Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete 2011 m. liepos 1 d. 16 val. Adolfas Mackonis gins disertaciją iš mokslo filosofijos srities. Kokia tiksli disertacijos pavadinimo formuluotė, nežinau. Internete mačiau porą pavadinimo variantų - "Geriausiai paaiškinančios išvados teisingumo ribos", "Geriausio paaiškinimo išvedimo patikimumo ribos". Bet tai smulkmenos. Visais atvejais disertacija skirta geriausio aiškinimo argumento (inference to the best explanation) analizei. Disertacijos anotacija iš LMT tinklalapio:
"Disertacija skirta geriausio paaiškinimo išvedimo (GPI) analizei. Pirma, tyrimas eksplikuoja, kas yra GPI, ką žymi sąvoka aiškinamoji galia. Antra, tyrimas įvertina GPI pretenzijų į tiesą apginamumą – ar teisinga yra hipotezė, jeigu ji yra geriausias tam tikro reiškinio paaiškinimas. GPI skleidžiamas kaip materialaus samprotavimo forma, kuri priskiria teisingumą toms hipotezėms, kurios tarp savo varžovių pasižymi aukščiausiu aiškinamųjų veiksnių laipsniu: mažiausiai prieštarauja pripažintam žinojimui, unifikuoja svarbiausius reiškinius, yra giliausias paaiškinimas ir yra paprasčiausias paaiškinimas. Kritikuojamas tikimybinis požiūris į GPI. Išskiriami ir aprašomi keturi literatūroje randami GPI kaip vedančio į tiesą pagrindimo būdai: patikimumo-koherentinis, evoliucinis, tikimybinis bei empirinis-istorinis. Teigiama, kad nors GPI padeda įvertinti paaiškinimų tikimybių pasiskirstymą ir yra plačiai paplitusi praktika, dėl prastos atrankos argumento, galimo aiškinamųjų veiksnių nebendramatiškumo, pesimistinės indukcijos argumento ir argumento "atsarga gėdos nedaro" žinomi GPI kaip vedančio į tiesą pagrindimo būdai nėra pakankami – GPI išvadų teisingumas yra atsitiktinis."
Nei disertacijos, nei santraukos nemačiau, o tik šią anotaciją, tai sunku ką aptarti. Atkreipčiau kol kas tik dėmesį, kad daug kas čia priklauso nuo to, kokiu būdu vartojamas žodis "atsitiktinis" (žr. anotacijos pabaigą). O koks pateiktųjų filosofinių kontraargumentų (prastos atrankos argumentas, galimo aiškinamųjų veiksnių nebendramatiškumas, pesimistinės indukcijos argumentas ir argumentas "atsarga gėdos nedaro") išvadų neteisingumo ar teisingumo (?) pobūdis - "atsitiktinis", ar kaip?
Beje, nors ir nelabai supratau dėl "aiškinamųjų veiksnių nebendramatiškumo", nebendramatiškumo idėja mokslo filosofijoje bendrai priklauso prie labiausiai lazdas perlenkiančių idėjų (ir čia tik švelniai tariant). Pesimistinė indukcija verta dėmesio, bet nėra tokia įspūdinga - nėra reikalo į mokslo istorijos teorines struktūras žiūrėti kaip į monolitinius nediferencijuotus (spekuliatyvumo prasme) darinius, o ir metodologinių pamokų iš praeities mokslo galima išmokti. Geram ūpui esant kas nors gal net gali sugalvoti optimistinę indukciją. O argumentui "atsarga gėdos nedaro" galima iškelti kitą - "kartais atsarga gėdos nedaro, o kartais daro (o kartais ir visai gali suparaližuoti veiksmus)".