Category Archives: idėjos

Richard Feynman apie juoką ir žmogiškąją užuojautą

"Nors mano mama nieko nežinojo apie mokslą, ji taip pat mane stipriai įtakojo. Ji turėjo nuostabų humoro jausmą ir aš iš jos išmokau, kad aukščiausios supratimo formos, kokias tik galime pasiekti, yra juokas ir žmogiškoji užuojauta."

(iš Feynman, Richard. What do you care what other people think?: Further adventures of a curious character. Bantam Books, 1989, p. 7-8)

Reikia priminti, kad fizikas Richardas Feynmanas visą gyvenimą dirbo kaip profesionalus mokslininkas (ir buvo vienas iš guvesnių XX a. fizikų). Įdomu, kad jis rado reikalą tai pasakyti rašydamas apie savo vaikystę. Galbūt tą paskatino ir įvairūs klaidingi (bei snobiški) apibendrinti įsivaizdavimai apie beširdžius ir gal net amoralius mokslininkus, nieko nesigaudančius svarbiuose žmogiškuose reikaluose ir dažnai turinčius lėkti pasikonsultuoti pas humanitarikos ekspertus.

Susiję užrašai:
Richardo Feynmano pastaba dėl nemokslo

Posted in idėjos | Tagged , , | Leave a comment

Alan Guth ir paprastumas moksle

Fizikas Alan Guth per daug nesižavi paprastumu.

"I think it is absolutely amazing that it can be measured and also absolutely amazing that it can agree so well with inflation and also the simplest models of inflation - nature did not have to be so kind and the theory didn't have to be right." Cosmic inflation: 'Spectacular' discovery hailed

Apskritai gražus ir labai tinkamas pasakymas - "nature did not have to be so kind and the theory didn't have to be right." Buvo proga ir prisiminti, kad "everything should be made as simple as possible, but not simpler".

Susiję užrašai:
"Everything should be made as simple as possible, but not simpler"

Posted in idėjos | Tagged , | Leave a comment

“Kometa išliko arba neišliko ar gal ir taip, ir taip”

Tai paaiškinimas iš Twitterio dėl kometos ISON tolesnio likimo - stebėtinai informatyvus :) Atkreipiau į tai dėmesį, nes pagalvojau, kad jis kaip linksmas pavyzdys tiktų logikos seminarams, o gal ir net metodologiniams-filosofiniams seminarams (kalbant apie mokslo konceptualinius dalykus).

Kažkas iš Twitterio linksmuolių kometą ISON pavadino Schrödingerio kometa :)

Detalių apie kometą ISON ieškokite tinklaraštyje "Konstanta 42".

Posted in idėjos | Leave a comment

Galileo Galilėjus ir konceptualinė pažanga

Konceptualinės pažangos idėją gražiai galima iliustruoti Galileo Galilėjaus citata iš jo 1638 m. "Dialogų apie du naujus mokslus", kur keliamas tikslas surasti vaisingas konceptualines priemones - apibrėžimus, "geriausiai tinkančius gamtos reiškiniams". Savo tikslą Galilėjaus apibūdina pabrėždamas savo skirtumą nuo tų, kurie tiesiog matematiškai tiria galimo judėjimo savybes nesirūpindami, kaip tai realizuojama gamtoje (ir šitas darbas "pagirtinas", bet kitoks):

"Ir pirmiausia atrodo reikalinga rasti ir paaiškinti apibrėžimą, geriausiai tinkantį gamtos reiškiniams. Nes bet kas gali išrasti kokią nors judėjimo rūšį ir aptarti jos savybes; tuo būdu, pavyzdžiui, buvo įsivaizduotos spiralės ir konchoidės, brėžiamos tam tikrų judėjimų, kurie nesutinkami gamtoje, ir labai pagirtina, kad buvo nustatytos savybės, kurias šios kreivės turi jų apibrėžimų dėka; bet mes nusprendėme aptarti su pagreičiu krintančių kūnų reiškinius taip, kaip jie iš tikrųjų vyksta gamtoje ir sudaryti tokį greitėjančio judėjimo apibrėžimą, kad jis parodytų esminius stebimų greitėjančių judėjimų bruožus."

(Galilei, Galileo. Dialogues Concerning the Two New Sciences, in R. M. Hutchins (ed.), Great Books of the Western World, vol. 28: Gilbert, Galileo, Harvey. Encyclopedia Britannica, 1955 [1638], p. 200)

Nukrypstant nuo temos, galime pastebėti, kad Galilėjus pabrėžia analitinį grynai matematinio tyrimo pobūdį - kreivės turi tam tikras savybes "savo apibrėžimų dėka", t.y. savybės seka iš apibrėžimų.

Susiję užrašai:
Pastaba dėl konceptualinės pažangos idėjos
Richard Feynman apie gamtos dėsnius
Mokslo konceptualinė pažanga

Posted in idėjos | Tagged , , , | Leave a comment

Pastaba dėl konceptualinės pažangos idėjos

Dėl konceptualinės pažangos idėjos dar norėčiau pridėti tai, kad šios idėjos nereikėtų nei pervertinti, nei nuvertinti. Taip, iš šiuolaikinės perspektyvos žiūrint tai gali atrodyti banalu: visi įpratę, kad įvedamos labai sudėtingos ir abstrakčios matematinės konceptualinės naujovės, kai atsiranda reikalas. Bet mokslo istorijos ir apibendrintos metodologijos požiūriu konceptualinės pažangos idėją verta turėti omenyje. Antai buvo metas, kai buvo visai neaišku, kokiu būdu analizuoti gamtą. Ir net tada, kai kuriant modernaus mokslo pagrindus aiškėjo matematikos svarba, reikėjo rasti konkrečias technikas, kaip tokią analizę efektyviai padaryti. XVII amžius yra ypatingai turtingas šiuo požiūriu periodas. O ir daug vėliau, kai vienos disciplinos klestėjo, kitose buvo metodologinių neaiškumų dėl konceptualinės raidos. Kaip jau esu minėjęs, dar galima pridėti euristinį požiūrį pasimokant iš konceptualinio išradingumo precedentų: kokiais būdais buvo įveikiamos kliūtys, kaip buvo traktuojami neaiškumai dėl naujovių loginių pagrindų ir t.t.

Susiję užrašai:
Galileo Galilėjus ir konceptualinė pažanga
Richard Feynman apie gamtos dėsnius
Mokslo konceptualinė pažanga

Posted in idėjos | Tagged , | Leave a comment

Privačios preferencijos ir talentai

Viename tinklaraštyje pastebėjau gerą Abrahamo Smitho komentarą kalbant apie Grothendiecką ir Perelmaną, nors komentatorius toliau kalba bendriau nesusisiedamas su šiomis pavardėmis. Kaip žinia, šie genialūs matematikai padarę neeilinių (pabrėžiu, labai neeilinių) darbų matematikoje po to visiškai pasitraukė iš viešo matematinio gyvenimo ir apskritai iš viešo gyvenimo (kaip sakoma, dėl neaiškių priežasčių, nors kai kuriais atvejais galima šį bei tą nuspėti). Svarbiausia štai kas: tikrai, jie nieko neskolingi kažkam dėl savo talentų.

Abraham Smith says:

"Also, I don’t think Grothendieck (or Perelman or anyone else) owes us anything. Many people have talents they choose not to pursue for all sorts of personal reasons. Maybe they have a family whom they refuse to neglect for the sake of a better position. Maybe they decide on more lucrative job options. Maybe they have physical or psychological conditions that make the experience unpleasant. Maybe they just prefer gardening!"

Taip, jeigu kas nors turėdamas kitų genialių talentų pradeda teikti pirmenybę, tarkime, sodo darbams, tai jo asmeninis reikalas.

Posted in idėjos | Tagged | Leave a comment

Arnoldas apie Bourbaki apie Barrow

Visada pasilinksminu prisimindamas šią rusų matematiko Vladimiro Arnoldo (apie jį žr. "Virtualių užrašų" įrašą) pastabą apie tai, ką Bourbaki pasakė dėl anglų matematiko Isaac Barrow (XVII a.) knygos, prisidėjusios prie infinitezimalinio skaičiavimo plėtotės:

"Bourbaki su šiokia tokia panieka rašo, kad jo knygoje [Barrow paskaitose] šimtui teksto puslapių tenka apie 180 brėžinių. (Apie pačio Bourbaki knygas galima pasakyti, kad ten tūkstančiams puslapių netenka nei vieno brėžinio, ir ne visai aišku, kas blogiau.)"

(Arnolʹd, Vladimir Igorevich. Huygens and Barrow, Newton and Hooke. Birkhäuser Verlag, 1990, p. 40)

Posted in idėjos | Tagged | Leave a comment

Richardo Feynmano pastaba dėl nemokslo

Matyt, neapsikentęs priešgynų ir beviltiškų ginčų dėl mokslo reikšmingumo bei kitų labai svarbių dalykų vertės (ir tariamo mokslininkų nesugebėjimo įvertinti), vienas iš kvantinės elektrodinamikos kūrėjų Richard Feynman savo garsiosiose paskaitose tiesmukiškai pareiškė:

"Beje, iškart reikia aiškiai pasakyti, kad jei kas nors yra nemokslas, tai nėra būtinai blogai. Pavyzdžiui, meilė nėra mokslas. Tad jei apie ką nors sakoma, kad tai nėra mokslas, šitai nereiškia, kas kažkas su tuo yra negerai; tas tik reiškia, kad tai tiesiog nėra mokslas."
("The Feynman Lectures on Physics", 3-1)

Posted in idėjos | Tagged | Leave a comment

Konceptualiniai įrankiai moksle ir analogija su programavimu

Pradėjus galvoti apie konceptualinę pažangą moksle (t.y. kai konceptualinės naujovės efektyviai padeda siekiant pažintinių tikslų, tarkime, ieškant dėsningumų), mano mintis buvo užkliuvus už analogijos su programavimo kalbų efektyvumu, kaip apie tai užsimena C++ kalbos kūrėjas Bjarne Stroustrup savo “filosofinėje pastaboje” (kaip jis pats tai vadina):

"Programavimo kalba tarnauja dviem susijusiems tikslams: programuotojui ji suteikia instrumentą, kuriuo aprašomi įvykdytini veiksmai, ir sąvokų aibę, kuri naudojama, kai apgalvojama, kas gali būti padaryta. Idealo požiūriu pirmas tikslas reikalauja “artimos mašinai” kalbos tam, kad visais svarbiais mašinos aspektais būtų paprastai ir efektyviai tvarkomasi programuotojui pakankamai akivaizdžiu būdu. C kalba ir buvo sukurta pirmiausia tai turint omenyje. Antrasis tikslas idealo požiūriu reikalauja kalbos, “artimos spręstinai problemai”, tam, kad sprendimo sąvokos galėtų būti išreikštos tiesiogiai ir trumpai. Visų pirma tai turint omenyje buvo konstruojamos priemonės, kuriomis buvo papildyta C sukuriant C++… Kalba programuotojui suteikia konceptualinių įrankių rinkinį; jei šie yra neadekvatūs iškeltam tikslui, jie paprasčiausiai bus ignoruojami."
(Stroustrup, Bjarne. The C++ programming language. Addison-Wesley Longman, Inc., 1997, p. 9)

Tai nėra ypatingos reikšmės analogija ir jokių minties perversmų nesukėlė, bet ji man pasirodė įdomi (plačiau žiūrint, šiame kontekste galima galvoti ir apie įvairias (nekonceptualines) inžinierines inovacijas istorijoje, reikalingas siekiant atitinkamų tikslų, bet nedidelė nauda iš labai plačios įrankis-tikslas analogijos).

Susiję užrašai:
Mokslo konceptualinė pažanga
Richard Feynman apie gamtos dėsnius
"Everything should be made as simple as possible, but not simpler"

Posted in idėjos | Tagged , | Leave a comment

Aritmetika nesvyruoja

Pasakojama, kad gavęs iš Bertrando Russello laišką su žymiuoju paradoksu Gottlob Frege atsakydamas taip parašė (o tuo metu buvo ruošiamasi spausdinti jo "Grundgesetze der Arithmetik" antrąjį tomą): "Aritmetika svyruoja". Verta pagalvoti apie tai, kad kai Freges pagrindų paieškos svyruoja, elementarioji aritmetika su įprastais (fundamentaliais) taikymais stovi visiškai tvirtai ir nesvyruoja.

Posted in idėjos | Tagged , | Leave a comment

Richard Feynman apie gamtos dėsnius

Galvojant apie mokslo konceptualinę pažangą ir subtilių konceptualinių priemonių įvedimą žmonijos minties istorijoje (pvz., matematinių priemonių), epigrafu labai tinka šis Richardo Feynmano pastebėjimas apie gamtos dėsnius - gamtos reiškiniuose esančius ritmą ir formą (pattern), kurie yra nepastebimi tiesioginio stebėjimo akiai, o atviri tik analizei:

“Even the artists appreciate sunsets, and the ocean waves, and the march of the stars across the heavens... As we look into these things we get an aesthetic pleasure from them directly on observation. There is also a rythm and a pattern between the phenomena of nature which is not apparent to the eye, but only to the eye of analysis; and it is these rhythms and patterns which we call Physical Laws.”
(Feynman, Richard (1985 [1965]) The Character of Physical Law. Cambridge, Mass: The M.I.T. Press, p. 13)

Susiję užrašai:
Mokslo konceptualinė pažanga

Posted in idėjos | Tagged , , , | Leave a comment

Mokslo istorijos žinyno redaktorius ir du broliai

Su mano ką tik minėtu kapitaliniu mokslo istorijos žinynu "The Dictionary of Scientific Biography" susijęs toks atvejis (nemilžiniškos reikšmės, bet visgi įdomus), kurį Ianas Hackingas prisimena kalbėdamas apie šiuolaikinį filosofinį-istorinį šališkumą teorizavimo naudai (Hacking, Ian. 1983. Representing and Intervening. Cambridge University Press, p. 151-152). Taigi rengiant žinyną C. W. F. Everittas į jį pateikė du straipsnius apie brolius Fritzą Londoną (žemų temperatūrų teoretiką, 1900-1954) ir Heinzą Londoną (žemų temperatūrų eksperimentatorių, 1907-1970), kurie abu kaip "komanda" fundamentaliai prisidėjo prie superlaidumo reiškinio supratimo. Fritzo Londono biografija buvo priimta, o Heinzo Londono biografiją liepta trumpinti. Vėlgi pasirodo preferencija klausytis apie teoriją, o ne eksperimentavimą, kaip pažymi Hackingas.

Kadangi redaktorius šiuo atveju buvo Thomas Kuhnas (kaip mums sakoma), tai didelės nuostabos atvejis nesukelia.

Susiję užrašai:
Teorijos filosofinis dominavimas ir Hackingo kvietimas "atgal-prie-Bacono"
Iano Hackingo eksperimentinis realizmas
Iano Hackingo mokslo filosofijos vadovėlis

Posted in idėjos | Tagged , , , | Leave a comment

Teorijos filosofinis dominavimas ir Hackingo kvietimas “atgal-prie-Bacono”

Ianas Hackingas knygos "Representing and Intervening" II dalį pradeda vos ne kaip manifestą (Hacking, Ian. 1983. Representing and Intervening. Cambridge University Press, p. 149-150): mokslo filosofai vis kalba apie teorijas ir tikrovės reprezentavimą, bet beveik nieko nekalba apie eksperimentus, technologiją ar žinių panaudojimą keičiant pasaulį. Tai keistoka, nes gi eksperimentinis metodas nuo pat mokslo revoliucijos laikų XVII a. buvo laikomas kone mokslinio metodo sinonimu. Bet dabar ("dabar" - tai 1983 m., prisiminkime), pasak Hackingo, situacija tokia, kad gamtos mokslų istorija beveik visada rašoma kaip teorijos istorija, o mokslo filosofija tapo teorijos filosofija tokiu mastu, kad netgi pats ikiteorinis stebėjimų ar eksperimentų egzistavimas yra neigiamas. Kaip tik šia knygos dalimi Hackingas ir tikisi inicijuoti judėjimą "atgal-prie-Bacono", kuris rimčiau užsiimtų eksperimentiniu mokslu (turimas omenyje Francis Bacon, filosofas, bet turėjęs ir daug kitų užsiėmimų):

"Experimentation has a life of its own."
(Hacking, Ian. 1983. Representing and Intervening. Cambridge University Press, p. 150)

Čia verta prisiminti Romualdo Karazijos pastabą ir platesnės (išsilavinusios) publikos asociacijas iš šito įrašo.

Susiję užrašai:
Iano Hackingo eksperimentinis realizmas
Iano Hackingo mokslo filosofijos vadovėlis
Pasiruošimas konferencijai

Posted in idėjos | Tagged , , , , , | Leave a comment

Iano Hackingo eksperimentinis realizmas

Pradėjus kalbėti apie Iano Hackingo knygą "Representing and Intervening", tiktų keletą pastabų apie jo bendrą filosofinį požiūrį į gamtos mokslus. Taigi jis nuolat pabrėžė, kad teorijos dominavimas istoriniuose bei filosofiniuose mokslo tyrimuose yra neadekvatus. Pagrindinė idėja yra ta, kad eksperimentinis darbas yra daug labiau nepriklausomas nuo teorizavimo negu populiarūs filosofai buvo linkę manyti žvelgdami į visą mokslinę praktiką per teorinių rėmų prizmę - jo paties žodžiais, "eksperimentas turįs savo paties gyvenimą".  T.y. ekperimentavimas turi pakankamai praktinių strategijų, leidžiančių įsitikinti eksperimentinių efektų realumu, atskirti artefaktus nesikreipiant į aukšto bendrumo lygio teorijas. Hackingo mokslinis realizmas - tai eksperimentinis realizmas, kuris esmingai remiasi eksperimentiniais-techniniais argumentais nestebimų objektų egzistavimo naudai. Realizmo ir antirealizmo ginčas negali vaisingai vykti nesiremdamas konkrečia moksline praktika. Įvairiems teorijos apsėstiems antirealistams, neigiantiems arba abejojantiems tam tikrų teorinių esybių, postuluojamų moksle, realumu, o ir realistams Ianas Hackingas pataria: galvokite apie praktiką, ne apie teoriją; patikimiausius duomenis ir argumentus (t.y. evidence) pateikia mūsų sugebėjimas manipuliuoti žemutinio lygmens kauzalinėmis savybėmis: "inžinerija, o ne teorizavimas, yra mokslinio realizmo apie esybes įrodymas". Pastaroji citata iš jo 1982 m. straipsnio "Experimentation and Scientific Realism" (Philosophical Topics 13(1), p. 71-87; yra perspausdintas įvairiose antologijose), kuriame jau formuluojamos kai kurios pagrindinės idėjos.

Reikia pabrėžti, kad net jeigu pačios bendriausios ir stipriausios Iano Hackingo tezės turi trūkumų ir nėra lengvai pagrindžiamos, jo pateiktoje eksperimentinio mokslo analizėje apstu svarbių pastebėjimų.

Susiję užrašai:
Iano Hackingo mokslo filosofijos vadovėlis

Posted in idėjos | Tagged , , , | Leave a comment

Mokslo konceptualinė pažanga

Į mokslo istoriją naudinga pažiūrėti ir konceptualinės pažangos aspektu, t.y. kaip naujos konceptualinės priemonės leisdavo pastebėti svarbius pasaulio aspektus ir tuo suteikdavo galimybę suformuluoti svarbius dėsningumus. Tai ryšku įvairių matematinių priemonių įvedimo atveju (pavyzdžiui, diferencialinis ir integralinis skaičiavimas ir judėjimo analizė XVII a.). Toks žvilgsnis naudingas ne tik istoriniu ar filosofiniu, bet ir euristiniu požiūriu: taip iš praeities mokslininkų galime pasimokyti konceptualinio išradingumo.

Posted in idėjos | Tagged , , , | Leave a comment