Richardo Feynmano pastaba dėl nemokslo

Matyt, neapsikentęs priešgynų ir beviltiškų ginčų dėl mokslo reikšmingumo bei kitų labai svarbių dalykų vertės (ir tariamo mokslininkų nesugebėjimo įvertinti), vienas iš kvantinės elektrodinamikos kūrėjų Richard Feynman savo garsiosiose paskaitose tiesmukiškai pareiškė:

"Beje, iškart reikia aiškiai pasakyti, kad jei kas nors yra nemokslas, tai nėra būtinai blogai. Pavyzdžiui, meilė nėra mokslas. Tad jei apie ką nors sakoma, kad tai nėra mokslas, šitai nereiškia, kas kažkas su tuo yra negerai; tas tik reiškia, kad tai tiesiog nėra mokslas."
("The Feynman Lectures on Physics", 3-1)

Posted in idėjos | Tagged | Leave a comment

Konceptualiniai įrankiai moksle ir analogija su programavimu

Pradėjus galvoti apie konceptualinę pažangą moksle (t.y. kai konceptualinės naujovės efektyviai padeda siekiant pažintinių tikslų, tarkime, ieškant dėsningumų), mano mintis buvo užkliuvus už analogijos su programavimo kalbų efektyvumu, kaip apie tai užsimena C++ kalbos kūrėjas Bjarne Stroustrup savo “filosofinėje pastaboje” (kaip jis pats tai vadina):

"Programavimo kalba tarnauja dviem susijusiems tikslams: programuotojui ji suteikia instrumentą, kuriuo aprašomi įvykdytini veiksmai, ir sąvokų aibę, kuri naudojama, kai apgalvojama, kas gali būti padaryta. Idealo požiūriu pirmas tikslas reikalauja “artimos mašinai” kalbos tam, kad visais svarbiais mašinos aspektais būtų paprastai ir efektyviai tvarkomasi programuotojui pakankamai akivaizdžiu būdu. C kalba ir buvo sukurta pirmiausia tai turint omenyje. Antrasis tikslas idealo požiūriu reikalauja kalbos, “artimos spręstinai problemai”, tam, kad sprendimo sąvokos galėtų būti išreikštos tiesiogiai ir trumpai. Visų pirma tai turint omenyje buvo konstruojamos priemonės, kuriomis buvo papildyta C sukuriant C++… Kalba programuotojui suteikia konceptualinių įrankių rinkinį; jei šie yra neadekvatūs iškeltam tikslui, jie paprasčiausiai bus ignoruojami."
(Stroustrup, Bjarne. The C++ programming language. Addison-Wesley Longman, Inc., 1997, p. 9)

Tai nėra ypatingos reikšmės analogija ir jokių minties perversmų nesukėlė, bet ji man pasirodė įdomi (plačiau žiūrint, šiame kontekste galima galvoti ir apie įvairias (nekonceptualines) inžinierines inovacijas istorijoje, reikalingas siekiant atitinkamų tikslų, bet nedidelė nauda iš labai plačios įrankis-tikslas analogijos).

Susiję užrašai:
Mokslo konceptualinė pažanga
Richard Feynman apie gamtos dėsnius
"Everything should be made as simple as possible, but not simpler"

Posted in idėjos | Tagged , | Leave a comment

Aritmetika nesvyruoja

Pasakojama, kad gavęs iš Bertrando Russello laišką su žymiuoju paradoksu Gottlob Frege atsakydamas taip parašė (o tuo metu buvo ruošiamasi spausdinti jo "Grundgesetze der Arithmetik" antrąjį tomą): "Aritmetika svyruoja". Verta pagalvoti apie tai, kad kai Freges pagrindų paieškos svyruoja, elementarioji aritmetika su įprastais (fundamentaliais) taikymais stovi visiškai tvirtai ir nesvyruoja.

Posted in idėjos | Tagged , | Leave a comment

Ad Meskens apie Grigalių iš Saint-Vincento

Štai papildoma medžiaga apmąstymams iš Ado Meskenso straipsnio dėl mano minėto Grigaliaus iš Saint-Vincento ribos apibrėžimo: kaip teigiama, pirmą kartą matematikos istorijoje Grigalius iš Saint-Vincento tvirtina (XVII a. pirma pusė), kad egzistuoja begalinės eilutės riba (terminus) - "dydis bus išsemtas".

"St Vincent's first investigations had to do with reflection and refraction. One of the problems which arose was the trisection of an angle. In searching for ways to obtain a trisection, St Vincent came across the series 1/1 - 1/2 + 1/4 - 1/8 + ... . This series according to St Vincent equals 2/3, which he called the terminus. In contrast with classical Greek mathematics, St Vincent thus accepts, for the first time in the history of mathematics, the existence of a limit. While Euclid writes that "one will obtain at last something smaller than the smallest quantity", St Vincent goes further and boldly writes: "the quantity will be exhausted". "
(Meskens, Ad (1994) Gregory of Saint Vincent: A Pioneer of the Calculus, The Mathematical Gazette 78 (483), 315-319, p. 316)

Praeitame įraše minėjau, kad įdomus istorinis klausimas yra Antikos graikų matematikų mąstymo būdas, bet šiame kontekste taip pat reiktų nepamiršti ir Viduramžių scholastų, kurie kalbėjo apie begalinį sumavimą.

Susiję užrašai:
Grigaliaus iš Saint-Vincento ribos apibūdinimas

Posted in mokslo istorija | Tagged | Leave a comment

Grigaliaus iš Saint-Vincento ribos apibūdinimas

Grégoire_de_Saint-Vincent_(1584-1667)Nuo seno man buvo įdomi diferencialinio ir integralinio skaičiavimo (t.y. infinitezimalinio skaičiavimo - tai, kas angliškai vadinama "calculus") istorija. Ten krūvos keblių klausimų: kaip dirbo Antikos graikų matematikai?; kaip formavosi ribos sąvoka?; kas vyko XVII a. bumo metu? (milžiniškas kiekis kūrybinio darbo); kaip buvo mąstoma ir susidorojama su neaiškumais dėl infinitezimalinių dydžių konceptualinių pagrindų? (George Berkeley kritika ir pan.); kaip situaciją keitė XIX a. inovacijos? ir t.t. (tiesa, dar yra XX a. nestandartinė analizė). Tokioje painioje istorijoje be mokslo istorikų kruopštaus darbo neišsiversi. Aišku, apie tai apstu straipsnių ir knygų. Viena iš tokių, kuria teko naudotis - tai Carlo B. Boyerio "The History of the Calculus and its Conceptual Development" (1959). Iš šios knygos savo senuose užrašuose radau Grigaliaus iš Saint-Vincento ribos apibūdinimą (XVII a. pirma pusė), kuris, pasak Boyerio, "galbūt" pirmasis eksplicitinis apibrėžimas - būtent, kad begalinė eilutė kaip tokia apibrėžia dydį, kuris vadinamas eilutės riba:

"Progresijos riba (terminus) yra eilutės galas, kurio progresija nepasiekia, net besitęsianti į begalybę, bet prie kurios ji gali priartėti arčiau negu bet koks duotas intervalas".
(cituojama pagal Boyer, Carl B. (1959 [1949]) The History of the Calculus and its Conceptual Development. Dover Publications, p. 137)

Lygindamas Boyeris pažymi, kad graikai neapibrėždavo kreivės kaip "terminus ad quem" (kaip ribos), prie kurios artėja įbrėžtinė arba apibrėžtinė figūra (p. 137). Štai įdomus istorinis klausimas: kokiu būdu ir kaip tiksliai Antikos graikai apie tai mąstė?

Susiję užrašai:
Ad Meskens apie Grigalių iš Saint-Vincento

Posted in mokslo istorija | Tagged | Leave a comment

Richard Feynman apie gamtos dėsnius

Galvojant apie mokslo konceptualinę pažangą ir subtilių konceptualinių priemonių įvedimą žmonijos minties istorijoje (pvz., matematinių priemonių), epigrafu labai tinka šis Richardo Feynmano pastebėjimas apie gamtos dėsnius - gamtos reiškiniuose esančius ritmą ir formą (pattern), kurie yra nepastebimi tiesioginio stebėjimo akiai, o atviri tik analizei:

“Even the artists appreciate sunsets, and the ocean waves, and the march of the stars across the heavens... As we look into these things we get an aesthetic pleasure from them directly on observation. There is also a rythm and a pattern between the phenomena of nature which is not apparent to the eye, but only to the eye of analysis; and it is these rhythms and patterns which we call Physical Laws.”
(Feynman, Richard (1985 [1965]) The Character of Physical Law. Cambridge, Mass: The M.I.T. Press, p. 13)

Susiję užrašai:
Mokslo konceptualinė pažanga

Posted in idėjos | Tagged , , , | Leave a comment

Kas skatino antikinę kinematiką?

Kaip teigia mokslo istorikas Marshall Clagett, antikiniame pasaulyje galima išskirti tris mokslo kryptis, kurios skatino kinematikos vystymąsi: pirma, astronomijos geometrizavimas; antra, judėjimo geometrijos atsiradimas; trečia, fizikiniai ir mechaniniai traktatai, apimantys geometrinio pobūdžio analizę (žr. Clagett, Marshall (1961) The Science of Mechanics in the Middle Ages. Madison: The University of Wisconsin Press, p. 164).

Posted in mokslo istorija | Tagged , | Leave a comment

Mokslo istorijos žinyno redaktorius ir du broliai

Su mano ką tik minėtu kapitaliniu mokslo istorijos žinynu "The Dictionary of Scientific Biography" susijęs toks atvejis (nemilžiniškos reikšmės, bet visgi įdomus), kurį Ianas Hackingas prisimena kalbėdamas apie šiuolaikinį filosofinį-istorinį šališkumą teorizavimo naudai (Hacking, Ian. 1983. Representing and Intervening. Cambridge University Press, p. 151-152). Taigi rengiant žinyną C. W. F. Everittas į jį pateikė du straipsnius apie brolius Fritzą Londoną (žemų temperatūrų teoretiką, 1900-1954) ir Heinzą Londoną (žemų temperatūrų eksperimentatorių, 1907-1970), kurie abu kaip "komanda" fundamentaliai prisidėjo prie superlaidumo reiškinio supratimo. Fritzo Londono biografija buvo priimta, o Heinzo Londono biografiją liepta trumpinti. Vėlgi pasirodo preferencija klausytis apie teoriją, o ne eksperimentavimą, kaip pažymi Hackingas.

Kadangi redaktorius šiuo atveju buvo Thomas Kuhnas (kaip mums sakoma), tai didelės nuostabos atvejis nesukelia.

Susiję užrašai:
Teorijos filosofinis dominavimas ir Hackingo kvietimas "atgal-prie-Bacono"
Iano Hackingo eksperimentinis realizmas
Iano Hackingo mokslo filosofijos vadovėlis

Posted in idėjos | Tagged , , , | Leave a comment

Kapitalinis mokslo istorijos žinynas

Vienas iš kapitalinių mokslo istorijos žinynų - tai daugiatomis 1970-1980 metais leistas "The Dictionary of Scientific Biography" (t.y. "Mokslo biografijų žodynas"), kurį sudaro 16 tomų (plius 2 papildomi tomai); pagrindinis redaktorius - Charles Coulston Gillispie. Tai mokslo istorikų parengti ilgi biografiniai įrašai apie mokslininkus nuo klasikinės antikos iki XX a. (išskyrus mokslininkus, kurie buvo gyvi pradedant rašyti žinyną). Juose įtraukti ne tik jau esamų tyrimų rezultatai, bet ir originali medžiaga. 2007 m. išleistas papildymas pavadinimu "The New Dictionary of Scientific Biography" (pagr. red. Noretta Koertge, 8 tomai, 775 nauji įrašai).

Posted in mokslo istorija | Tagged | Leave a comment

Teorijos filosofinis dominavimas ir Hackingo kvietimas “atgal-prie-Bacono”

Ianas Hackingas knygos "Representing and Intervening" II dalį pradeda vos ne kaip manifestą (Hacking, Ian. 1983. Representing and Intervening. Cambridge University Press, p. 149-150): mokslo filosofai vis kalba apie teorijas ir tikrovės reprezentavimą, bet beveik nieko nekalba apie eksperimentus, technologiją ar žinių panaudojimą keičiant pasaulį. Tai keistoka, nes gi eksperimentinis metodas nuo pat mokslo revoliucijos laikų XVII a. buvo laikomas kone mokslinio metodo sinonimu. Bet dabar ("dabar" - tai 1983 m., prisiminkime), pasak Hackingo, situacija tokia, kad gamtos mokslų istorija beveik visada rašoma kaip teorijos istorija, o mokslo filosofija tapo teorijos filosofija tokiu mastu, kad netgi pats ikiteorinis stebėjimų ar eksperimentų egzistavimas yra neigiamas. Kaip tik šia knygos dalimi Hackingas ir tikisi inicijuoti judėjimą "atgal-prie-Bacono", kuris rimčiau užsiimtų eksperimentiniu mokslu (turimas omenyje Francis Bacon, filosofas, bet turėjęs ir daug kitų užsiėmimų):

"Experimentation has a life of its own."
(Hacking, Ian. 1983. Representing and Intervening. Cambridge University Press, p. 150)

Čia verta prisiminti Romualdo Karazijos pastabą ir platesnės (išsilavinusios) publikos asociacijas iš šito įrašo.

Susiję užrašai:
Iano Hackingo eksperimentinis realizmas
Iano Hackingo mokslo filosofijos vadovėlis
Pasiruošimas konferencijai

Posted in idėjos | Tagged , , , , , | Leave a comment

Iano Hackingo eksperimentinis realizmas

Pradėjus kalbėti apie Iano Hackingo knygą "Representing and Intervening", tiktų keletą pastabų apie jo bendrą filosofinį požiūrį į gamtos mokslus. Taigi jis nuolat pabrėžė, kad teorijos dominavimas istoriniuose bei filosofiniuose mokslo tyrimuose yra neadekvatus. Pagrindinė idėja yra ta, kad eksperimentinis darbas yra daug labiau nepriklausomas nuo teorizavimo negu populiarūs filosofai buvo linkę manyti žvelgdami į visą mokslinę praktiką per teorinių rėmų prizmę - jo paties žodžiais, "eksperimentas turįs savo paties gyvenimą".  T.y. ekperimentavimas turi pakankamai praktinių strategijų, leidžiančių įsitikinti eksperimentinių efektų realumu, atskirti artefaktus nesikreipiant į aukšto bendrumo lygio teorijas. Hackingo mokslinis realizmas - tai eksperimentinis realizmas, kuris esmingai remiasi eksperimentiniais-techniniais argumentais nestebimų objektų egzistavimo naudai. Realizmo ir antirealizmo ginčas negali vaisingai vykti nesiremdamas konkrečia moksline praktika. Įvairiems teorijos apsėstiems antirealistams, neigiantiems arba abejojantiems tam tikrų teorinių esybių, postuluojamų moksle, realumu, o ir realistams Ianas Hackingas pataria: galvokite apie praktiką, ne apie teoriją; patikimiausius duomenis ir argumentus (t.y. evidence) pateikia mūsų sugebėjimas manipuliuoti žemutinio lygmens kauzalinėmis savybėmis: "inžinerija, o ne teorizavimas, yra mokslinio realizmo apie esybes įrodymas". Pastaroji citata iš jo 1982 m. straipsnio "Experimentation and Scientific Realism" (Philosophical Topics 13(1), p. 71-87; yra perspausdintas įvairiose antologijose), kuriame jau formuluojamos kai kurios pagrindinės idėjos.

Reikia pabrėžti, kad net jeigu pačios bendriausios ir stipriausios Iano Hackingo tezės turi trūkumų ir nėra lengvai pagrindžiamos, jo pateiktoje eksperimentinio mokslo analizėje apstu svarbių pastebėjimų.

Susiję užrašai:
Iano Hackingo mokslo filosofijos vadovėlis

Posted in idėjos | Tagged , , , | Leave a comment

Iano Hackingo mokslo filosofijos vadovėlis

Hacking Representing and InterveningVienas iš žavių mokslo filosofijos vadovėlių - tai kanadiečių filosofo Iano Hackingo "Representing and Intervening: Introductory Topics in the Philosophy of Natural Science" (turi daug leidimų, o pirmą kartą išleistas 1983 m.). Knyga reikšminga ne tik turinio, bet ir stiliaus prasme. Pritariu tiems, kurie pataria tai perskaityti visiems rimčiau kimbantiems į mokslo filosofiją, o ir nekimbantiems praverstų. Tiesa, vadovėlis yra parašytas tokia maniera, kad tie, kurie su tais dalykais nebuvo susidūrę, gali kai ko nesuprasti. Gali tekti derinti su kitu, labiau standartiniu vadovėliu. Arba galima tikėtis, kad dėstytojas pakomentuos keblesnes vietas - tam dėstytojas ir yra. Kaip Ianas Hackingas paaiškina pratarmėje, tai įvadinė knyga, bet "įvadinis" nereiškia "supaprastintas" - įvadinės temos turi būti pakankamai aiškios ir rimtos, kad patrauktų naujokų dėmesį, ir pakankamai dygios, kad sukeltų susidomėjimą tų, kurie jau seniai mąsto apie tai (p. XV).

Ypatingai vertinga yra antroji dalis - dalis apie eksperimentus, kurie taip ilgai mokslo filosofų buvo ignoruojami, kaip jis pats sako. Reikia pabrėžti, kad kalbos apie nekorektišką eksperimentinės mokslo dalies ignoravimą ar sumenkinimą (teorizavimo atžvilgiu) buvo labai prasmingos 1983 m., kai knyga buvo išleista, bet nuo to laiko situacija pasikeitė - filosofinių knygų ir straipsnių apie ekperimentus moksle pasipylė kaip iš gausybės rago. Kaip tik Ianas Hackingas ir buvo vienas iš pagrindinių naujojo eksperimentalizmo judėjimo mokslo filosofijoje įkvėpėju.

Neabejoju, kad knygos antrąją dalį su įdomumu perskaitytų ir gamtos mokslo žmonės - tai labai originali dalis. Beje, Hackingas daug išmoko iš eksperimentatoriaus Francis Everitto, kurį jis apibūdino kaip "talentingą eksperimentatorių su plačiais istoriniais interesais" (p. VII). Kai kurie poskyriai yra netgi pažymėti raide "E" dėl esminės Everitto įtakos.

Planuoju, kad šiame tinklaraštyje paminėsiu kai kuriuos pastebėjimus iš "Representing and Intervening", ypač antrosios dalies. Tarp kitko, pats Hackingas įvade sako, kad knygą galima būtų pradėti nuo antrosios dalies.

Susiję užrašai:
Pasiruošimas konferencijai

Posted in tekstai | Tagged , , , , , | Leave a comment

Mokslo konceptualinė pažanga

Į mokslo istoriją naudinga pažiūrėti ir konceptualinės pažangos aspektu, t.y. kaip naujos konceptualinės priemonės leisdavo pastebėti svarbius pasaulio aspektus ir tuo suteikdavo galimybę suformuluoti svarbius dėsningumus. Tai ryšku įvairių matematinių priemonių įvedimo atveju (pavyzdžiui, diferencialinis ir integralinis skaičiavimas ir judėjimo analizė XVII a.). Toks žvilgsnis naudingas ne tik istoriniu ar filosofiniu, bet ir euristiniu požiūriu: taip iš praeities mokslininkų galime pasimokyti konceptualinio išradingumo.

Posted in idėjos | Tagged , , , | Leave a comment

Mano straipsniai

Pagaliau sudėjau daugumą savo straipsnių "mokslo filosofijos tekstų" puslapyje: vieni straipsniai svaresni, kiti mažiau svarūs - taip paprastai jau būna. Bet svarbiausi straipsniai dar neparašyti. Tik neklauskite, kad jie bus parašyti - to niekas nežino, nebent deivės :) Daug dalykų reikia apgalvoti ir pergalvoti.

Jeigu rasiu, dar įdėsiu Alano Chalmerso mokslo filosofijos vadovėlio "Kas yra mokslas?" recenziją, bet ten labai nedidelis tekstas (kažkur pasimetė).

Į savo filosofijos biblioteką vėliau įdėsiu dar keletą tekstų, ir ne tik mokslo filosofijos, aišku, jei autoriai sutiks ir nebus kitų teisinių problemų.

Posted in tekstai | Tagged | Leave a comment

Kosmologijos filosofijos projektas

Oksfordo ir Keimbridžo universitetai kartu su keliais Amerikos universitetais pradeda 3 metų trukmės projektą, kurio tikslas - įtvirtinti kosmologijos filosofiją kaip naują fizikos filosofijos šaką: siekiama išskirti ir praskaidrinti konceptualines kosmologijos pagrindų problemas. Projekte dalyvauja ir filosofai, ir fizikai, ir matematikai. Jį finansuoja John Templeton fondas.

Papildymas: Timo Maudlino interviu, susijęs su šiais dalykais.

Posted in įvairūs | Tagged | Leave a comment