Autoriaus archyvas: Edmundas Adomonis

Labai trumpas įvadas į Aristotelio tyrinėjimus

Neturintiems gilesnių žinių apie Aristotelį ir norintiems trumpo įvado į visą Aristotelio intelektualinę veiklą labai rekomenduočiau šią knygą: Jonathan Barnes "Aristotle: A Very Short Introduction" (2000). Tai lakoniškas, aiškus ir paprastas įvadas; svarbu ir tai, kad autorius pateikia visuminį Aristotelio tyrinėjimų vaizdą (ne tik grynai filosofinių). Taip tampa aiškesnė jo vieta mokslo istorijoje.

Vilniaus universiteto bibliotekoje yra senesnis šios knygos leidimas (1992 m.), kuris vadinasi tiesiog "Aristotle".

Kategorija tekstai | Raktažodžiai: , | Komentuoti

Needhamo klausimas ir mokslas Vakaruose

Perskaitęs įdomų įrašą tinklaraštyje "Nematoma ranka" apie Timuro Kurano knygą "The Long Divergence: How Islamic Law Held Back the Middle East", svarstančią islamiškojo pasaulio ekonominio atsilikimo priežastis, prisiminiau Needhamo klausimą (kartais vadinamu "Needhmo didžiuoju klausimu"): mokslo istorikas, sinologas Josephas Needhamas klausė, kodėl Vakarų pasaulis pralenkė Kiniją (ir Indiją) mokslo ir technologijų srityje, nors bent jau iki XIV amžiaus Kinija buvusi, pasak Needhamo, daug labiau pažengusi šiose srityse; kitaip tariant, kodėl "dvi didžiosios Rytų civilizacijos - Kinija ir Indija - nesugebėjo spontaniškai sukurti moderniojo mokslo ir technologijos" (Joseph Needham (1969) The Grand Titration. Science and Society in East and West. London: Allen and Unwin, p. 177), o tai padarė tuo metu buvęs atsilikęs Vakarų pasaulis.

Pirmas svarbus dalykas galvojant apie tokius globalius istorinius klausimus - kaip iš viso galima svarstyti alternatyvių atsakymų pagrįstumą? Mat yra pavojus, kad bus kuriami alternatyvūs aiškinimai, kurie bus tiesiog šiaip pasakojimai (just so stories), kurių geresnio ar blogesnio pagrįstumo nebus bent kiek įmanoma įvertinti. (Žinau, kad akademinėje sferoje yra žmonių, kuriems nerūpi joks pagrįstumas, nerūpi ir skirti fantazijas nuo tikrovės, bet ši pastaba skirta tiems, kuriems tai esmingai rūpi. Čia tarp kitko.)

Būtų visai linksma, kad ir Lietuvoje kas nors sistemingai svarstytų istorinius duomenis ir galimus aiškinimus, susijusius su šiais klausimais. Bet tai sunkus uždavinys ne tik metodologinėje, bet jau ir duomenų srityje. Reikia apimti didžiulį istorinės medžiagos kiekį. Reikėtų, pavyzdžiui, įvertinti ir literatūrą, kuri teigia, kad Josephas Needhamas kartais perlenkia lazdą kalbėdamas apie Kinijos pirmavimą tam tikrose srityse. Beje, keistas dalykas: Needhamas geomantijos ir kompaso sąsajas vadina vienu didžiausiu kiniečių įnašu į mokslą (remiuosi rusišku vertimo ištraukomis iš "Science and Civilization in China", gali būti ir netikslumų). Sunku suprasti, kokius pasiekimus jis čia turi omenyje. Esu girdėjęs, kad Needhamas šiek tiek keitė savo požiūrį ir kad Nathanas Sivinas su tuo susijęs, nors nieko tiksliau negaliu apie tai pasakyti ir jokių šaltinių nurodyti. Į tai irgi reikia atkreipti dėmesį.

Apskritai išradimų Kinijoje vardijimas (kompasas, parakas, popierius, spausdinimas ir daugybė kitų) kažkaip nedaro tokio didelio įspūdžio galvojant apie moderniojo mokslo atsiradimą: matyt, pirmiausia reikia galvoti apie empirinių mokslinių idėjų sistemingą vystymą ir teorizavimą, kuris pajungtas empirinei kontrolei, bei technologijų sąsajas su šiais dalykais ir pan. Bet tai, žinoma, tik pradinės mintys.

Tarp kitko, o kaip dėl klausimo, kodėl modernusis mokslas neatsirado antikinėje Graikijoje?

Iš kitos pusės, net jeigu ir kas nors skeptiškai žiūrėtų į entuziazmą dėl Rytų civilizacijų liktų globalus istorinis klausimas, mane itin dominantis: kas paskatino moderniojo mokslo ir technologijų atsiradimą Europoje? Viena iš svarbių problemų čia būtų Viduramžių kultūrinių pasiekimų įvertinimas.

Kategorija mokslo istorija | Raktažodžiai: , | Komentuoti

Lakatoso apdovanojimas 2010

2010 m. 10 000 svarų Lakatoso apdovanojimą už indėlį į mokslo filosofiją (Lakatos Award in Philosophy of Science) gavo Peter Godfrey-Smith (Harvard University) už knygą "Darwinian Populations and Natural Selection" (Oxford University Press, 2009). Kaip ir praeitais metais apdovanota knyga yra iš biologijos filosofijos srities.

Knygos santrauka (iš leidyklos tinklalapio):
"In 1859 Darwin described a deceptively simple mechanism that he called "natural selection," a combination of variation, inheritance, and reproductive success. He argued that this mechanism was the key to explaining the most puzzling features of the natural world, and science and philosophy were changed forever as a result. The exact nature of the Darwinian process has been controversial ever since, however. Godfrey-Smith draws on new developments in biology, philosophy of science, and other fields to give a new analysis and extension of Darwin's idea. The central concept used is that of a "Darwinian population," a collection of things with the capacity to undergo change by natural selection. From this starting point, new analyses of the role of genes in evolution, the application of Darwinian ideas to cultural change, and "evolutionary transitions" that produce complex organisms and societies are developed. Darwinian Populations and Natural Selection will be essential reading for anyone interested in evolutionary theory."

Notre Dame filosofijos recenzijų tinklalapyje randame šios knygos recenziją.

Kategorija tekstai | Raktažodžiai: , , | Komentuoti

Kartais pirmas įspūdis neklysta

Jei netyčia pastebėjote tokius reiškinius kaip "feministiniai požiūriai mokslo filosofijoje" ar "feministinė mokslo filosofija" ir spontaniškai pagalvojote, kas čia per niekai, tai jūsų pirmas įspūdis neapgavo.

Kategorija įvairūs | Raktažodžiai: | Komentuoti

“Everything should be made as simple as possible, but not simpler”

Pasiruošus galvoti apie paprastumo kriterijų, pirmiausiai reiktų jį pastatyti į vietą šiuo tiksliu apibendrinančiu posakiu, kad neužmirštume, jog visų pirma norima, kad tam tikras darbas būtų atliktas, o ne šiaip, kad būtų paprasta: "viskas turi būti daroma paprastai kiek tik įmanoma, bet ne paprasčiau" - "everything should be made as simple as possible, but not simpler". Tai, matyt, tinka visoms gyvenimo sritims pradedant atramos sulūžusiai spintos kojai paieškomis ar programavimu ir baigiant mokslo konceptualinėmis priemonėmis bei teorijomis. (Nors kartais nieko baisaus neatsitiks, jeigu darbas bus atliktas komplikuotai, nes norisi pakvailioti ar panašiai, bet čia jau kita kalba.)

Posakis dažnai priskiriamas Einsteinui, bet tikslios citatos nepastebėjau, išskyrus nuorodą į jo paskaitą "On the Method of Theoretical Physics" (The Herbert Spencer Lecture, 1933 m. birželio 10 d., Oksfordas), kur kažkas panašaus sakoma teorijų atžvilgiu. Ir pats posakis kartais vadinamas Einsteino skustuvu. Nors tai, ko gero, tiesiog mokslo folkloro dalis.

Tad užuot skundusis, kad kai kur dalykai pernelyg komplikuoti, reikia pažiūrėti, kokiam tikslui jie iš viso sugalvoti.

Kategorija idėjos | Raktažodžiai: , , | Komentuoti

Konferencija “Scientia et Historia – 2010″

Kovo 25-26 d. vyks konferencija "Scientia et Historia – 2010". Pagrindinės sesijos vyks Lietuvos kultūros tyrimų instituto salėje (buvęs Kultūros, filosofijos ir meno institutas, Vilnius, Saltoniškių 58). Čia (doc failas) galite rasti konferencijos programą.

Kategorija konferencijos | Raktažodžiai: | Komentuoti

Naujas mokslo filosofijos žurnalas

Tarptautinės mokslo filosofijos istorijos draugija (HOPOS) turi jau ir savo žurnalą "HOPOS: The Journal of the International Society for the History of Philosophy of Science". Leidykla - University of Chicago Press. Pirmas numeris planuojamas 2011 m. pavasarį. Šiuo metu redaktorė - Rose‐Mary Sargent (Merrimack College).

Kategorija įvairūs | Raktažodžiai: , | Komentuoti

HOPOS 2010

2010 m. birželio 24-27 d. vyks aštuntasis Tarptautinės mokslo filosofijos istorijos draugijos (HOPOS) kongresas. Vieta - Vidurio Europos universitetas (Central European University, Budapeštas, Vengrija).

Kategorija konferencijos | Raktažodžiai: | Komentuoti

Konferencija “Pažanga medicinoje”

Įdomi turėtų būti konferencija "Pažanga medicinoje", vyksianti Bristolyje šių metų balandžio 13-15 d. Konferencija stengiamasi pasitelkti požiūrius iš filosofijos, istorijos, medicinos mokslo bei klinikinės praktikos. Tai turėtų būti vienas iš atvejų, kai tarpdiscipliniškumo siekimas nėra tuščia retorika (tai paminėjau, nes apeliacijos į "tarpdiscipliniškumą" vis labiau tampa retorine priemone, kai neturima, ko pasakyti; taip pat ir Lietuvoje).

Tikiuosi tik, kad antipsichiatrų nebus.

Atkreipiu dėmesį, kad John Worrall pastaruoju metu nemažai dėmesio skyrė medicinos metodologinėms problemoms, pavyzdžiui "What Evidence in Evidence-Based Medicine" žurnale "Philosophy of Science".

Sudomino pranešimas "Why was Semmelweis’ discovery controversial?" (Raphael Scholl). Iš viso Ignazo Semmelweiso atvejis (tiek atradimas, tiek pasipriešinimas jam) yra labai įdomus ir iš istorinės, ir iš filosofinės-metodologinės pusės.

Kategorija konferencijos | Raktažodžiai: , , | Komentuoti

Pfizer apdovanojimas 2009

Mokslo istorijos draugijos 2009 m. Pfizer apdovanojimą (The Pfizer Award) gavo Harold J. Cook už knygą "Matters of Exchange: Commerce, Medicine, and Science in the Dutch Golden Age" (New Haven: Yale University Press, 2007). Kaip rašoma leidyklos tinklalapyje, autorius argumentuoja, kad ne religija, o Nyderlandų prekyba paskatino mokslo pakilimą XVI-XVII a.

Pilnas knygos aprašas toks:
"In this wide-ranging and stimulating book, a leading authority on the history of medicine and science presents convincing evidence that Dutch commerce—not religion—inspired the rise of science in the sixteenth and seventeenth centuries. Harold J. Cook scrutinizes a wealth of historical documents relating to the study of medicine and natural history in the Netherlands and elsewhere in Europe, Brazil, South Africa, and Asia during this era, and his conclusions are fresh and exciting. He uncovers direct links between the rise of trade and commerce in the Dutch Empire and the flourishing of scientific investigation.

Cook argues that engaging in commerce changed the thinking of Dutch citizens, leading to a new emphasis on such values as objectivity, accumulation, and description. The preference for accurate information that accompanied the rise of commerce also laid the groundwork for the rise of science globally, wherever the Dutch engaged in trade. Medicine and natural history were fundamental aspects of this new science, as reflected in the development of gardens for both pleasure and botanical study, anatomical theaters, curiosity cabinets, and richly illustrated books about nature. Sweeping in scope and original in its insights, this book revises previous understandings of the history of science and ideas."

Kategorija mokslo istorija | Raktažodžiai: , , | Komentuoti

Lakatoso apdovanojimas 2009

2009 m. Lakatoso apdovanojimą už svarų indėlį į mokslo filosofiją (Lakatos Award in Philosophy of Science) gavo Samir Okasha (Bristol University) už knygą iš biologijos filosofijos "Evolution and the Levels of Selection" (Oxford University Press, 2006). Kaip tradiciškai būna, Samir Okasha skaitys apdovanojimo paskaitą (šių metų gegužės 11 d. Wolfson Theatre, London School of Economics).

Knygos santrauka (iš leidyklos tinklalapio):
"Does natural selection act primarily on individual organisms, on groups, on genes, or on whole species? Samir Okasha provides a comprehensive analysis of the debate in evolutionary biology over the levels of selection, focusing on conceptual, philosophical and foundational questions. A systematic framework is developed for thinking about natural selection acting at multiple levels of the biological hierarchy; the framework is then used to help resolve outstanding issues. Considerable attention is paid to the concept of causality as it relates to the levels of selection, in particular the idea that natural selection at one hierarchical level can have effects that 'filter' up or down to other levels. Unlike previous work in this area by philosophers of science, full account is taken of the recent biological literature on 'major evolutionary transitions' and the recent resurgence of interest in multi-level selection theory among biologists. Other biological topics discussed include Price's equation, kin and group selection, the gene's eye view, evolutionary game theory, outlaws and selfish genetic elements, species and clade selection, and the evolution of individuality. Philosophical topics discussed include reductionism and holism, causation and correlation, the nature of hierarchical organization, and realism and pluralism."

Notre Dame filosofijos recenzijų tinklalapyje yra šios knygos recenzija.

Kategorija tekstai | Raktažodžiai: , , | Komentuoti

Wertheimerio eksperimentas su uždaviniu

Kažkada galvodamas apie moksle naudojamas grafines priemones (brėžiniai, pagalbiniai piešinėliai ir pan.) atkreipiau dėmesį į vieną atvejį iš psichologo Maxo Wertheimerio (beje, vieno iš Gestalt psichologijos kūrėjų) tyrimų. Knygoje "Produktyvus mąstymas" Wertheimer kalba apie savo eksperimentą su uždaviniu, kurį pateikė spręsti daugeliui žmonių.

Eksperimento metu buvo pasiūlyta išspręsti tokį uždavinį: virš altoriaus esti apvalus langas; norint pagražinti buvo nubrėžtos dvi vertikalios linijos, liečiančios skritulį bei tokio pat aukščio kaip ir apvalus langas; be to, viršuje ir apačioje pridedant pusiau apskritimus, gauta ištisinė kreivinė figūra; reikia rasti plotą tarp lango ir linijos. Kai kurie vaikai tučtuojau rasdavo sprendimą, kitiems reikėdavo nedidelės pagalbos; bet įdomu tai, kad kai kurie išsilavinę suaugusieji turėdavo daugybę problemų ieškodami sprendimo. Pastarieji dažnai mat pasinerdavo į ilgus apmąstymus, kaip pritaikyti mokyklines formules, kai tuo tarpu brėžinio elementų perstatymas greitai parodo nesudėtingą sprendimą. Štai dešimtmečio vaiko, kuris neturėjo jokių geometrijos žinių, galinčių jam pagelbėti, atvejis. Iš pradžių, matyt, sunerimęs jis klausė: “Kodėl jūs galvojate, kad tai galiu padaryti? Aš negaliu. Neturiu jokio supratimo, kaip tokie dalykai daromi”. Po to, pažiūrėjęs į piešinį tarstelėjo: “Du pusiau skrituliai turi įeiti į langą... Tai pilnas kvadratas”. Jis nesinaudojo žodžiu “kvadratas”, bet parodė jį pirštu brėžinyje. Sprendimas užtruko apie minutę.
(iš M. Wertheimer "Produktyvus mąstymas" rusiško 1987 m. vertimo, p. 303-305)

P.S. Tai šiek tiek susiję (ne iš grafinių priemonių pusės) su Vladimiro Arnoldo pastabomis (žr. "Virtualūs užrašai") ir iš bendresnės perspektyvos gal net su jo pastebėjimu iš svarbių grakščių minčių puslapio.

Kategorija idėjos | Raktažodžiai: | Komentuoti

Filmas apie Aristotelį kaip biologą

Per BBC4 kanalą sausio 17 d. buvo rodomas naujas dokumentinis filmas apie Aristotelį kaip biologą "Aristotle's Lagoon" (autorius Imperial College evoliucinės vystymosi biologijos profesorius Armand Marie Leroi). Reikia tikėtis, filmas vėliau pasieks ir kitus (labiau prieinamus) kanalus.

Štai čia galima rasti interviu su Armand Marie Leroi. Tarp kitų dalykų, ten yra įdomi pastraipa apie mokslo istorijos vaidmenį: pasak Leroi, mokslininkui nėra esminis savo srities istorijos žinojimas, bet tai suteikia globalesnį požiūrį bei supratimą apie mokslo galimybes.

Klausimas: "Is it useful for scientists to have knowledge of the history of their field?".
Leroi atsakymas: "I don’t think knowledge of the history of science is essential but it does give a more global view and appreciation of the possibilities of science. One also sees echoes of issues we grapple with these days. It’s certainly been useful for me. As an example: Aristotle was insistent that the crucial point of understanding in dissection comes when putting the parts back together to see how an animal works as a whole. This very much chimes with systems biology today."

Susiję užrašai:
"Aristotelio zoologiniai darbai"

Kategorija mokslo istorija | Raktažodžiai: , | Komentuoti

Stephen Toulmin (1922-2009)

Gruodžio 4 d. mirė filosofas Stephen E. Toulmin. Štai trumpas "In Memoriam", o čia galima rasti bibliografiją.

Kategorija netektys | Raktažodžiai: | Komentuoti

Euklido “Pradmenų” pirmoji knyga lietuviškai

http://www.math.ubc.ca/~cass/Euclid/papyrus/papyrus.html

Į mokslo istorijos skyrių patalpinau Remigijaus Gotaučiaus ką tik iš senosios graikų kalbos išverstą Euklido (Eukleidas, Εὐκλείδης) Aleksandriečio "Pradmenų" (Στοιχεῖα) pirmąją knygą, kurioje pateikiami plokštumos geometrijos pagrindai. Ten galite rasti ir paaiškinimus dėl kai kurių terminų vertimo (kiek suprantu, vertime yra keletas eksperimentinio pobūdžio dalykų, tad jis dar gali būti tobulinamas, žr. forumą). Išversta pirmoji knyga pateikiama kaip pdf failas.

"Pradmenys" - tai garsiausias klasikinės antikos matematinis veikalas ir įtakingumu matematikos istorijoje sunkiai pralenkiama knyga. Joje susisteminta didelė dalis graikų matematikų atlikto darbo. Reikia pabrėžti, kad "Pradmenys" neapima visko, ką padarė antikinės Graikijos matematikai, pavyzdžiui, nėra kūgio pjūvių, sferinės geometrijos ir kt.

Lietuviškai Euklido "Pradmenims" daugiau dėmesio skiria P. Katilius vadovėlio "Geometrijos pagrindai" (1966) antrame skyriuje. Beje, ten graikiškas knygos pavadinimas sulietuvinamas kaip "Elementai".

Primenu, kad mokslo istorijos skyriuje galite rasti ir seniau Remigijaus išverstą Euklido "Pradmenų" penktąją knygą, kurioje dėstoma dydžių santykių teorija.

Dėl filologinių ir matematinių šio vertimo dalykų galima kalbėtis mokslo filosofijos ir mokslo istorijos forume tam skirtoje temoje.

Papildymas. Nuotrauka viršuje - tai papiruso fragmentas (numanoma data 75-125 A.D.) su viena seniausių išlikusių diagramų iš Euklido "Pradmenų" (nuotrauka paimta iš Wikimedia Commons). Spustelėję ant nuotraukos pateksite į tinklalapį, kur rasite daugiau informacijos apie šį papirusą; ten yra ir aukštesnės rezoliucijos nuotrauka.

Kategorija mokslo istorija | Raktažodžiai: , , | Komentuoti