Kovo 25-26 d. vyks konferencija "Scientia et Historia – 2010". Pagrindinės sesijos vyks Lietuvos kultūros tyrimų instituto salėje (buvęs Kultūros, filosofijos ir meno institutas, Vilnius, Saltoniškių 58). Čia (doc failas) galite rasti konferencijos programą.
Tarptautinės mokslo filosofijos istorijos draugija (HOPOS) turi jau ir savo žurnalą "HOPOS: The Journal of the International Society for the History of Philosophy of Science". Leidykla - University of Chicago Press. Pirmas numeris planuojamas 2011 m. pavasarį. Šiuo metu redaktorė - Rose‐Mary Sargent (Merrimack College).
2010 m. birželio 24-27 d. vyks aštuntasis Tarptautinės mokslo filosofijos istorijos draugijos (HOPOS) kongresas. Vieta - Vidurio Europos universitetas (Central European University, Budapeštas, Vengrija).
Įdomi turėtų būti konferencija "Pažanga medicinoje", vyksianti Bristolyje šių metų balandžio 13-15 d. Konferencija stengiamasi pasitelkti požiūrius iš filosofijos, istorijos, medicinos mokslo bei klinikinės praktikos. Tai turėtų būti vienas iš atvejų, kai tarpdiscipliniškumo siekimas nėra tuščia retorika (tai paminėjau, nes apeliacijos į "tarpdiscipliniškumą" vis labiau tampa retorine priemone, kai neturima, ko pasakyti; taip pat ir Lietuvoje).
Tikiuosi tik, kad antipsichiatrų nebus.
Atkreipiu dėmesį, kad John Worrall pastaruoju metu nemažai dėmesio skyrė medicinos metodologinėms problemoms, pavyzdžiui "What Evidence in Evidence-Based Medicine" žurnale "Philosophy of Science".
Sudomino pranešimas "Why was Semmelweis’ discovery controversial?" (Raphael Scholl). Iš viso Ignazo Semmelweiso atvejis (tiek atradimas, tiek pasipriešinimas jam) yra labai įdomus ir iš istorinės, ir iš filosofinės-metodologinės pusės.
Mokslo istorijos draugijos 2009 m. Pfizer apdovanojimą (The Pfizer Award) gavo Harold J. Cook už knygą "Matters of Exchange: Commerce, Medicine, and Science in the Dutch Golden Age" (New Haven: Yale University Press, 2007). Kaip rašoma leidyklos tinklalapyje, autorius argumentuoja, kad ne religija, o Nyderlandų prekyba paskatino mokslo pakilimą XVI-XVII a.
Pilnas knygos aprašas toks:
"In this wide-ranging and stimulating book, a leading authority on the history of medicine and science presents convincing evidence that Dutch commerce—not religion—inspired the rise of science in the sixteenth and seventeenth centuries. Harold J. Cook scrutinizes a wealth of historical documents relating to the study of medicine and natural history in the Netherlands and elsewhere in Europe, Brazil, South Africa, and Asia during this era, and his conclusions are fresh and exciting. He uncovers direct links between the rise of trade and commerce in the Dutch Empire and the flourishing of scientific investigation.
Cook argues that engaging in commerce changed the thinking of Dutch citizens, leading to a new emphasis on such values as objectivity, accumulation, and description. The preference for accurate information that accompanied the rise of commerce also laid the groundwork for the rise of science globally, wherever the Dutch engaged in trade. Medicine and natural history were fundamental aspects of this new science, as reflected in the development of gardens for both pleasure and botanical study, anatomical theaters, curiosity cabinets, and richly illustrated books about nature. Sweeping in scope and original in its insights, this book revises previous understandings of the history of science and ideas."
2009 m. Lakatoso apdovanojimą už svarų indėlį į mokslo filosofiją (Lakatos Award in Philosophy of Science) gavo Samir Okasha (Bristol University) už knygą iš biologijos filosofijos "Evolution and the Levels of Selection" (Oxford University Press, 2006). Kaip tradiciškai būna, Samir Okasha skaitys apdovanojimo paskaitą (šių metų gegužės 11 d. Wolfson Theatre, London School of Economics).
Knygos santrauka (iš leidyklos tinklalapio):
"Does natural selection act primarily on individual organisms, on groups, on genes, or on whole species? Samir Okasha provides a comprehensive analysis of the debate in evolutionary biology over the levels of selection, focusing on conceptual, philosophical and foundational questions. A systematic framework is developed for thinking about natural selection acting at multiple levels of the biological hierarchy; the framework is then used to help resolve outstanding issues. Considerable attention is paid to the concept of causality as it relates to the levels of selection, in particular the idea that natural selection at one hierarchical level can have effects that 'filter' up or down to other levels. Unlike previous work in this area by philosophers of science, full account is taken of the recent biological literature on 'major evolutionary transitions' and the recent resurgence of interest in multi-level selection theory among biologists. Other biological topics discussed include Price's equation, kin and group selection, the gene's eye view, evolutionary game theory, outlaws and selfish genetic elements, species and clade selection, and the evolution of individuality. Philosophical topics discussed include reductionism and holism, causation and correlation, the nature of hierarchical organization, and realism and pluralism."
Notre Dame filosofijos recenzijų tinklalapyje yra šios knygos recenzija.
Kažkada galvodamas apie moksle naudojamas grafines priemones (brėžiniai, pagalbiniai piešinėliai ir pan.) atkreipiau dėmesį į vieną atvejį iš psichologo Maxo Wertheimerio (beje, vieno iš Gestalt psichologijos kūrėjų) tyrimų. Knygoje "Produktyvus mąstymas" Wertheimer kalba apie savo eksperimentą su uždaviniu, kurį pateikė spręsti daugeliui žmonių.
Eksperimento metu buvo pasiūlyta išspręsti tokį uždavinį: virš altoriaus esti apvalus langas; norint pagražinti buvo nubrėžtos dvi vertikalios linijos, liečiančios skritulį bei tokio pat aukščio kaip ir apvalus langas; be to, viršuje ir apačioje pridedant pusiau apskritimus, gauta ištisinė kreivinė figūra; reikia rasti plotą tarp lango ir linijos. Kai kurie vaikai tučtuojau rasdavo sprendimą, kitiems reikėdavo nedidelės pagalbos; bet įdomu tai, kad kai kurie išsilavinę suaugusieji turėdavo daugybę problemų ieškodami sprendimo. Pastarieji dažnai mat pasinerdavo į ilgus apmąstymus, kaip pritaikyti mokyklines formules, kai tuo tarpu brėžinio elementų perstatymas greitai parodo nesudėtingą sprendimą. Štai dešimtmečio vaiko, kuris neturėjo jokių geometrijos žinių, galinčių jam pagelbėti, atvejis. Iš pradžių, matyt, sunerimęs jis klausė: “Kodėl jūs galvojate, kad tai galiu padaryti? Aš negaliu. Neturiu jokio supratimo, kaip tokie dalykai daromi”. Po to, pažiūrėjęs į piešinį tarstelėjo: “Du pusiau skrituliai turi įeiti į langą... Tai pilnas kvadratas”. Jis nesinaudojo žodžiu “kvadratas”, bet parodė jį pirštu brėžinyje. Sprendimas užtruko apie minutę.
(iš M. Wertheimer "Produktyvus mąstymas" rusiško 1987 m. vertimo, p. 303-305)
P.S. Tai šiek tiek susiję (ne iš grafinių priemonių pusės) su Vladimiro Arnoldo pastabomis (žr. "Virtualūs užrašai") ir iš bendresnės perspektyvos gal net su jo pastebėjimu iš svarbių grakščių minčių puslapio.
Per BBC4 kanalą sausio 17 d. buvo rodomas naujas dokumentinis filmas apie Aristotelį kaip biologą "Aristotle's Lagoon" (autorius Imperial College evoliucinės vystymosi biologijos profesorius Armand Marie Leroi). Reikia tikėtis, filmas vėliau pasieks ir kitus (labiau prieinamus) kanalus.
Štai čia galima rasti interviu su Armand Marie Leroi. Tarp kitų dalykų, ten yra įdomi pastraipa apie mokslo istorijos vaidmenį: pasak Leroi, mokslininkui nėra esminis savo srities istorijos žinojimas, bet tai suteikia globalesnį požiūrį bei supratimą apie mokslo galimybes.
Klausimas: "Is it useful for scientists to have knowledge of the history of their field?". Leroi atsakymas: "I don’t think knowledge of the history of science is essential but it does give a more global view and appreciation of the possibilities of science. One also sees echoes of issues we grapple with these days. It’s certainly been useful for me. As an example: Aristotle was insistent that the crucial point of understanding in dissection comes when putting the parts back together to see how an animal works as a whole. This very much chimes with systems biology today."
Susiję užrašai:
"Aristotelio zoologiniai darbai"
Gruodžio 4 d. mirė filosofas Stephen E. Toulmin. Štai trumpas "In Memoriam", o čia galima rasti bibliografiją.
Į mokslo istorijos skyrių patalpinau Remigijaus Gotaučiaus ką tik iš senosios graikų kalbos išverstą Euklido (Eukleidas, Εὐκλείδης) Aleksandriečio "Pradmenų" (Στοιχεῖα) pirmąją knygą, kurioje pateikiami plokštumos geometrijos pagrindai. Ten galite rasti ir paaiškinimus dėl kai kurių terminų vertimo (kiek suprantu, vertime yra keletas eksperimentinio pobūdžio dalykų, tad jis dar gali būti tobulinamas, žr. forumą). Išversta pirmoji knyga pateikiama kaip pdf failas.
"Pradmenys" - tai garsiausias klasikinės antikos matematinis veikalas ir įtakingumu matematikos istorijoje sunkiai pralenkiama knyga. Joje susisteminta didelė dalis graikų matematikų atlikto darbo. Reikia pabrėžti, kad "Pradmenys" neapima visko, ką padarė antikinės Graikijos matematikai, pavyzdžiui, nėra kūgio pjūvių, sferinės geometrijos ir kt.
Lietuviškai Euklido "Pradmenims" daugiau dėmesio skiria P. Katilius vadovėlio "Geometrijos pagrindai" (1966) antrame skyriuje. Beje, ten graikiškas knygos pavadinimas sulietuvinamas kaip "Elementai".
Primenu, kad mokslo istorijos skyriuje galite rasti ir seniau Remigijaus išverstą Euklido "Pradmenų" penktąją knygą, kurioje dėstoma dydžių santykių teorija.
Dėl filologinių ir matematinių šio vertimo dalykų galima kalbėtis mokslo filosofijos ir mokslo istorijos forume tam skirtoje temoje.
Papildymas. Nuotrauka viršuje - tai papiruso fragmentas (numanoma data 75-125 A.D.) su viena seniausių išlikusių diagramų iš Euklido "Pradmenų" (nuotrauka paimta iš Wikimedia Commons). Spustelėję ant nuotraukos pateksite į tinklalapį, kur rasite daugiau informacijos apie šį papirusą; ten yra ir aukštesnės rezoliucijos nuotrauka.
Londono ekonomikos mokykla pranešė, kad 2008 m. Lakatoso apdovanojimas suteikiamas Richard'ui Healey (University of Arizona) už knygą "Gauging What's Real: The Conceptual Foundations of Gauge Theories" (Oxford University Press, 2007). Apdovanojimo paskaitą Richard Healey skaitys šių metų gegužės 14 d. (Old Lecture Theatre, London School of Economics).
Knygos santrauka (iš leidyklos tinklalapio):
"Gauge theories have provided our most successful representations of the fundamental forces of nature. How, though, do such representations work? Interpretations of gauge theory aim to answer this question. Through understanding how a gauge theory's representations work, we are able to say what kind of world our gauge theories reveal to us.
A gauge theory's representations are mathematical structures. These may be transformed among themselves while certain features remain the same. Do the representations related by such a gauge transformation merely offer alternative ways of representing the very same situation? If so, then gauge symmetry is a purely formal property since it reflects no corresponding symmetry in nature.
Gauging What's Real describes the representations provided by gauge theories in both classical and quantum physics. Richard Healey defends the thesis that gauge transformations are purely formal symmetries of almost all the classes of representations provided by each of our theories of fundamental forces. He argues that evidence for classical gauge theories of forces (other than gravity) gives us reason to believe that loops rather than points are the locations of fundamental properties. In addition to exploring the prospects of extending this conclusion to the quantum gauge theories of the Standard Model of elementary particle physics, Healey assesses the difficulties faced by attempts to base such ontological conclusions on the success of these theories."
Lakatoso apdovanojimas (Lakatos Award in Philosophy of Science) - tai 10 000 svarų apdovanojimas už svarų indėlį į mokslo filosofiją (vertinamos knygos anglų kalba per paskutinius 5 metus ir pati mokslo filosofija traktuojama plačiai). Tai apdovanojimas Imre Lakatos (1922-1974) atminimui, buvusiam Londono ekonomikos mokyklos Filosofijos, logikos ir mokslinio metodo departamento profesoriui.
Richard Healey yra straipsnio "Holism and Nonseparability in Physics" autorius Stanfordo filosofijos enciklopedijoje.
Nežinau, kaip fizikai lietuviškai vadina tokius dalykus kaip "gauge theories".
Londono ekonomikos mokykloje balandžio 28-29 d. vyks įdomus seminaras apie mokslinį realizmą "Scientific Realism Revisited" kaip projekto "Contingency and Dissent in Science" dalis. Johno Worrallo pranešimo pavadinimas ("Realisms for sale: entity, experimental, structural (epistemic and ontic), partial, 'full-on' .... But will the real realism stand up please?") gana uždegantis "tikro realizmo" klausimu, kai mokslinio realizmo rūšių kiekis pernelyg išaugęs. Bet ir visi pranešimai turėtų būti įdomūs. Šia proga verta prisiminti Philipo Kitcherio 2001 m. straipsnį "Real Realism: The Galilean Strategy".
Kaip pastebiu, Sherrilyn Roush vis darosi populiaresnė. Kažkada su ja buvome susitikę Hanoveryje konferencijoje apie nebendramatiškumą; tada buvome jauni doktorantai (tiesa, nevisiškai jauni, bet doktorantai :)). Buvo įdomu, nors entuziazmas dėl nebendramatiškumo nepadarė man (ir dabar nedaro) jokio įspūdžio, ir tai labai švelniai tariant (tiesmukiškiau suformuluosiu vėliau).
Seminaras yra atviras, tik reikia užsiregistruoti elektroniniu paštu.
Visa programa:
Scientific Realism Revisited
April 28th - April 29th 2009
London School of Economics and Political Science
Tuesday April 28th
Sessions are in Room T206, Lakatos Building, LSE
14.00 – 15.30 John Worrall (Philosophy, LSE)
"Realisms for sale: entity, experimental, structural (epistemic and ontic), partial, 'full-on' .... But will the real realism stand up please?"
15.30 – 16.00 Coffee
16.00 – 17.30 Mauricio Suarez (Philosophy, Complutense University)
"Fictions, inference, and realism"
17.30 – 18.00 Reception
19.00 Speakers’ Dinner
Wednesday April 29th
Sessions are in Room NABLG09, New Academic Building, LSE
8.30 – 9.00 Coffee
9.00 – 10.30 Nancy Cartwright (Philosophy, LSE and UC San Diego)
"Phenomenological realism: how bold should we be?"
10.30 – 12.00 Sherrilyn Roush (Philosophy, UC Berkeley)
"Optimism about the Pessimistic Induction"
12.00 – 13.00 Speakers’ Lunch
13.00 – 14.30 Steven French (Philosophy, Leeds)
"One Trope or Two: How much metaphysics should the realist take with
her tea?"
14.30 - 15.00 Coffee
15.00 – 16.30 Bradley Monton (Philosophy, University of Colorado at Boulder)
"What constructive
empiricism gets wrong, and what it might get right"
16.30 – 17.30 Peter Clark (Philosophy, St Andrews)
Comments
Balandžio 12 d. mirė John Cleary, daugelio darbų apie Platoną, Aristotelį, neoplatonizmą (taip pat ir antikinę matematikos filosofiją) autorius.
Besidomintiems Aristotelio požiūriu į matematiką praverstų jo knyga "Aristotle and Mathematics: Aporetic Method in Cosmology and Metaphysics".
Papildymas: štai tekstas, skirtas John Cleary atminimui.
Ruošiuosi konferencijai "Scientia et Historia – 2009". Nelabai man patinka, kai reikia ir daryti pranešimą, ir dalyvauti organizuojant konferenciją. Organizaciniai reikalai (nors ir būtų menki) trikdo intelektualinį susikaupimą, kuris reikalingas norint tinkamai paruošti ir padaryti pranešimą. Bet nieko tokio, organizacinių reikalų ne tiek daug, nepalyginsi su XXII Baltijos šalių mokslo istorijos konferencija, kurios organizavime teko dalyvauti :)
Mano pranešimo tema kaip įrašyta programoje - "Naujasis eksperimentalizmas". Nutariau, kad visgi darysiu bendresnio pobūdžio pranešimą: kalbėsiu daugiau apie naujojo eksperimentalizmo strateginę svarbą ir jo atsiradimą teoretizmo siautėjimo kontekste. Apie chrestomatines detales gi galima pasiskaityti vadovėliuose ir žinynuose. Atskirai reikės paminėti Iano Hackingo 1983 m. knygos "Representing and Intervening" II dalies pradžią (tai galima skaityti kaip manifestą), kurioje kalbama apie judėjimą "atgal-prie-Bacono". Nedarysiu ir radikalesnių tezių adekvatumo kritinės analizės - čia būtų įvairių klausimų: kiek pavyksta nutolti nuo teorijų ir tradicinių argumentų svarstant teorinių esybių klausimą ir t.t. Kai kuriuos klausimus paliksiu atvirus. Kartoju, man labiausiai rūpi pabrėžti naujojo eksperimentalizmo reikšmingumą teoretizmo vyravimo kontekste.
Šiek tiek laiko reikės paskirti Karlui Popperiui: mat radau keletą jo pastraipų (1974 m.), kurios man bent iš dalies praskaidrina situaciją, kaip Popperis įsitraukė į perversijas apie visapusišką teorijos dominavimą.
Esant laiko, reiktų paminėti ir keletą dalykų iš Romualdo Karazijos "Linksmoji fizika": pvz., kaip jis rašo, "mūsų amžiuje mada vėl atsisuko į teorijos pusę" ir toliau, ko galima tikėtis pabandžius žmonių paklausinėti apie 10 geriausių XX amžiaus fizikų - kiek tarp jų bus teoretikų (1982 m. leidimas, p. 102-104). Šitie dalykai svarbūs galvojant plačiau - apie platesnės (išsilavinusios) publikos asociacijas, prie kurio skatinimo prisideda ir švietimas, ir mokslo populiarinimas: antai neretai teoretikas iškyla kaip herojus, kuris sėdėdamas ant suoliuko vien minties (ir gal net estetinės nuojautos) galia triauškina pasaulio paslaptis kaip riešutus (o gal net praneša, kad jam labai patinka jo paties gražios mintys, tai kam jam tas eksperimentavimas). Apie tokius dalykus reiks irgi pasakyti keletą žodžių.
Tarp kitko, ruošdamasis pranešimui prisiminiau tokį pajuokavimą: Edna susitinka Bessi ir klausia "how's yer husband?"; o Bessi atsako "compared to what?" - būtent, jei naujasis eksperimentalizmas kartais banaliai atrodo, tai reiktų pagalvoti ir palyginti, kokiame kontekste jis atsirado ir kaip bent tame kontekste jis yra svarbus.
Reikia baigti, o tai visą pranešimą čia išdėstysiu :)
Susiję užrašai:
Konferencija "Scientia et Historia – 2009"
Balandžio 2-3 d. vyks 15-toji Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų konferencija "Scientia et Historia – 2009". Pagrindinės sesijos vyks Kultūros, filosofijos ir meno instituto salėje (Vilnius, Saltoniškių 58, 216 k.), o edukacinė sesija - Anykščiuose, Vilniaus g. 4. Štai čia (doc failas) galite rasti konferencijos programą.