Category Archives: įvairūs

Pokalbis “Liestinė ir graikų matematika”

Forume kalbamės apie liestines antikinės graikų matematikos kontekste - tema "Liestinė ir graikų matematika". Naujos žinios praverstų: jeigu yra idėjų, prašome prisijungti.

Posted in įvairūs | Tagged , | Leave a comment

FiDi 45

Rytoj 45-toji FiDi - fiziko diena. O ko aš čia rašau - koks ryšys tarp šio tinklaraščio ir FiDi? Tai nesunku patikrinti. FiDi tampriai koreliuoja su fizikais (visiškai teisingas teiginys), o fizikai koreliuoja su fizika (gana teisingas teiginys), o fizikoje buvo ir fizikos istorija (tai absoliučiai nenuginčijamas teiginys). Be to, kai kurie fizikai nesusiturėdavo ir pareikšdavo ką nors filosofiško, ypač anksčiau (taip pat neblogai patikrintas teiginys (vėliau tai dažniau keikdavo filosofus (dažnai, pripažįstu, su pagrindu (bet ne visada su pagrindu (nors kai jie turi omenyje postmodernistinį briedą, tai su pagrindu - puikiai suprantu, ko jie keikiasi))), bet vis tiek kartais pareikšdavo ką nors filosofiško)).

Vienintelis FiDi trūkumas - šeštadienio parinkimas: reikėjo daryti, kai šilčiau, pvz., pirmą gegužės šeštadienį (tai sakau ne tik dėl šių metų pavasario). Bet jie, matyt, turėjo savo racijos taip padaryti.

Gal reikės su dukra užsukti ir pasidairyti.

Čia džoukai (o ką alus ten tikrai 3 litai (žr. D. U. K paskutinė eilutė.)?).

Posted in įvairūs | Leave a comment

Kosmologijos filosofijos projektas

Oksfordo ir Keimbridžo universitetai kartu su keliais Amerikos universitetais pradeda 3 metų trukmės projektą, kurio tikslas - įtvirtinti kosmologijos filosofiją kaip naują fizikos filosofijos šaką: siekiama išskirti ir praskaidrinti konceptualines kosmologijos pagrindų problemas. Projekte dalyvauja ir filosofai, ir fizikai, ir matematikai. Jį finansuoja John Templeton fondas.

Papildymas: Timo Maudlino interviu, susijęs su šiais dalykais.

Posted in įvairūs | Tagged | Leave a comment

Mokslo filosofijos disertacija

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete 2011 m. liepos 1 d. 16 val. Adolfas Mackonis gins disertaciją iš mokslo filosofijos srities. Kokia tiksli disertacijos pavadinimo formuluotė, nežinau. Internete mačiau porą pavadinimo variantų - "Geriausiai paaiškinančios išvados teisingumo ribos", "Geriausio paaiškinimo išvedimo patikimumo ribos". Bet tai smulkmenos. Visais atvejais disertacija skirta geriausio aiškinimo argumento (inference to the best explanation) analizei. Disertacijos anotacija iš LMT tinklalapio:

"Disertacija skirta geriausio paaiškinimo išvedimo (GPI) analizei. Pirma, tyrimas eksplikuoja, kas yra GPI, ką žymi sąvoka aiškinamoji galia. Antra, tyrimas įvertina GPI pretenzijų į tiesą apginamumą – ar teisinga yra hipotezė, jeigu ji yra geriausias tam tikro reiškinio paaiškinimas. GPI skleidžiamas kaip materialaus samprotavimo forma, kuri priskiria teisingumą toms hipotezėms, kurios tarp savo varžovių pasižymi aukščiausiu aiškinamųjų veiksnių laipsniu: mažiausiai prieštarauja pripažintam žinojimui, unifikuoja svarbiausius reiškinius, yra giliausias paaiškinimas ir yra paprasčiausias paaiškinimas. Kritikuojamas tikimybinis požiūris į GPI. Išskiriami ir aprašomi keturi literatūroje randami GPI kaip vedančio į tiesą pagrindimo būdai: patikimumo-koherentinis, evoliucinis, tikimybinis bei empirinis-istorinis. Teigiama, kad nors GPI padeda įvertinti paaiškinimų tikimybių pasiskirstymą ir yra plačiai paplitusi praktika, dėl prastos atrankos argumento, galimo aiškinamųjų veiksnių nebendramatiškumo, pesimistinės indukcijos argumento ir argumento "atsarga gėdos nedaro" žinomi GPI kaip vedančio į tiesą pagrindimo būdai nėra pakankami – GPI išvadų teisingumas yra atsitiktinis."

Nei disertacijos, nei santraukos nemačiau, o tik šią anotaciją, tai sunku ką aptarti. Atkreipčiau kol kas tik dėmesį, kad daug kas čia priklauso nuo to, kokiu būdu vartojamas žodis "atsitiktinis" (žr. anotacijos pabaigą). O koks pateiktųjų filosofinių kontraargumentų (prastos atrankos argumentas, galimo aiškinamųjų veiksnių nebendramatiškumas, pesimistinės indukcijos argumentas ir argumentas "atsarga gėdos nedaro") išvadų neteisingumo ar teisingumo (?) pobūdis - "atsitiktinis", ar kaip?

Beje, nors ir nelabai supratau dėl "aiškinamųjų veiksnių nebendramatiškumo", nebendramatiškumo idėja mokslo filosofijoje bendrai priklauso prie labiausiai lazdas perlenkiančių idėjų (ir čia tik švelniai tariant). Pesimistinė indukcija verta dėmesio, bet nėra tokia įspūdinga - nėra reikalo į mokslo istorijos teorines struktūras žiūrėti kaip į monolitinius nediferencijuotus (spekuliatyvumo prasme) darinius, o ir metodologinių pamokų iš praeities mokslo galima išmokti. Geram ūpui esant kas nors gal net gali sugalvoti optimistinę indukciją. O argumentui "atsarga gėdos nedaro" galima iškelti kitą - "kartais atsarga gėdos nedaro, o kartais daro (o kartais ir visai gali suparaližuoti veiksmus)".

Posted in įvairūs | Tagged , , | Leave a comment

Dvi Daniel Cohnitz paskaitos Vilniuje

Visai buvau pamiršęs, kad šiandien ir rytoj filosofas Daniel Cohnitz iš Tartu universiteto (Estija) skaitys porą paskaitų. Informacija apie paskaitas iš tinklalapio "Filosofija Lietuvoje":

"Is Logical Positivism Dead?" - 2011 m. gegužės 31 d. 17.00 val. VU Filosofijos fakultete, 201 aud.

"Towards a Response-Dependence Account of Reference" - 2011 m. birželio 1 d., 17.00 val. VU Filosofijos fakultete, 313 aud.

Kiek suprantu, pirmojoje paskaitoje galima tikėtis išgirsti, ką "kvailo" ("if anything"), o svarbiausia, nekvailo autorius randa loginiame pozityvizme.

"Is Logical Positivism Dead?
For most authors writing about the history of analytic philosophy, it is obvious that logical positivism is dead. Although there are different versions about what lead to its death (was it Quine’s attack on the analytic/synthetic distinction? Quine’s revival of ontology? Popper’s criticism of a logic of inductive confirmation? Kuhn’s naturalistic turn in the philosophy of science? Kripke’s resurrection of metaphysical necessity? perhaps all of that together?), almost everyone seems convinced that being a logical positivist in our days would be crazy. In this article I want to reconsider logical positivism, in order to see what - if anything - really is so silly about this position."

(Daniel Cohnitz apie savo paskaitą)

Posted in įvairūs | Tagged , | Leave a comment

Pirmas žurnalo “HOPOS” numeris

Išleistas pirmas žurnalo "HOPOS: The Journal of the International Society for the History of Philosophy of Science" numeris, kuris dedikuotas amžiną atilsį Ernano McMullino atminimui. Ribotą laiką visi straipsniai ir recenzijos bus prieinami visiems žurnalo tinklalapyje: tad jei kam tai įdomu, skubėkite pasiimti pdf failus. Pirmame numeryje yra šie straipsniai (o šalia jų gausybė knygų recenzijų):

Ernan McMullin, "Kepler: Moving the Earth"
James G. Lennox, "Aristotle on Norms of Inquiry"
Thomas Uebel, "Beyond the Formalist Criterion of Cognitive Significance: Philipp Frank's Later Antimetaphysics"
Warren Schmaus, "Science and the Social Contract in Renouvier"
Eric Schliesser, "Newton's Challenge to Philosophy: A Programmatic Essay"

Atkreipiu dėmesį, kaip plačiai apima mokslo filosofijos temos - nuo Aristotelio iki XX amžiaus (kartais kažkodėl įsivaizduojama, kad mokslo filosofijos tyrinėjimai atsirado tik XX amžiuje).

Posted in įvairūs | Tagged | Leave a comment

Kartais pirmas įspūdis neklysta

Jei netyčia pastebėjote tokius reiškinius kaip "feministiniai požiūriai mokslo filosofijoje" ar "feministinė mokslo filosofija" ir spontaniškai pagalvojote, kas čia per niekai, tai jūsų pirmas įspūdis neapgavo.

Posted in įvairūs | Tagged | Leave a comment

Naujas mokslo filosofijos žurnalas

Tarptautinės mokslo filosofijos istorijos draugija (HOPOS) turi jau ir savo žurnalą "HOPOS: The Journal of the International Society for the History of Philosophy of Science". Leidykla - University of Chicago Press. Pirmas numeris planuojamas 2011 m. pavasarį. Šiuo metu redaktorė - Rose‐Mary Sargent (Merrimack College).

Posted in įvairūs | Tagged , | Leave a comment

CEU vasaros mokykla “Probabilistic Causality”

2008 m. liepos 21 d.- rugpjūčio 1 d. Centrinės Europos universitetas organizuoja vasaros mokyklą "Probabilistic Causality", skirtą naujausių tikimybinio priežastingumo tyrimų studijoms. Iki vasario 14 d. galima prašyti finansinės pagalbos.

Posted in įvairūs | Tagged , | Leave a comment

Liubomiro Kulvieco 80-ųjų gimimo metinių minėjimas

Sausio 16 d. 15 val. Vilniaus pedagoginio universiteto Fizikos ir technologijos fakultete minimos Liubomiro Kulvieco 80-osios gimimo metines. Minėjimas vyks Fizikos ir technologijos fakulteto 304 auditorijoje.

Fizikas Liubomiras Kulviecas (1928-1995) daugiau kaip 40 metų dirbo Vilniaus pedagoginiame universitete. Jis didelį dėmesį skyrė fizikos istorijos ir mechanikos konceptualinių pagrindų klausimams. Tarp jo darbų - straipsniai skirti I. Newtono, I. Barrow, Euklido, A. Einsteino ir kt. mokslinio palikimo analizei.

Posted in įvairūs | Tagged | Leave a comment

Europos mokslo filosofijos asociacija

Neseniai įkurta Europos mokslo filosofijos asociacija (The European Philosophy of Science Association - EPSA). Iki pirmosios generalinės asamblėjos asociaciją koordinuoja įkūrimo vykdantysis komitetas, kuriam priklauso šie nariai:
Henk de Regt, Amsterdamas (narys)
Mauro Dorato, Roma (vice-iždininkas)
Maria Carla Galavotti, Bolonija (narys)
Stephan Hartmann, Londonas (narys)
Berna Kilinc, Istanbulas (narys)
Stathis Psillos, Atėnai (sekretorius)
Miklos Redei, Budapeštas (iždininkas)
Matti Sintonen, Helsinkis (prezidentas)
Friedrich Stadler, Viena (vice-prezidentas)
Mauricio Suarez, Madridas (vice-sekretorius)

Nario mokestis - 40 eurų, nariams-sponsoriams - 400 eurų, studentams - 20 eurų.

Posted in įvairūs | Tagged | Leave a comment

Naujas “Philosophy of Science” redaktorius

Neseniai pasikeitė žurnalo "Philosophy of Science" vyriausiasis redaktorius: iš Norettos Koertge šį darbą perėmė Michael Dickson iš Pietų Karolinos universiteto (University of South Carolina). Iš viso reikia pastebėti, kad pastaraisiais metais Pietų Karolinos universiteto filosofijos departamente gerokai sustiprėjo mokslo filosofijos pajėgos - profesūros sąrašą galima rasti čia. Departamentui vadovauja Davis Baird (gal nepakenks pasakyti, kad 1981 m. apsigynęs disertaciją Iano Hackingo vadovaujamas). Beje, čia dirba (Distinguished Professor Emeritus) ir Amerikos filosofijos tyrinėtojas Ignas K. Skrupskelis.

Posted in įvairūs | Tagged , | Leave a comment