Mokslo filosofija ir mokslo istorija

Gruodžio 4 d. mirė filosofas Stephen E. Toulmin. Štai trumpas “In Memoriam”, o čia galima rasti bibliografiją.

Į mokslo istorijos skyrių patalpinau Remigijaus Gotaučiaus ką tik iš senosios graikų kalbos išverstą Euklido (Eukleidas, Εὐκλείδης) Aleksandriečio “Pradmenų” (Στοιχεῖα) pirmąją knygą, kurioje pateikiami plokštumos geometrijos pagrindai. Ten galite rasti ir paaiškinimus dėl kai kurių terminų vertimo (kiek suprantu, vertime yra keletas eksperimentinio pobūdžio dalykų, tad jis dar gali būti tobulinamas, žr. forumą). Išversta pirmoji knyga pateikiama kaip pdf failas.

“Pradmenys” – tai garsiausias klasikinės antikos matematinis veikalas ir įtakingumu matematikos istorijoje sunkiai pralenkiama knyga. Joje susisteminta didelė dalis graikų matematikų atlikto darbo. Reikia pabrėžti, kad “Pradmenys” neapima visko, ką padarė antikinės Graikijos matematikai, pavyzdžiui, nėra kūgio pjūvių, sferinės geometrijos ir kt.

Lietuviškai Euklido “Pradmenims” daugiau dėmesio skiria P. Katilius vadovėlio “Geometrijos pagrindai” (1966) antrame skyriuje. Beje, ten graikiškas knygos pavadinimas sulietuvinamas kaip “Elementai”.

Primenu, kad mokslo istorijos skyriuje galite rasti ir seniau Remigijaus išverstą Euklido “Pradmenų” penktąją knygą, kurioje dėstoma dydžių santykių teorija.

Dėl filologinių ir matematinių šio vertimo dalykų galima kalbėtis mokslo filosofijos ir mokslo istorijos forume tam skirtoje temoje.

Papildymas. Nuotrauka viršuje – tai papiruso fragmentas (numanoma data 75-125 A.D.) su viena seniausių išlikusių diagramų iš Euklido “Pradmenų” (nuotrauka paimta iš Wikimedia Commons). Spustelėję ant nuotraukos pateksite į tinklalapį, kur rasite daugiau informacijos apie šį papirusą; ten yra ir aukštesnės rezoliucijos nuotrauka.

Londono ekonomikos mokykla pranešė, kad 2008 m. Lakatoso apdovanojimas suteikiamas Richard’ui Healey (University of Arizona) už knygą “Gauging What’s Real: The Conceptual Foundations of Gauge Theories” (Oxford University Press, 2007). Apdovanojimo paskaitą Richard Healey skaitys šių metų gegužės 14 d. (Old Lecture Theatre, London School of Economics).

Knygos santrauka (iš leidyklos tinklalapio):
“Gauge theories have provided our most successful representations of the fundamental forces of nature. How, though, do such representations work? Interpretations of gauge theory aim to answer this question. Through understanding how a gauge theory’s representations work, we are able to say what kind of world our gauge theories reveal to us.

A gauge theory’s representations are mathematical structures. These may be transformed among themselves while certain features remain the same. Do the representations related by such a gauge transformation merely offer alternative ways of representing the very same situation? If so, then gauge symmetry is a purely formal property since it reflects no corresponding symmetry in nature.

Gauging What’s Real describes the representations provided by gauge theories in both classical and quantum physics. Richard Healey defends the thesis that gauge transformations are purely formal symmetries of almost all the classes of representations provided by each of our theories of fundamental forces. He argues that evidence for classical gauge theories of forces (other than gravity) gives us reason to believe that loops rather than points are the locations of fundamental properties. In addition to exploring the prospects of extending this conclusion to the quantum gauge theories of the Standard Model of elementary particle physics, Healey assesses the difficulties faced by attempts to base such ontological conclusions on the success of these theories.”

Lakatoso apdovanojimas (Lakatos Award in Philosophy of Science) – tai 10 000 svarų apdovanojimas už svarų indėlį į mokslo filosofiją (vertinamos knygos anglų kalba per paskutinius 5 metus ir pati mokslo filosofija traktuojama plačiai). Tai apdovanojimas Imre Lakatos (1922-1974) atminimui, buvusiam Londono ekonomikos mokyklos Filosofijos, logikos ir mokslinio metodo departamento profesoriui.

Richard Healey yra straipsnio “Holism and Nonseparability in Physics” autorius Stanfordo filosofijos enciklopedijoje.

Nežinau, kaip fizikai lietuviškai vadina tokius dalykus kaip “gauge theories”.

Londono ekonomikos mokykloje balandžio 28-29 d. vyks įdomus seminaras apie mokslinį realizmą “Scientific Realism Revisited” kaip projekto “Contingency and Dissent in Science” dalis. Johno Worrallo pranešimo pavadinimas (“Realisms for sale: entity, experimental, structural (epistemic and ontic), partial, ‘full-on’ …. But will the real realism stand up please?”) gana uždegantis “tikro realizmo” klausimu, kai mokslinio realizmo rūšių kiekis pernelyg išaugęs. Bet ir visi pranešimai turėtų būti įdomūs. Šia proga verta prisiminti Philipo Kitcherio 2001 m. straipsnį “Real Realism: The Galilean Strategy”.

Kaip pastebiu, Sherrilyn Roush vis darosi populiaresnė. Kažkada su ja buvome susitikę Hanoveryje konferencijoje apie nebendramatiškumą; tada buvome jauni doktorantai (tiesa, nevisiškai jauni, bet doktorantai :)). Buvo įdomu, nors entuziazmas dėl nebendramatiškumo nepadarė man (ir dabar nedaro) jokio įspūdžio, ir tai labai švelniai tariant (tiesmukiškiau suformuluosiu vėliau).

Seminaras yra atviras, tik reikia užsiregistruoti elektroniniu paštu.

Visa programa:
Scientific Realism Revisited
April 28th – April 29th 2009
London School of Economics and Political Science

Tuesday April 28th
Sessions are in Room T206, Lakatos Building, LSE

14.00 – 15.30 John Worrall (Philosophy, LSE)
“Realisms for sale: entity, experimental, structural (epistemic and ontic), partial, ‘full-on’ …. But will the real realism stand up please?”
15.30 – 16.00 Coffee
16.00 – 17.30 Mauricio Suarez (Philosophy, Complutense University)
“Fictions, inference, and realism”
17.30 – 18.00 Reception
19.00 Speakers’ Dinner

Wednesday April 29th
Sessions are in Room NABLG09, New Academic Building, LSE

8.30 – 9.00 Coffee
9.00 – 10.30 Nancy Cartwright (Philosophy, LSE and UC San Diego)
“Phenomenological realism: how bold should we be?”
10.30 – 12.00 Sherrilyn Roush (Philosophy, UC Berkeley)
“Optimism about the Pessimistic Induction”
12.00 – 13.00 Speakers’ Lunch
13.00 – 14.30 Steven French (Philosophy, Leeds)
“One Trope or Two: How much metaphysics should the realist take with
 her tea?”
14.30 – 15.00 Coffee
15.00 – 16.30 Bradley Monton (Philosophy, University of Colorado at Boulder)
“What constructive 
empiricism gets wrong, and what it might get right”
16.30 – 17.30 Peter Clark (Philosophy, St Andrews)
Comments

Balandžio 12 d. mirė John Cleary, daugelio darbų apie Platoną, Aristotelį, neoplatonizmą (taip pat ir antikinę matematikos filosofiją) autorius.

Besidomintiems Aristotelio požiūriu į matematiką praverstų jo knyga “Aristotle and Mathematics: Aporetic Method in Cosmology and Metaphysics”.

Papildymas: štai tekstas, skirtas John Cleary atminimui.

Ruošiuosi konferencijai “Scientia et Historia – 2009″. Nelabai man patinka, kai reikia ir daryti pranešimą, ir dalyvauti organizuojant konferenciją. Organizaciniai reikalai (nors ir būtų menki) trikdo intelektualinį susikaupimą, kuris reikalingas norint tinkamai paruošti ir padaryti pranešimą. Bet nieko tokio, organizacinių reikalų ne tiek daug, nepalyginsi su XXII Baltijos šalių mokslo istorijos konferencija, kurios organizavime teko dalyvauti :)

Mano pranešimo tema kaip įrašyta programoje – “Naujasis eksperimentalizmas”. Nutariau, kad visgi darysiu bendresnio pobūdžio pranešimą: kalbėsiu daugiau apie naujojo eksperimentalizmo strateginę svarbą ir jo atsiradimą teoretizmo siautėjimo kontekste. Apie chrestomatines detales gi galima pasiskaityti vadovėliuose ir žinynuose. Atskirai reikės paminėti Iano Hackingo 1983 m. knygos “Representing and Intervening” II dalies pradžią (tai galima skaityti kaip manifestą), kurioje kalbama apie judėjimą “atgal-prie-Bacono”. Nedarysiu ir radikalesnių tezių adekvatumo kritinės analizės – čia būtų įvairių klausimų: kiek pavyksta nutolti nuo teorijų ir tradicinių argumentų svarstant teorinių esybių klausimą ir t.t. Kai kuriuos klausimus paliksiu atvirus. Kartoju, man labiausiai rūpi pabrėžti naujojo eksperimentalizmo reikšmingumą teoretizmo vyravimo kontekste.

Šiek tiek laiko reikės paskirti Karlui Popperiui: mat radau keletą jo pastraipų (1974 m.), kurios man bent iš dalies praskaidrina situaciją, kaip Popperis įsitraukė į perversijas apie visapusišką teorijos dominavimą.

Esant laiko, reiktų paminėti ir keletą dalykų iš Romualdo Karazijos “Linksmoji fizika”: pvz., kaip jis rašo, “mūsų amžiuje mada vėl atsisuko į teorijos pusę” ir toliau, ko galima tikėtis pabandžius žmonių paklausinėti apie 10 geriausių XX amžiaus fizikų – kiek tarp jų bus teoretikų (1982 m. leidimas, p. 102-104). Šitie dalykai svarbūs galvojant plačiau – apie platesnės (išsilavinusios) publikos asociacijas, prie kurio skatinimo prisideda ir švietimas, ir mokslo populiarinimas: antai neretai teoretikas iškyla kaip herojus, kuris sėdėdamas ant suoliuko vien minties (ir gal net estetinės nuojautos) galia triauškina pasaulio paslaptis kaip riešutus (o gal net praneša, kad jam labai patinka jo paties gražios mintys, tai kam jam tas eksperimentavimas). Apie tokius dalykus reiks irgi pasakyti keletą žodžių.

Tarp kitko, ruošdamasis pranešimui prisiminiau tokį pajuokavimą: Edna susitinka Bessi ir klausia “how’s yer husband?”; o Bessi atsako “compared to what?” – būtent, jei naujasis eksperimentalizmas kartais banaliai atrodo, tai reiktų pagalvoti ir palyginti, kokiame kontekste jis atsirado ir kaip bent tame kontekste jis yra svarbus.

Reikia baigti, o tai visą pranešimą čia išdėstysiu :)

Susiję užrašai:
Konferencija “Scientia et Historia – 2009″

Balandžio 2-3 d. vyks 15-toji Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų konferencija “Scientia et Historia – 2009″. Pagrindinės sesijos vyks Kultūros, filosofijos ir meno instituto salėje (Vilnius, Saltoniškių 58, 216 k.), o edukacinė sesija – Anykščiuose, Vilniaus g. 4. Štai čia (doc failas) galite rasti konferencijos programą.