) žurnale “Journal de Physique, de Chimie et d’Histoire naturelle” išspausdino straipsnį, kuriame pirmą kartą buvo paskelbta molekulinė dujų hipotezė – dabar žinoma kaip Avogadro dėsnis (idealiųjų dujų atveju): esant vienodai temperatūrai ir slėgimui, vienoduose dujų tūriuose yra vienodas skaičius molekulių. (Panašią idėją 1814 m. paskelbė André-Marie Ampère). Taip pat Avogadro išsakė fundamentalią mintį apie tai, kad dujos, susidedančios iš vieno elemento, gali būti sudarytos iš molekulių, t.y. gali būti nevienaatomės (priešingai negu manė Daltonas).

Dėl įvairių priežasčių (įtakingojo Berzeliaus idėjos apie tai, kad vieno elemento atomai stumia vienas kitą, žinių stygius dėl molekulių sudėties ir kt.) platesnį pripažinimą Avogadro hipotezė pradėjo įgauti tik po siciliečio chemiko Stanislao Cannizzaro atominės sistemos, kurią jis plačiau paskelbė 1860 m. I-ajame tarptautiniame chemikų kongrese Karlsruhėje. Nors kongrese buvo ir entuziastingo Cannizzaro idėjų priėmimo, vis dar liko ir skeptikų dėl Avogadro hipotezės (kongreso protokolai yra išspausdinti ir, sakoma, yra labai pamokantys).

Avogadro skaičius dabar yra svarbi fizikos ir chemijos konstanta, kuri lygi 6.02 × 10²³ – tai atomų arba molekulių skaičius viename medžiagos molyje.

Atomizmo istorijos klasikinius veikalus galima rasti tinklalapyje “Selected Classic Papers from the History of Chemistry”.

Bendrai kalbant, atomizmo istorija yra labai įdomi ir pamokanti apmąstant mokslinį metodą, mokslo raidą, instrumentalizmo ir mokslinio realizmo ginčą – kaip nuo laukinių spekuliacijų buvo judama link vis tikslesnių, empiriškai pagrįstų rezultatų.

2006 m. rugsėjo 11-14 d. Vokietijos analitinės filosofijos draugija (GAP) Berline organizuoja šeštąją tarptautinę konferenciją “Philosophy – Foundations and Applications”. Programa labai plati: daugybė sekcijų, seminarų ir koliokviumų.

Plenarinius pranešimus padarys Philip Kitcher, Philip Pettit, Bettina Schöne-Seifert.

7 sekcijos:
Logic and Philosophy of Science
Epistemology
Philosophy of Language
Philosophy of Mind
Metaphysics and Philosophy of Religion
Applied Ethics, Political Philosophy, Social Philosophy and Philosophy of Law
Normative Ethics, Metaethics, Decision Theory and Theory of Action

6 koliokviumai:
Woher kommen die Werte? (Norbert Hoerster, Hans Joas)
Science in Application (Nancy Cartwright, Peter Galison)
How Can Rationality Be Normative? (Michael Bishop, Alvin Goldmann, Gerd Gigerenzer)
Information, Wissen, Bildung (Ulrich Nortmann, Ulf von Rauchhaupt)
Ethics: Foundations and Applications (Dieter Birnbacher, Jeff McMahan)
Thought Experiments, Conceivability, and Philosophical Knowledge (David Chalmers, Timothy Williamson)

5 autonomiški seminarai:
Models of Preference Change
Rudolf Carnap
Towards a New Epistemology of Mathematics
Implicit Definitions and A Priori Knowledge
Physicalism and Beyond

Be to, bus įteikti Wolfgango Stegmüllerio ir ontos apdovanojimai.

Atkreipiu dėmesį, kad šeštasis Europos analitinės filosofijos kongresas planuojamas 2008 metams Krokuvoje. Yra dar daug laiko ką nors sugalvoti, jei kas norėtų nuvykti (be kitų dalykų, mokslo filosofijai tikrai bus skirta daug vietos).

Šią dieną 1931 m. gimė amerikiečių fizikas John Robert Schrieffer (g. 1931), vienas iš superlaidumą aiškinančios teorijos kūrėjų, už tai 1972 m. gavęs Nobelio premiją (kartu premiją gavo kiti du teorijos kūrėjai – John Bardeen ir Leon Neil Cooper). Nors superlaidumo reiškinį (kai kurioms medžiagoms būdingas elektrinės varžos išnykimas temperatūrai esant netoli absoliutaus nulio) dar 1911 m. atrado Heike Kammerlingh-Onnes, tik 1957 m. minėtiems teoretikams pavyko sukurti pirmąją sėkmingą teoriją. Tai yra kvantinė teorija, vadinama BCS teorija (pagal pirmąsias pavardžių raides), kurios idėja yra ta, kad superlaidininkuose elektronai susijungia į poras, ir tos poros tampa elektros srovės nešėjomis. Beje, nemodifikuota forma BCS teorija netinka aukštatemperatūriniam superlaidumui aiškinti.

Šią dieną 1860 m. gimė Willem Einthoven (1860-1927), olandų gydytojas ir fiziologas, išradęs pirmąjį praktišką klinikinį elektrokardiografą (ECG) – galvanometrą, matuojantį širdies ląstelių generuojamus elektrinio potencialo pokyčius. 1924 m. jis gavo Nobelio premiją fiziologijos ar medicinos srityje už “elektrokardiogramos mechanizmo atradimą”. Kaip atrodė senoviškas didžiulis elektrokardiografas, galima pamatyti čia.

Rengiamas naujas Rudolfo Carnapo raštų leidimas, į kurį turėtų patekti visi publikuoti filosofiniai darbai. Rinkinyje turėtų būti ir įvadiniai kritiniai straipsniai, ir aiškinančios pastabos. Dabar planuojama išleisti 14 tomų:
I: Early Writings 1922-1927
II: Der logische Aufbau der Welt
III: Pre-Syntax Logic 1927-1934
IV: Anti-Metaphysical Writings 1928-1934
V: Logical Syntax
VI: Logic and Epistemology 1932-1942
VII: Studies in Semantics
VIII: Late Writings 1944-1972 and Symbolic Logic
IX: Inductive Logic 1945-1973
X: Inductive Logic, from Studies in Inductive Logic and Probability
XI: Logical Foundations of Probability
XII: Philosophical Foundations of Physics, and apparatus
XIII: Schilpp, ed., The Philosophy of Rudolf Carnap, Pt. 1
XIV: Schilpp, ed., The Philosophy of Rudolf Carnap, Pt. 2

Naudinga (bet brangi) knyga iš praeitų metų Springer “Archimedes” serijos – “Wrong for the Right Reasons” (red. Jed Buchwald ir Allan Franklin). Kiek galima spręsti iš bendro knygos aprašymo, šiame rinkinyje nagrinėjami atmesto praeities mokslo epizodai keliant klausimą, ar klaidingas mokslas visada buvo ir blogas mokslas? Atsakymas – neigiamas.