Mokslo istorikas Ivor Grattan-Guinness (1941-2014)

Grattan-GuinnessLiūdnai tenka konstatuoti, kad mirė matematikos ir logikos istorikas Ivor Grattan-Guinness. Daugybės istorinių darbų autorius, daugiausiai iš diferencialinio ir integralinio skaičiavimo bei aibių teorijos ir matematinės logikos istorijos. Šiek tiek rašė ir mokslo filosofijos temomis (Karlo Popperio filosofija, indukcija). Be to, redagavo keletą kapitalinių leidinių tokių kaip "From the Calculus to Set Theory 1630-1910", "The Companion Encyclopedia of the History and Philosophy of the Mathematical Sciences", "Landmark Writings in Western Mathematics 1640-1940". Pastarieji tinka ir platesnei mokslinei publikai.

Štai trumpas tekstas, skirtas Ivor Grattan-Guinnesso atminimui (parašytas jo pirmojo doktoranto). Ten Tony Crilly rašo, kad studentaudamas Grattan-Guinness pasigedo už matematinių idėjų slypinčios pradinės motyvacijos:

"As an undergraduate at Oxford, he found that mathematics was presented drily, with no inkling of the original motivations behind its development. So Ivor set himself the task of asking “What happened in the past?” - as opposed, he said, to taking the heritage viewpoint of asking “How did we get here?”"
Tony Crilly "Ivor Grattan-Guinness obituary"

Geri mokytojai dažniausiai pateikia mokslinių idėjų motyvaciją, nebūtinai istoriškai, tiesiog dalykiškai - kam aptariamos idėjos iš viso reikia. Bet ekskursai į mokslo istoriją galėtų padėti - pradinė idėjų motyvacija istoriniame kontekste konkrečiais mąstymo atvejais, nors čia yra praktinių kliūčių (su istoriniais tekstais sunku dirbti).

Tokiais atvejais vis prisimenu matematiko Vladimiro Arnoldo tezę apie nusikaltėlius :)

"Понять немотивированное определение невозможно, но это не останавливает преступных алгебраистов-аксиоматизаторов."
Vladimir Arnold "О преподавании математики"

This entry was posted in netektys and tagged . Bookmark the permalink.

Leave a Reply