Mokslo filosofija ir mokslo istorija

2009 m. Lakatoso apdovanojimą už svarų indėlį į mokslo filosofiją (Lakatos Award in Philosophy of Science) gavo Samir Okasha (Bristol University) už knygą iš biologijos filosofijos “Evolution and the Levels of Selection” (Oxford University Press, 2006). Kaip tradiciškai būna, Samir Okasha skaitys apdovanojimo paskaitą (šių metų gegužės 11 d. Wolfson Theatre, London School of Economics).

Knygos santrauka (iš leidyklos tinklalapio):
“Does natural selection act primarily on individual organisms, on groups, on genes, or on whole species? Samir Okasha provides a comprehensive analysis of the debate in evolutionary biology over the levels of selection, focusing on conceptual, philosophical and foundational questions. A systematic framework is developed for thinking about natural selection acting at multiple levels of the biological hierarchy; the framework is then used to help resolve outstanding issues. Considerable attention is paid to the concept of causality as it relates to the levels of selection, in particular the idea that natural selection at one hierarchical level can have effects that ‘filter’ up or down to other levels. Unlike previous work in this area by philosophers of science, full account is taken of the recent biological literature on ‘major evolutionary transitions’ and the recent resurgence of interest in multi-level selection theory among biologists. Other biological topics discussed include Price’s equation, kin and group selection, the gene’s eye view, evolutionary game theory, outlaws and selfish genetic elements, species and clade selection, and the evolution of individuality. Philosophical topics discussed include reductionism and holism, causation and correlation, the nature of hierarchical organization, and realism and pluralism.”

Notre Dame filosofijos recenzijų tinklalapyje yra šios knygos recenzija.

Londono ekonomikos mokykla pranešė, kad 2008 m. Lakatoso apdovanojimas suteikiamas Richard’ui Healey (University of Arizona) už knygą “Gauging What’s Real: The Conceptual Foundations of Gauge Theories” (Oxford University Press, 2007). Apdovanojimo paskaitą Richard Healey skaitys šių metų gegužės 14 d. (Old Lecture Theatre, London School of Economics).

Knygos santrauka (iš leidyklos tinklalapio):
“Gauge theories have provided our most successful representations of the fundamental forces of nature. How, though, do such representations work? Interpretations of gauge theory aim to answer this question. Through understanding how a gauge theory’s representations work, we are able to say what kind of world our gauge theories reveal to us.

A gauge theory’s representations are mathematical structures. These may be transformed among themselves while certain features remain the same. Do the representations related by such a gauge transformation merely offer alternative ways of representing the very same situation? If so, then gauge symmetry is a purely formal property since it reflects no corresponding symmetry in nature.

Gauging What’s Real describes the representations provided by gauge theories in both classical and quantum physics. Richard Healey defends the thesis that gauge transformations are purely formal symmetries of almost all the classes of representations provided by each of our theories of fundamental forces. He argues that evidence for classical gauge theories of forces (other than gravity) gives us reason to believe that loops rather than points are the locations of fundamental properties. In addition to exploring the prospects of extending this conclusion to the quantum gauge theories of the Standard Model of elementary particle physics, Healey assesses the difficulties faced by attempts to base such ontological conclusions on the success of these theories.”

Lakatoso apdovanojimas (Lakatos Award in Philosophy of Science) – tai 10 000 svarų apdovanojimas už svarų indėlį į mokslo filosofiją (vertinamos knygos anglų kalba per paskutinius 5 metus ir pati mokslo filosofija traktuojama plačiai). Tai apdovanojimas Imre Lakatos (1922-1974) atminimui, buvusiam Londono ekonomikos mokyklos Filosofijos, logikos ir mokslinio metodo departamento profesoriui.

Richard Healey yra straipsnio “Holism and Nonseparability in Physics” autorius Stanfordo filosofijos enciklopedijoje.

Nežinau, kaip fizikai lietuviškai vadina tokius dalykus kaip “gauge theories”.

Kultūros, filosofijos ir meno instituto biblioteka gavo eilinį vadinamąjį papildomą Karališkojo filosofijos instituto tomą (Royal Institute of Philosophy Supplements) – tai yra žurnalo “Philosophy” priedas (61-mas numeris), kuris skirtas mokslo filosofijai. Šio tomo straipsniai yra paremti paskaitomis, skaitytomis Karališkajame filosofijos institute Londone 2005-2006 metais. Vien jau trumpas autorių ir straipsnių apžvelgimas leidžia tikėtis įdomaus ir stimuliuojančio skaitymo. Štai turinys:

1. Scientific progress: beyond foundationalism and coherentism (Hasok Chang)
2. Action at a distance (Robin Le Poidevin)
3. Lessons from the history of philosophy of science regarding the research assessment exercise (Donald Gillies)
4. The ravens revisited (Peter Lipton)
5. What’s the point in scientific realism if we don’t know what’s really there? (Sophie R. Allen)
6. Miracles and models: why reports of the death of structural realism may be exaggerated (John Worrall)
7. Counter thought experiments (James R. Brown)
8. Does physics answer metaphysical questions? (James Ladyman)
9. Natural kinds: rosy dawn, scholastic twilight (Ian Hacking)
10. The moral use of technology (James Garvey)
11. Is simplicity evidence of truth? (Adolf Grunbaum)

Tokių papildomų Karališkojo filosofijos instituto tomų sąrašą galite surasti Keimbridžo universiteto leidyklos tinklalapyje. Ten yra vertingų dalykų. Kai kurios iš tų knygų yra Kultūros, filosofijos ir meno instituto bibliotekoje.

Neseniai Edinburgo universiteto leidykla išleido nedidelį šiuolaikinės mokslo filosofijos žodyną “Philosophy of Science A-Z” (apimtis – 280 puslapių), kurio autorius – graikų mokslo filosofas Stathis Psillos. Straipsneliai trumpi, bet labai naudingi greitam susipažinimui ar prisiminimui. Tokia knyga galėtų tapti parankine tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems mokslo filosofijoje. Gerai, kad be pagrindinių terminų ir klasikinių autorių, į žodyną atskirai buvo įtraukti ir kai kurie šiuo metu aktyvūs mokslo filosofai: Alan Musgrave, Nancy Cartwright, Peter Achinstein, Bas van Fraassen, Ian Hacking ir kt. Psillos įvade rašo, kad turėjęs problemų spręsdamas, kuriems filosofams paskirti atskirus straipsnelius. Jis nutarė, kad tokiu būdu reikia įtraukti tik labai įžymius mokslo filosofus, gimusius prieš pasibaigiant Antrajam pasauliam karui (ir čia pat atsiprašo tų, kurie galėjo įsižeisti nepatekę). Nors studentams labai tiktų ir tokie žinynai, kuriuose apibūdinamos jaunesnių, dabar rašančių filosofų mąstymo linijos (per daug nesiaiškinant dėl “įžymumo”). Apie klasikus jau ir taip daug prirašyta.

Tiesa, reikėtų taupiau naudoti vietą knygoje neskiriant tiek dėmesio feministiniams rašiniams bei Sandrai Harding, gavusiai net atskirą straipsnelį (mat kaip “įžymumas” matuojamas…). Tokios nedidelės apimties žodyne vietą derėtų panaudoti reikšmingesniems dalykams. Bet ką padarysi: akademinis klimatas, matyt, autoriams daro savo spaudimą (aišku, tai ne tik šio leidinio problema). Gal dar straipsnelių apie arijų mokslo gerbėjus sulauksime analogiškuose leidiniuose – kaip čia nustatysi, kur sustoti. Bendrai kalbant, kai pradedama globaliai ideologizuoti, belieka remtis šūkiais ir įvairiomis spaudimo priemonėmis.

Tinklalapyje HIST-ANALYTIC ką tik įdėti rinktiniai tekstai iš žymios Rudolfo Carnapo knygos “Loginė kalbos sintaksė” (1934 m. “Logische Syntax der Sprache”, angliškas vertimas 1937 m. “The Logical Syntax of Language”).

Rengiamas naujas Rudolfo Carnapo raštų leidimas, į kurį turėtų patekti visi publikuoti filosofiniai darbai. Rinkinyje turėtų būti ir įvadiniai kritiniai straipsniai, ir aiškinančios pastabos. Dabar planuojama išleisti 14 tomų:
I: Early Writings 1922-1927
II: Der logische Aufbau der Welt
III: Pre-Syntax Logic 1927-1934
IV: Anti-Metaphysical Writings 1928-1934
V: Logical Syntax
VI: Logic and Epistemology 1932-1942
VII: Studies in Semantics
VIII: Late Writings 1944-1972 and Symbolic Logic
IX: Inductive Logic 1945-1973
X: Inductive Logic, from Studies in Inductive Logic and Probability
XI: Logical Foundations of Probability
XII: Philosophical Foundations of Physics, and apparatus
XIII: Schilpp, ed., The Philosophy of Rudolf Carnap, Pt. 1
XIV: Schilpp, ed., The Philosophy of Rudolf Carnap, Pt. 2

Naudinga (bet brangi) knyga iš praeitų metų Springer “Archimedes” serijos – “Wrong for the Right Reasons” (red. Jed Buchwald ir Allan Franklin). Kiek galima spręsti iš bendro knygos aprašymo, šiame rinkinyje nagrinėjami atmesto praeities mokslo epizodai keliant klausimą, ar klaidingas mokslas visada buvo ir blogas mokslas? Atsakymas – neigiamas.

Londono ekonomikos mokykla pranešė, kad 2005 m. Lakatoso apdovanojimas mokslo filosofijoje (Lakatos Award in Philosophy of Science 2005) suteikiamas Jim’ui Woodward’ui už knygą “Making Things Happen: A Theory of Causal Explanation” (Oxford University Press, 2003), kurioje plėtojama intervencionistinė (manipuliacinė) priežastingumo ir aiškinimo samprata. Apdovanojimo paskaitą Jim Woodward skaitys gegužės 4 d. (Old Theatre, London School of Economics).

Lakatoso 10 000 svarų apdovanojimas skiriamas už svarų indėlį į mokslo filosofiją (vertinamos knygos anglų kalba per paskutinius 5 metus). 2006 m. nominacijos Lakatoso apdovanojimui teikiamos iki šių metų balandžio 24 d.

Jim Woodward dirba Kalifornijos technologijos institute.

Kadangi filosofijos koridoriuose galima išgirsti neįtikėtinų pasinaudojimų Gödelio darbais, norėčiau atkreipti dėmesį į šių metų viduryje išėjusią knygą apie piktnaudžiavimus Gödelio nepilnumo teoremomis – tai Torkelio Franzeno “Gödel’s Theorem: An Incomplete Guide to Its Use and Abuse”. Nurodytoje svetainėje yra ir keletas knygos recenzijų. Torkel Franzen yra gerai susipažinęs su tokiais piktnaudžiavimais – jis jau daug metų bando taisyti “gödeliškuosius” nesusipratimus dalyvaudamas diskusijų grupėse, pavyzdžiui, sci.logic. Su knygos įvadu galima susipažinti Torkelio Franzeno svetainėje; čia galima rasti ir keletą pastebėjimų apie Gödelio teoremas, taip pat linksmą istoriją apie tai, kaip įnirtingai Gödelis ruošėsi interviu dėl Amerikos pilietybės logiškai-teisiškai analizuodamas JAV konstituciją.

Vienas iš tokių piktnaudžiavimų, pavyzdžiui, yra Freemano Dysono bandymas pasinaudoti Gödelio teorema argumentuojant, kad “fizika yra neišsemiama”. Įdomu tai, kad po Solomono Fefermano kritinių pastabų Dysonas lyg ir pripažino, kad perlenkė lazdą.

Beje, dar svaigesni piktnaudžiavimai yra paminėti Alano Sokalo ir Jeano Bricmonto knygos “Fashionable Nonsense: Postmodern Intellectuals’ Abuse of Science” XI skyriuje.

Rugpjūčio mėnesį pasirodė “Methodology of Experimental Economics”, kurios autorius – Francesco Guala iš Exeterio universiteto. Knyga parašyta daugiau iš mokslo filosofijos pusės. Kaip teigia pats autorius, knygos tikslas – parodyti, kad metodologijos dalykai yra svarbūs eksperimentiniams ekonomistams ir kad mokslo filosofai gali pasimokyti iš eksperimentinės ekonomikos.

Šių metų viduryje išleistas gražus straipsnių rinkinys “Scientific Evidence: Philosophical Theories and Applications”. Rinkinio redaktorius – Peter Achinstein, seniai dirbantis šioje mokslo filosofijos srityje. Straipsnių autoriai: Peter Achinstein, Steven Gimbel, Gary Hatfield, Frederick M. Kronz, Helen Longino, Deborah G. Mayo, Amy L. McLaughlin, John Norton, Lawrence M. Principe, Richard Richards, Alex Rosenberg, Sherrilyn Roush, Laura J. Snyder, Kent Staley.

Džiugu pranešti, kad neseniai pasirodė pirmasis mokslo filosofijos vadovėlis lietuvių kalba – tai Alano Chalmerso “Kas yra mokslas?” (originalo kalba skamba žaismingiau “What Is This Thing Called Science?”). Nors klausimas, kuris vadovėlis būtų geriausias, yra beveik beviltiškas, neabejotina štai kas: šis aiškus ir elementarus įvadas puikiai pasitarnaus dėstantiems mokslo filosofiją Lietuvoje (jeigu tokių dar liko). Visgi su apgalvotu atsargumu derėtų žvelgti ypač į 11-tą skyrių, kuris mažų mažiausiai gali klaidinti skaitytoją (šia tema gal dar bus proga pasisakyti).

Labai pamokantis (nemažiau už patį vadovėlį) buvo recenzijų simpoziumas, skirtas šiai knygai (Review Symposium on Alan Chalmers’ What is This Thing Called Science?). Dalyvavo John Worrall, Deborah G. Mayo, J. J. C. Smart, Barry Barnes; Alan Chalmers atsakė į recenzijas. Vertas apmąstymo ne tik pasišnekėjimas, bet ir nesusišnekėjimas. Ieškotinas čia: “Metascience”, Volume 9, Number 2, July 2000, pp. 172-203.

Šių metų pabaigoje turėtų pasirodyti dviejų tomų mokslo filosofijos enciklopedija (”The Philosophy of Science: An Encyclopedia”, Routledge Press) – redaguoja Jessica Pfeifer ir Sahotra Sarkar. Apie 150 gana ilgų straipsnių (3000-7500 žodžių) pristatys pagrindinius mokslo filosofijos terminus ir klasikus. Disciplininiu požiūriu apimamos tiek bendrosios mokslo filosofijos, tiek atskirų mokslų (fizika, biologija, chemija, psichologija, statistika, socialiniai mokslai) filosofijos pamatinės idėjos. Su enciklopedijos turiniu galima susipažinti štai čia.

Matome, kad tarp enciklopedijos straipsnių kažkaip pateko ir linksmoji “feministinė mokslo filosofija”. (Kitame leidime gal net sulauksime ir maskulinistinės mokslo filosofijos :)) Visgi enciklopedijos autorių lygis leidžia tikėtis, kad kiti straipsniai priklauso universaliai mokslo filosofijai.

Pasirausus Internete jau galima rasti vieną kitą straipsnį, kuris (galbūt pataisytas) turėtų pasirodyti minėtoje enciklopedijoje, pavyzdžiui (tai nuorodos į pdf failus) “Biologinė informacija” (Stephen Downes), “Instrumentalizmas” (Kyle Stanford) ar “Numatymas” (Kyle Stanford).