Mokslo filosofija ir mokslo istorija

Pastaruoju metu Stanfordo filosofijos enciklopedijoje pasirodė nauji straipsniai apie tokius dalykus, susijusius su mokslo filosofija: žmogaus genomo projektas, kombinatorinė logika, kauzalinė sprendimų teorija, Auguste Comte, konstruktyvusis empirizmas, natūralios rūšys, intuicionizmas matematikos filosofijoje, mokslas ir pseudomokslas, natūralizmas matematikos filosofijoje, Hans Reichenbach, pragmatizmas, Henricus Regius, chaosas, biologijos filosofija, natūrali atranka, Kantas ir Hume’as apie priežastingumą, redukcionizmas biologijoje, Ernst Mach, fikcionalizmas matematikos filosofijoje, Dedekindo įnašas į matematikos pagrindus, įrodymų teorijos raida, aiškinimai matematikoje, Hermann von Helmholtz.

Stanfordo filosofijos enciklopedija – labai naudingas šaltinis visose filosofijos srityse ir studentams, ir nestudentams.

Neseniai tinklalapyje HIST-ANALYTIC patalpinta Franko P. Ramsey straipsnis “Theories” (1929), trys įvado skyriai iš Whiteheado ir Russello “Principia Mathematica” (1910) bei Rudolfo Carnapo “Theoretical Concepts in Science” (su išsamiu Stathis Psillos įvadu). Pastarasis tekstas – tai Carnapo paskaitos, skaitytos 1959 m. Amerikos filosofijos asociacijos susitikime Santa Barbaroje, transkriptas.

Išleistas naujas internetinės Stanfordo filosofijos enciklopedijos fiksuotas archyvas – 2007 m. žiema. Tarp naujų straipsnių temų matome ir tokias: biologinė informacija, paradoksai ir šiuolaikinė logika, Gilbert Ryle, struktūrinis realizmas, Stanisław Leśniewski, Leibnizo fizikos filosofija, Isaac Newton, antros eilės ir aukštesnės eilės logika, Newtono Philosophiae Naturalis Principia Mathematica, rinkimo aksioma (the axiom of choice), Zenonas Elėjietis, įgimtumas ir kalba. Be to, Jan Faye ką tik padarė stambesnius pakeitimus straipsnyje “Kvantinės mechanikos Kopenhagos interpretacija”.

Pasirodė internetinės Stanfordo filosofijos enciklopedijos naujas fiksuotas archyvas – 2007 m. ruduo. Tarp pastarojo meto naujienų – straipsniai apie Freges-Hilberto ginčą, metafiziką, Aristotelio kategorijas, konvencijas, mokslo vienovę bei Pierre Duhem.

Žurnalas “The Philosophical Review” paskelbė iki 2006 m. rugsėjo 27 d. leidžiantis visiems nemokamai prieiti prie visų 2000-2006 m. straipsnių. Tuos, kurie domisi mokslo filosofija, turėtų sudominti straipsniai “Real Realism: The Galilean Strategy” (Philip Kitcher), “Sensitive and Insensitive Causation” (James Woodward), “How Can Instantaneous Velocity Fulfill Its Causal Role?” (Marc Lange), “Contrastive Causation” (Jonathan Schaffer) ir kt., galybė knygų recenzijų. Daug naudingo rastų ir psichikos filosofai.

2005 m. “History and Theory” spalio numeryje išspausdintas Zenono Norkaus straipsnis “Mechanisms as Miracle Makers? The Rise and Inconsistencies of the “Mechanismic Approach” in Social Science and History”. Straipsnyje kritiškai analizuojamas sparčiai išpopuliarėjęs “mechanizmo požiūris” socialiniuose moksluose ir socialinėje istorijoje. Žurnalo tinklalapyje galite rasti straipsnio santrauką.

Įdomu, 2004 m. net du “Philosophy of the Social Sciences” numeriai buvo skirti Mario Bunge’s socialinių mokslų filosofijai, ypatingai jo aiškinimams “per (socialinį) mechanizmą” ir sisteminiam požiūriui.

Tai siejasi ir su augančia “mechanizmine” mokslinio aiškinimo teorija mokslo filosofijoje (P. K. Machamer, L. Darden ir kt.).

Dienraštyje “Lietuvos rytas” (balandžio 1 d., Nr. 74, p. 4) pasirodė trumpas, bet naudingas straipsnelis dėl astrologijos pseudomoksliškumo. Parašė Kazimieras Pyragas ir Vytautas Straižys. Būtų gerai, kad neapsikentę mokslininkai dažniau viešai išsakytų savo nuomonę dėl įvairių pseudomokslinių dalykų.

Internete galima susipažinti su straipsniu iš neseniai pasirodžiusio žurnalo “Perspectives on Science: Historical, Philosophical, Social” numerio (2004 m. Nr. 3) – tai Aryeh’o Kosman’o straipsnis “Mechanizmai senovės mokslo filosofijoje” (čia turimi omenyje aiškinimai per tam tikrą mechanizmą, kuris sukelia reiškinius). Tai ypač įdomu, kadangi neretai manoma, kad apie aiškinamuosius mechanizmus pradėta šnekėti kone tik XVII amžiuje – kaži…