Autoriaus archyvas: Edmundas Adomonis

Mokslo istorijos žinyno redaktorius ir du broliai

2012-02-20 parašė

Su mano ką tik minėtu kapitaliniu mokslo istorijos žinynu "The Dictionary of Scientific Biography" susijęs toks atvejis (nemilžiniškos reikšmės, bet visgi įdomus), kurį Ianas Hackingas prisimena kalbėdamas apie šiuolaikinį filosofinį-istorinį šališkumą teorizavimo naudai (Hacking, Ian. 1983. Representing and Intervening. Cambridge University Press, p. 151-152). Taigi rengiant žinyną C. W. F. Everittas į jį pateikė du straipsnius apie brolius Fritzą Londoną (žemų temperatūrų teoretiką, 1900-1954) ir Heinzą Londoną (žemų temperatūrų eksperimentatorių, 1907-1970), kurie abu kaip "komanda" fundamentaliai prisidėjo prie superlaidumo reiškinio supratimo. Fritzo Londono biografija buvo priimta, o Heinzo Londono biografiją liepta trumpinti. Vėlgi pasirodo preferencija klausytis apie teoriją, o ne eksperimentavimą, kaip pažymi Hackingas.

Kadangi redaktorius šiuo atveju buvo Thomas Kuhnas (kaip mums sakoma), tai didelės nuostabos atvejis nesukelia.

Susiję užrašai:
Teorijos filosofinis dominavimas ir Hackingo kvietimas "atgal-prie-Bacono"
Iano Hackingo eksperimentinis realizmas
Iano Hackingo mokslo filosofijos vadovėlis

Kategorija idėjos | Raktažodžiai: , , , | Komentuoti

Kapitalinis mokslo istorijos žinynas

2012-02-18 parašė

Vienas iš kapitalinių mokslo istorijos žinynų - tai daugiatomis 1970-1980 metais leistas "The Dictionary of Scientific Biography" (t.y. "Mokslo biografijų žodynas"), kurį sudaro 16 tomų (plius 2 papildomi tomai); pagrindinis redaktorius - Charles Coulston Gillispie. Tai mokslo istorikų parengti ilgi biografiniai įrašai apie mokslininkus nuo klasikinės antikos iki XX a. (išskyrus mokslininkus, kurie buvo gyvi pradedant rašyti žinyną). Juose įtraukti ne tik jau esamų tyrimų rezultatai, bet ir originali medžiaga. 2007 m. išleistas papildymas pavadinimu "The New Dictionary of Scientific Biography" (pagr. red. Noretta Koertge, 8 tomai, 775 nauji įrašai).

Kategorija mokslo istorija | Raktažodžiai: | Komentuoti

Teorijos filosofinis dominavimas ir Hackingo kvietimas “atgal-prie-Bacono”

2012-02-12 parašė

Ianas Hackingas knygos "Representing and Intervening" II dalį pradeda vos ne kaip manifestą (Hacking, Ian. 1983. Representing and Intervening. Cambridge University Press, p. 149-150): mokslo filosofai vis kalba apie teorijas ir tikrovės reprezentavimą, bet beveik nieko nekalba apie eksperimentus, technologiją ar žinių panaudojimą keičiant pasaulį. Tai keistoka, nes gi eksperimentinis metodas nuo pat mokslo revoliucijos laikų XVII a. buvo laikomas kone mokslinio metodo sinonimu. Bet dabar ("dabar" - tai 1983 m., prisiminkime), pasak Hackingo, situacija tokia, kad gamtos mokslų istorija beveik visada rašoma kaip teorijos istorija, o mokslo filosofija tapo teorijos filosofija tokiu mastu, kad netgi pats ikiteorinis stebėjimų ar eksperimentų egzistavimas yra neigiamas. Kaip tik šia knygos dalimi Hackingas ir tikisi inicijuoti judėjimą "atgal-prie-Bacono", kuris rimčiau užsiimtų eksperimentiniu mokslu (turimas omenyje Francis Bacon, filosofas, bet turėjęs ir daug kitų užsiėmimų):

"Experimentation has a life of its own."
(Hacking, Ian. 1983. Representing and Intervening. Cambridge University Press, p. 150)

Čia verta prisiminti Romualdo Karazijos pastabą ir platesnės (išsilavinusios) publikos asociacijas iš šito įrašo.

Susiję užrašai:
Iano Hackingo eksperimentinis realizmas
Iano Hackingo mokslo filosofijos vadovėlis
Pasiruošimas konferencijai

Kategorija idėjos | Raktažodžiai: , , , , , | Komentuoti

Iano Hackingo eksperimentinis realizmas

2012-02-07 parašė

Pradėjus kalbėti apie Iano Hackingo knygą "Representing and Intervening", tiktų keletą pastabų apie jo bendrą filosofinį požiūrį į gamtos mokslus. Taigi jis nuolat pabrėžė, kad teorijos dominavimas istoriniuose bei filosofiniuose mokslo tyrimuose yra neadekvatus. Pagrindinė idėja yra ta, kad eksperimentinis darbas yra daug labiau nepriklausomas nuo teorizavimo negu populiarūs filosofai buvo linkę manyti žvelgdami į visą mokslinę praktiką per teorinių rėmų prizmę - jo paties žodžiais, "eksperimentas turįs savo paties gyvenimą".  T.y. ekperimentavimas turi pakankamai praktinių strategijų, leidžiančių įsitikinti eksperimentinių efektų realumu, atskirti artefaktus nesikreipiant į aukšto bendrumo lygio teorijas. Hackingo mokslinis realizmas - tai eksperimentinis realizmas, kuris esmingai remiasi eksperimentiniais-techniniais argumentais nestebimų objektų egzistavimo naudai. Realizmo ir antirealizmo ginčas negali vaisingai vykti nesiremdamas konkrečia moksline praktika. Įvairiems teorijos apsėstiems antirealistams, neigiantiems arba abejojantiems tam tikrų teorinių esybių, postuluojamų moksle, realumu, o ir realistams Ianas Hackingas pataria: galvokite apie praktiką, ne apie teoriją; patikimiausius duomenis ir argumentus (t.y. evidence) pateikia mūsų sugebėjimas manipuliuoti žemutinio lygmens kauzalinėmis savybėmis: "inžinerija, o ne teorizavimas, yra mokslinio realizmo apie esybes įrodymas". Pastaroji citata iš jo 1982 m. straipsnio "Experimentation and Scientific Realism" (Philosophical Topics 13(1), p. 71-87; yra perspausdintas įvairiose antologijose), kuriame jau formuluojamos kai kurios pagrindinės idėjos.

Reikia pabrėžti, kad net jeigu pačios bendriausios ir stipriausios Iano Hackingo tezės turi trūkumų ir nėra lengvai pagrindžiamos, jo pateiktoje eksperimentinio mokslo analizėje apstu svarbių pastebėjimų.

Susiję užrašai:
Iano Hackingo mokslo filosofijos vadovėlis

Kategorija idėjos | Raktažodžiai: , , , | Komentuoti

Iano Hackingo mokslo filosofijos vadovėlis

2012-02-06 parašė

Vienas iš žavių mokslo filosofijos vadovėlių - tai kanadiečių filosofo Iano Hackingo "Representing and Intervening: Introductory Topics in the Philosophy of Natural Science" (turi daug leidimų, o pirmą kartą išleistas 1983 m.). Knyga reikšminga ne tik turinio, bet ir stiliaus prasme. Pritariu tiems, kurie pataria tai perskaityti visiems rimčiau kimbantiems į mokslo filosofiją, o ir nekimbantiems praverstų. Tiesa, vadovėlis yra parašytas tokia maniera, kad tie, kurie su tais dalykais nebuvo susidūrę, gali kai ko nesuprasti. Gali tekti derinti su kitu, labiau standartiniu vadovėliu. Arba galima tikėtis, kad dėstytojas pakomentuos keblesnes vietas - tam dėstytojas ir yra. Kaip Ianas Hackingas paaiškina pratarmėje, tai įvadinė knyga, bet "įvadinis" nereiškia "supaprastintas" - įvadinės temos turi būti pakankamai aiškios ir rimtos, kad patrauktų naujokų dėmesį, ir pakankamai dygios, kad sukeltų susidomėjimą tų, kurie jau seniai mąsto apie tai (p. XV).

Ypatingai vertinga yra antroji dalis - dalis apie eksperimentus, kurie taip ilgai mokslo filosofų buvo ignoruojami, kaip jis pats sako. Reikia pabrėžti, kad kalbos apie nekorektišką eksperimentinės mokslo dalies ignoravimą ar sumenkinimą (teorizavimo atžvilgiu) buvo labai prasmingos 1983 m., kai knyga buvo išleista, bet nuo to laiko situacija pasikeitė - filosofinių knygų ir straipsnių apie ekperimentus moksle pasipylė kaip iš gausybės rago. Kaip tik Ianas Hackingas ir buvo vienas iš pagrindinių naujojo eksperimentalizmo judėjimo mokslo filosofijoje įkvėpėju.

Neabejoju, kad knygos antrąją dalį su įdomumu perskaitytų ir gamtos mokslo žmonės - tai labai originali dalis. Beje, Hackingas daug išmoko iš eksperimentatoriaus Francis Everitto, kurį jis apibūdino kaip "talentingą eksperimentatorių su plačiais istoriniais interesais" (p. VII). Kai kurie poskyriai yra netgi pažymėti raide "E" dėl esminės Everitto įtakos.

Planuoju, kad šiame tinklaraštyje paminėsiu kai kuriuos pastebėjimus iš "Representing and Intervening", ypač antrosios dalies. Tarp kitko, pats Hackingas įvade sako, kad knygą galima būtų pradėti nuo antrosios dalies.

Susiję užrašai:
Pasiruošimas konferencijai

Kategorija tekstai | Raktažodžiai: , , , , , | Komentuoti

Mokslo konceptualinė pažanga

2012-02-03 parašė

Į mokslo istoriją naudinga pažiūrėti ir konceptualinės pažangos aspektu, t.y. kaip naujos konceptualinės priemonės leisdavo pastebėti svarbius pasaulio aspektus ir tuo suteikdavo galimybę suformuluoti svarbius dėsningumus. Tai ryšku įvairių matematinių priemonių įvedimo atveju (pavyzdžiui, diferencialinis ir integralinis skaičiavimas ir judėjimo analizė XVII a.). Toks žvilgsnis naudingas ne tik istoriniu ar filosofiniu, bet ir euristiniu požiūriu: taip iš praeities mokslininkų galime pasimokyti konceptualinio išradingumo.

Kategorija idėjos | Raktažodžiai: , , | Komentuoti

Mano straipsniai

2012-02-03 parašė

Pagaliau sudėjau daugumą savo straipsnių "mokslo filosofijos tekstų" puslapyje: vieni straipsniai svaresni, kiti mažiau svarūs - taip paprastai jau būna. Bet svarbiausi straipsniai dar neparašyti. Tik neklauskite, kad jie bus parašyti - to niekas nežino, nebent deivės :) Daug dalykų reikia apgalvoti ir pergalvoti.

Jeigu rasiu, dar įdėsiu Alano Chalmerso mokslo filosofijos vadovėlio "Kas yra mokslas?" recenziją, bet ten labai nedidelis tekstas (kažkur pasimetė).

Į savo filosofijos biblioteką vėliau įdėsiu dar keletą tekstų, ir ne tik mokslo filosofijos, aišku, jei autoriai sutiks ir nebus kitų teisinių problemų.

Kategorija tekstai | Raktažodžiai: | Komentuoti

Kosmologijos filosofijos projektas

2012-01-12 parašė

Oksfordo ir Keimbridžo universitetai kartu su keliais Amerikos universitetais pradeda 3 metų trukmės projektą, kurio tikslas - įtvirtinti kosmologijos filosofiją kaip naują fizikos filosofijos šaką: siekiama išskirti ir praskaidrinti konceptualines kosmologijos pagrindų problemas. Projekte dalyvauja ir filosofai, ir fizikai, ir matematikai. Jį finansuoja John Templeton fondas.

Papildymas: Timo Maudlino interviu, susijęs su šiais dalykais.

Kategorija įvairūs | Raktažodžiai: | Komentuoti

Mokslo filosofijos disertacija

2011-06-29 parašė

Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete 2011 m. liepos 1 d. 16 val. Adolfas Mackonis gins disertaciją iš mokslo filosofijos srities. Kokia tiksli disertacijos pavadinimo formuluotė, nežinau. Internete mačiau porą pavadinimo variantų - "Geriausiai paaiškinančios išvados teisingumo ribos", "Geriausio paaiškinimo išvedimo patikimumo ribos". Bet tai smulkmenos. Visais atvejais disertacija skirta geriausio aiškinimo argumento (inference to the best explanation) analizei. Disertacijos anotacija iš LMT tinklalapio:

"Disertacija skirta geriausio paaiškinimo išvedimo (GPI) analizei. Pirma, tyrimas eksplikuoja, kas yra GPI, ką žymi sąvoka aiškinamoji galia. Antra, tyrimas įvertina GPI pretenzijų į tiesą apginamumą – ar teisinga yra hipotezė, jeigu ji yra geriausias tam tikro reiškinio paaiškinimas. GPI skleidžiamas kaip materialaus samprotavimo forma, kuri priskiria teisingumą toms hipotezėms, kurios tarp savo varžovių pasižymi aukščiausiu aiškinamųjų veiksnių laipsniu: mažiausiai prieštarauja pripažintam žinojimui, unifikuoja svarbiausius reiškinius, yra giliausias paaiškinimas ir yra paprasčiausias paaiškinimas. Kritikuojamas tikimybinis požiūris į GPI. Išskiriami ir aprašomi keturi literatūroje randami GPI kaip vedančio į tiesą pagrindimo būdai: patikimumo-koherentinis, evoliucinis, tikimybinis bei empirinis-istorinis. Teigiama, kad nors GPI padeda įvertinti paaiškinimų tikimybių pasiskirstymą ir yra plačiai paplitusi praktika, dėl prastos atrankos argumento, galimo aiškinamųjų veiksnių nebendramatiškumo, pesimistinės indukcijos argumento ir argumento "atsarga gėdos nedaro" žinomi GPI kaip vedančio į tiesą pagrindimo būdai nėra pakankami – GPI išvadų teisingumas yra atsitiktinis."

Nei disertacijos, nei santraukos nemačiau, o tik šią anotaciją, tai sunku ką aptarti. Atkreipčiau kol kas tik dėmesį, kad daug kas čia priklauso nuo to, kokiu būdu vartojamas žodis "atsitiktinis" (žr. anotacijos pabaigą). O koks pateiktųjų filosofinių kontraargumentų (prastos atrankos argumentas, galimo aiškinamųjų veiksnių nebendramatiškumas, pesimistinės indukcijos argumentas ir argumentas "atsarga gėdos nedaro") išvadų neteisingumo ar teisingumo (?) pobūdis - "atsitiktinis", ar kaip?

Beje, nors ir nelabai supratau dėl "aiškinamųjų veiksnių nebendramatiškumo", nebendramatiškumo idėja mokslo filosofijoje bendrai priklauso prie labiausiai lazdas perlenkiančių idėjų (ir čia tik švelniai tariant). Pesimistinė indukcija verta dėmesio, bet nėra tokia įspūdinga - nėra reikalo į mokslo istorijos teorines struktūras žiūrėti kaip į monolitinius nediferencijuotus (spekuliatyvumo prasme) darinius, o ir metodologinių pamokų iš praeities mokslo galima išmokti. Geram ūpui esant kas nors gal net gali sugalvoti optimistinę indukciją. O argumentui "atsarga gėdos nedaro" galima iškelti kitą - "kartais atsarga gėdos nedaro, o kartais daro (o kartais ir visai gali suparaližuoti veiksmus)".

Kategorija įvairūs | Raktažodžiai: , , | Komentuoti

Dvi Daniel Cohnitz paskaitos Vilniuje

2011-05-31 parašė

Visai buvau pamiršęs, kad šiandien ir rytoj filosofas Daniel Cohnitz iš Tartu universiteto (Estija) skaitys porą paskaitų. Informacija apie paskaitas iš tinklalapio "Filosofija Lietuvoje":

"Is Logical Positivism Dead?" - 2011 m. gegužės 31 d. 17.00 val. VU Filosofijos fakultete, 201 aud.

"Towards a Response-Dependence Account of Reference" - 2011 m. birželio 1 d., 17.00 val. VU Filosofijos fakultete, 313 aud.

Kiek suprantu, pirmojoje paskaitoje galima tikėtis išgirsti, ką "kvailo" ("if anything"), o svarbiausia, nekvailo autorius randa loginiame pozityvizme.

"Is Logical Positivism Dead?
For most authors writing about the history of analytic philosophy, it is obvious that logical positivism is dead. Although there are different versions about what lead to its death (was it Quine’s attack on the analytic/synthetic distinction? Quine’s revival of ontology? Popper’s criticism of a logic of inductive confirmation? Kuhn’s naturalistic turn in the philosophy of science? Kripke’s resurrection of metaphysical necessity? perhaps all of that together?), almost everyone seems convinced that being a logical positivist in our days would be crazy. In this article I want to reconsider logical positivism, in order to see what - if anything - really is so silly about this position."

(Daniel Cohnitz apie savo paskaitą)

Kategorija įvairūs | Raktažodžiai: , | Komentuoti

Žurnalo “Synthese” numeris apie mokslinį realizmą

2011-05-20 parašė

Išleistas naujas specialus žurnalo "Synthese" numeris (Vol. 180, No. 2, May 2011), skirtas mokslinio realizmo problemoms. Kviestiniai redaktoriai - Gerhard Schurz ir Ioannis Votsis. Numerio pavadinimas - "Scientific Realism Quo Vadis? Theories, Structures, Underdetermination and Reference". Surinkti straipsniai parašyti 2008 m. balandžio 10-12 d. Diuseldorfo universitete organizuoto seminaro pranešimų pagrindu.

Susiję užrašai:
Seminaras apie realizmą ir empirinį neapibrėžtumą

Kategorija tekstai | Raktažodžiai: , | Komentuoti

Pirmas žurnalo “HOPOS” numeris

2011-04-25 parašė

Išleistas pirmas žurnalo "HOPOS: The Journal of the International Society for the History of Philosophy of Science" numeris, kuris dedikuotas amžiną atilsį Ernano McMullino atminimui. Ribotą laiką visi straipsniai ir recenzijos bus prieinami visiems žurnalo tinklalapyje: tad jei kam tai įdomu, skubėkite pasiimti pdf failus. Pirmame numeryje yra šie straipsniai (o šalia jų gausybė knygų recenzijų):

Ernan McMullin, "Kepler: Moving the Earth"
James G. Lennox, "Aristotle on Norms of Inquiry"
Thomas Uebel, "Beyond the Formalist Criterion of Cognitive Significance: Philipp Frank's Later Antimetaphysics"
Warren Schmaus, "Science and the Social Contract in Renouvier"
Eric Schliesser, "Newton's Challenge to Philosophy: A Programmatic Essay"

Atkreipiu dėmesį, kaip plačiai apima mokslo filosofijos temos - nuo Aristotelio iki XX amžiaus (kartais kažkodėl įsivaizduojama, kad mokslo filosofijos tyrinėjimai atsirado tik XX amžiuje).

Kategorija įvairūs | Raktažodžiai: | Komentuoti

Apie linksmą Rudolfo Carnapo atradimą

2011-04-04 parašė

Ronald N. Giere pasakoja apie tokią ironišką Rudolfo Carnapo citatą (gal ir neišspausdintą) apie Karlą Popperį: Carnapas sakęs, kad jis išsiaiškino, kad atstumas nėra simetriškas santykis, kadangi atstumas tarp jo ir Popperio yra labai mažas, bet atstumas tarp Popperio ir jo yra labai didelis (iš Taking the naturalistic turn, or, How real philosophy of science is done, organized and moderated by Werner Callebaut, University of Chicago Press, 1993, p. 39).

Tai susiję su tuo, kaip skirtingai Carnapas ir Popperis traktavo skirtumus tarp savo požiūrių (Karlas Popperis pabrėždavo skirtumus).

Kategorija idėjos | Raktažodžiai: , | Komentuoti

Dėl pragmatizmo

2011-03-29 parašė

Kadangi Lietuvoje yra bent vienas doktorantas, kuris galvoja apie Larry Laudaną, tai svajoju štai apie ką: gal kartais pavyks pateikti bent apytikslį pragmatizmo apibūdinimą (neturiu omenyje tikslaus apibrėžimo). Bet nenervindamas doktoranto galiu pridėti, kad tai nėra pirmaeilės svarbos dalykas, t.y. galima ir apsieiti be to - svarbiausia konkrečių ginčų detali analizė.

Kartą diskusijoje manęs paklausė, ar nesu pragmatistas; pasakiau, kad nesu, o tada pradėjau galvoti, kad šitas reikalas dėl pragmatizmo lieka visai neaiškus.

Gal pragmatizmo kontekste apie anti-spekuliatyvumo idėją verta pagalvoti?

Dabar gana populiaru pasivadinti pragmatistu, net Richardas Rorty pasivadino :) (pokštininkas). Kam tai rūpi pažiūrėkite į "pokalbį" (beje, sudarytą iš citatų) tarp Peirce'o ir Rorty iš Susan Haack knygos "Manifesto of a Passionate Moderate: Unfashionable Essays".

Pragmatizmo ir mokslo filosofijos kontekste į Susan Haack verta atkreipti dėmesį. Štai pora nuorodų: recenzija apie vulgarų rortyizmą (pirma pastraipa - "sugedusio telefono" istorija pragmatizmo istorijoje) ir apie teisinius-filosofinius dalykus (pdf).

Kategorija idėjos | Raktažodžiai: , , , , | Komentuoti

Konferencija “Scientia et Historia – 2011”

2011-03-21 parašė

2011 m. kovo 24-25 d. vyks Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų konferencija "Scientia et Historia – 2011". Konferencija vyks Lietuvos kultūros tyrimų instituto salėje, 216 k. (buvęs Kultūros, filosofijos ir meno institutas, Vilnius, Saltoniškių 58). Čia (doc failas) galite rasti konferencijos programą. Pirmoji diena skirta filosofinio ir sociologinio pobūdžio dalykams, antroji diena - daugiausiai Lietuvos mokslo istorijos dalykams.

Beje, nepaisant mano pranešimo pavadinimo ("Dudley Shapere mokslo kaitos koncepcija"), pranešimas nebus referatinio pobūdžio: aš tik trumpai (kaip trumpai, dar neaišku, pažiūrėsiu, kiek laiko bus) paminėsiu keletą amerikiečių mokslo filosofo Dudley Shapere idėjų ir susikoncentruosiu ties viena iš centrinių problemų, susijusia su jo teiginiu, kad joks mokslo aspektas nėra apsaugotas nuo pokyčių, kad vyksta mokymasis ne tik dalykinėje, bet ir metodologinėje mokslo sferoje ir t.t. Šioje vietoje yra dalykų, kurie veda prie giluminių problemų, bet, sakyčiau, prieš giliai kasant svarbu ir ne taip giliai pakasinėti (beje, tai nebloga praktinė taisyklė filosofijoje).

Kategorija konferencijos | Raktažodžiai: , , | Komentuoti