Posakis dažnai priskiriamas Einsteinui, bet tikslios citatos nepastebėjau, išskyrus nuorodą į jo paskaitą “On the Method of Theoretical Physics” (The Herbert Spencer Lecture, 1933 m. birželio 10 d., Oksfordas), kur kažkas panašaus sakoma teorijų atžvilgiu. Ir pats posakis kartais vadinamas Einsteino skustuvu. Nors tai, ko gero, tiesiog mokslo folkloro dalis.

Tad užuot skundusis, kad kai kur dalykai pernelyg komplikuoti, reikia pažiūrėti kokiam tikslui jie iš viso sugalvoti.

Tikiuosi tik, kad antipsichiatrų nebus.

Atkreipiu dėmesį, kad John Worrall pastaruoju metu nemažai dėmesio skyrė medicinos metodologinėms problemoms, pavyzdžiui “What Evidence in Evidence-Based Medicine” žurnale “Philosophy of Science”.

Sudomino pranešimas “Why was Semmelweis’ discovery controversial?” (Raphael Scholl). Iš viso Ignazo Semmelweiso atvejis (tiek atradimas, tiek pasipriešinimas jam) yra labai įdomus ir iš istorinės, ir iš filosofinės-metodologinės pusės.

Pilnas knygos aprašas toks:
“In this wide-ranging and stimulating book, a leading authority on the history of medicine and science presents convincing evidence that Dutch commerce—not religion—inspired the rise of science in the sixteenth and seventeenth centuries. Harold J. Cook scrutinizes a wealth of historical documents relating to the study of medicine and natural history in the Netherlands and elsewhere in Europe, Brazil, South Africa, and Asia during this era, and his conclusions are fresh and exciting. He uncovers direct links between the rise of trade and commerce in the Dutch Empire and the flourishing of scientific investigation.

Cook argues that engaging in commerce changed the thinking of Dutch citizens, leading to a new emphasis on such values as objectivity, accumulation, and description. The preference for accurate information that accompanied the rise of commerce also laid the groundwork for the rise of science globally, wherever the Dutch engaged in trade. Medicine and natural history were fundamental aspects of this new science, as reflected in the development of gardens for both pleasure and botanical study, anatomical theaters, curiosity cabinets, and richly illustrated books about nature. Sweeping in scope and original in its insights, this book revises previous understandings of the history of science and ideas.”

Knygos santrauka (iš leidyklos tinklalapio):
“Does natural selection act primarily on individual organisms, on groups, on genes, or on whole species? Samir Okasha provides a comprehensive analysis of the debate in evolutionary biology over the levels of selection, focusing on conceptual, philosophical and foundational questions. A systematic framework is developed for thinking about natural selection acting at multiple levels of the biological hierarchy; the framework is then used to help resolve outstanding issues. Considerable attention is paid to the concept of causality as it relates to the levels of selection, in particular the idea that natural selection at one hierarchical level can have effects that ‘filter’ up or down to other levels. Unlike previous work in this area by philosophers of science, full account is taken of the recent biological literature on ‘major evolutionary transitions’ and the recent resurgence of interest in multi-level selection theory among biologists. Other biological topics discussed include Price’s equation, kin and group selection, the gene’s eye view, evolutionary game theory, outlaws and selfish genetic elements, species and clade selection, and the evolution of individuality. Philosophical topics discussed include reductionism and holism, causation and correlation, the nature of hierarchical organization, and realism and pluralism.”

Notre Dame filosofijos recenzijų tinklalapyje yra šios knygos recenzija.

Eksperimento metu buvo pasiūlyta išspręsti tokį uždavinį: virš altoriaus esti apvalus langas; norint pagražinti buvo nubrėžtos dvi vertikalios linijos, liečiančios skritulį bei tokio pat aukščio kaip ir apvalus langas; be to, viršuje ir apačioje pridedant pusiau apskritimus, gauta ištisinė kreivinė figūra; reikia rasti plotą tarp lango ir linijos. Kai kurie vaikai tučtuojau rasdavo sprendimą, kitiems reikėdavo nedidelės pagalbos; bet įdomu tai, kad kai kurie išsilavinę suaugusieji turėdavo daugybę problemų ieškodami sprendimo. Pastarieji dažnai mat pasinerdavo į ilgus apmąstymus, kaip pritaikyti mokyklines formules, kai tuo tarpu brėžinio elementų perstatymas greitai parodo nesudėtingą sprendimą. Štai dešimtmečio vaiko, kuris neturėjo jokių geometrijos žinių, galinčių jam pagelbėti, atvejis. Iš pradžių, matyt, sunerimęs jis klausė: “Kodėl jūs galvojate, kad tai galiu padaryti? Aš negaliu. Neturiu jokio supratimo, kaip tokie dalykai daromi”. Po to, pažiūrėjęs į piešinį tarstelėjo: “Du pusiau skrituliai turi įeiti į langą… Tai pilnas kvadratas”. Jis nesinaudojo žodžiu “kvadratas”, bet parodė jį pirštu brėžinyje. Sprendimas užtruko apie minutę.
(iš M. Wertheimer “Produktyvus mąstymas” rusiško 1987 m. vertimo, p. 303-305)

P.S. Tai šiek tiek susiję (ne iš grafinių priemonių pusės) su Vladimiro Arnoldo pastabomis (žr. “Virtualūs užrašai”) ir iš bendresnės perspektyvos gal net su jo pastebėjimu iš svarbių grakščių minčių puslapio.

Štai čia galima rasti interviu su Armand Marie Leroi. Tarp kitų dalykų, ten yra įdomi pastraipa apie mokslo istorijos vaidmenį: pasak Leroi, mokslininkui nėra esminis savo srities istorijos žinojimas, bet tai suteikia globalesnį požiūrį bei supratimą apie mokslo galimybes.

Klausimas: “Is it useful for scientists to have knowledge of the history of their field?”. Leroi atsakymas: “I don’t think knowledge of the history of science is essential but it does give a more global view and appreciation of the possibilities of science. One also sees echoes of issues we grapple with these days. It’s certainly been useful for me. As an example: Aristotle was insistent that the crucial point of understanding in dissection comes when putting the parts back together to see how an animal works as a whole. This very much chimes with systems biology today.”

Susiję užrašai:
“Aristotelio zoologiniai darbai”