Mokslo filosofija ir mokslo istorija » Netektys

Stephen Toulmin (1922-2009)

Edmundas Adomonis — Wed, 09 Dec 2009 10:15:45 +0000

Gruodžio 4 d. mirė filosofas Stephen E. Toulmin. Štai trumpas “In Memoriam”, o čia galima rasti bibliografiją.

John Cleary (1949-2009)

Edmundas Adomonis — Tue, 14 Apr 2009 22:59:17 +0000

Balandžio 12 d. mirė John Cleary, daugelio darbų apie Platoną, Aristotelį, neoplatonizmą (taip pat ir antikinę matematikos filosofiją) autorius.

Besidomintiems Aristotelio požiūriu į matematiką praverstų jo knyga “Aristotle and Mathematics: Aporetic Method in Cosmology and Metaphysics”.

Papildymas: štai tekstas, skirtas John Cleary atminimui.

Peter Lipton (1954 – 2007)

Edmundas Adomonis — Sat, 29 Dec 2007 13:35:50 +0000

Lapkričio 25 d. staiga mirė Peteris Liptonas, Keimbridžo universiteto Mokslo filosofijos ir istorijos departamento vadovas. Pagrindinė jo mokslinių interesų sritis buvo mokslo filosofija: tarp kitų dalykų, aiškinimas, realizmas, teorijų kaita, indukcija, Geriausio aiškinimo argumentas. Taip pat rašė sąmonės filosofijos ir ypač pastaruoju metu bioetikos temomis.

Pagrindinis veikalas, dėl kurio Peteris Liptonas buvo žinomas – tai knyga “Geriausio aiškinimo argumentas” (“Inference to the Best Explanation”, 1991, antras pataisytas ir papildytas leidimas 2004). Beje, antrojo leidimo komplimentai bejesizmui susilaukė nemažai kritinio dėmesio. Kaip autorius rašo pirmojo leidimo įvade, knyga – tai bandymas suprasti, kaip mes veikiame įvertindami duomenis ir darydami išvadas (inferences). Geriausio aiškinimo argumento modelis teigia, kad kaip tik mūsų aiškinimai yra vedlys mūsų argumentams (inferences). T. y. pradedame nuo duomenų (evidence) ir darome išvadas apie tai, kas geriausiai paaiškintų tuos duomenis (pvz., matome tam tikrus pėdsakus sniege ir darome išvadą, kad praėjo žmogus). Liptonas pabrėžia, kad Geriausio aiškinimo argumentas – tai ne vienintelis dalykas kalbant apie samprotavimus, bet visgi daug argumentų moksle ir kasdieniniame gyvenime atitinka šią bendrą argumentavimo struktūrą.

Internete randame Liptono knygos “Geriausio aiškinimo argumentas” recenziją (autoriai Lefteris Farmakis ir Stephan Hartmann), taip pat Stathis Psillos pasisakymą (doc failas) simpoziume, skirtame šiai knygai.

Peteris Liptonas taip pat dėjo daug pastangų populiarindamas filosofiją. Jo inauguracinė paskaita 1998 m. buvo skirta didžiulei auditorijai, daugelis iš kurių buvo moksleiviai. Be to, Liptonas daug rašė populiarame tinklalapyje “Ask Philosophers”. Be jo šis tinklalapis sumenkėjo (kvailokų pasisakymų ten nestinga).

Štai čia galite paskaityti tekstus, skirtus Peterio Liptono atminimui: Keimbridžo universiteto Mokslo filosofijos ir istorijos departamento bei laikraščio “Guardian” tinklalapyje.

Mirė Torkel Franzen

Edmundas Adomonis — Fri, 21 Apr 2006 20:13:20 +0000

Deja, turiu pranešti, kad balandžio 19 d. mirė Torkel Franzen. Netaip seniai rašiau apie jo knygą “Gödel’s Theorem: An Incomplete Guide to Its Use and Abuse”.

Štai pranešimas apie tai sci.logic diskusijų grupėje. O štai Solomono Fefermano pasisakymas matematikos pagrindų diskusijų laiškais (FOM e-mail list) tinklalapyje.

Netektis: Ernst Mayr 1904-2005

Edmundas Adomonis — Wed, 13 Apr 2005 14:21:47 +0000

Šių metų vasario 3 d. sulaukęs 100 metų mirė Ernst Mayr (g. 1904), vienas iš pagrindinių XX a. evoliucijos biologų, gamtininkas (naturalist), vadinamas “dvidešimtojo amžiaus Darwinu”, be to, palikęs pėdsaką biologijos filosofijoje ir biologijos istorijoje. Daugiau kaip 700 straipsnių ir 20 knygų autorius, tarp kurių tokie klasikiniai veikalai kaip “Sistematika ir rūšių kilmė” (1942) bei “Gyvūnų rūšys ir evoliucija” (1963). Šalia Dobzhansky ir Simpsono, jo darbai XX a. viduryje vedė prie sintetinės evoliucijos teorijos (neodarvinizmo), sujungusios evoliucijos teoriją ir genetiką. Jis buvo šiuolaikinės speciacijos (“išsirūšiavimo”), t.y. naujų rūšių atsiradimo, sampratos kūrėjas. Atėjęs į teorinę biologiją iš gamtininkų (naturalists), Ernst Mayr dažnai pabrėždavo gamtininko patyrimo svarbą biologijoje. (Mokslo filosofams, norintiems suprasti stebėjimo svarbą moksle, labai pravartu būtų apmąstyti gamtininkų darbą.) Platesniame kontekste jis pasisakė už neredukcinį organizminės biologijos statusą ir bendrai už biologijos autonomiškumą.Norintys paskaityti biologijos filosofo Michaelo Ruse’o eulogiją, skirtą Ernstui Mayrui, pažiūrėkite čia, o čia straipsnis netekties proga iš “Harvard University Gazzete” (Ernst Mayr buvo Harvardo universiteto zoologijos profesorius). O štai čia galite rasti Ernsto Mayro mokslinius prisiminimus, sulaukus jam 100 metų amžiaus.

Ačiū Pauliui už tai, kad atkreipė dėmesį į šią mano praleistą žinią.