Mėnesio archyvas: sausis 2010

Wertheimerio eksperimentas su uždaviniu

2010-01-27 parašė

Kažkada galvodamas apie moksle naudojamas grafines priemones (brėžiniai, pagalbiniai piešinėliai ir pan.) atkreipiau dėmesį į vieną atvejį iš psichologo Maxo Wertheimerio (beje, vieno iš Gestalt psichologijos kūrėjų) tyrimų. Knygoje "Produktyvus mąstymas" Wertheimer kalba apie savo eksperimentą su uždaviniu, kurį pateikė spręsti daugeliui žmonių.

Eksperimento metu buvo pasiūlyta išspręsti tokį uždavinį: virš altoriaus esti apvalus langas; norint pagražinti buvo nubrėžtos dvi vertikalios linijos, liečiančios skritulį bei tokio pat aukščio kaip ir apvalus langas; be to, viršuje ir apačioje pridedant pusiau apskritimus, gauta ištisinė kreivinė figūra; reikia rasti plotą tarp lango ir linijos. Kai kurie vaikai tučtuojau rasdavo sprendimą, kitiems reikėdavo nedidelės pagalbos; bet įdomu tai, kad kai kurie išsilavinę suaugusieji turėdavo daugybę problemų ieškodami sprendimo. Pastarieji dažnai mat pasinerdavo į ilgus apmąstymus, kaip pritaikyti mokyklines formules, kai tuo tarpu brėžinio elementų perstatymas greitai parodo nesudėtingą sprendimą. Štai dešimtmečio vaiko, kuris neturėjo jokių geometrijos žinių, galinčių jam pagelbėti, atvejis. Iš pradžių, matyt, sunerimęs jis klausė: “Kodėl jūs galvojate, kad tai galiu padaryti? Aš negaliu. Neturiu jokio supratimo, kaip tokie dalykai daromi”. Po to, pažiūrėjęs į piešinį tarstelėjo: “Du pusiau skrituliai turi įeiti į langą... Tai pilnas kvadratas”. Jis nesinaudojo žodžiu “kvadratas”, bet parodė jį pirštu brėžinyje. Sprendimas užtruko apie minutę.
(iš M. Wertheimer "Produktyvus mąstymas" rusiško 1987 m. vertimo, p. 303-305)

P.S. Tai šiek tiek susiję (ne iš grafinių priemonių pusės) su Vladimiro Arnoldo pastabomis (žr. "Virtualūs užrašai") ir iš bendresnės perspektyvos gal net su jo pastebėjimu iš svarbių grakščių minčių puslapio.

Kategorija idėjos | Komentuoti

Filmas apie Aristotelį kaip biologą

2010-01-22 parašė

Per BBC4 kanalą sausio 17 d. buvo rodomas naujas dokumentinis filmas apie Aristotelį kaip biologą "Aristotle's Lagoon" (autorius Imperial College evoliucinės vystymosi biologijos profesorius Armand Marie Leroi). Reikia tikėtis, filmas vėliau pasieks ir kitus (labiau prieinamus) kanalus.

Štai čia galima rasti interviu su Armand Marie Leroi. Tarp kitų dalykų, ten yra įdomi pastraipa apie mokslo istorijos vaidmenį: pasak Leroi, mokslininkui nėra esminis savo srities istorijos žinojimas, bet tai suteikia globalesnį požiūrį bei supratimą apie mokslo galimybes.

Klausimas: "Is it useful for scientists to have knowledge of the history of their field?". Leroi atsakymas: "I don’t think knowledge of the history of science is essential but it does give a more global view and appreciation of the possibilities of science. One also sees echoes of issues we grapple with these days. It’s certainly been useful for me. As an example: Aristotle was insistent that the crucial point of understanding in dissection comes when putting the parts back together to see how an animal works as a whole. This very much chimes with systems biology today."

Susiję užrašai:
"Aristotelio zoologiniai darbai"

Kategorija mokslo istorija | Komentuoti