"Garsiausias iš Aleksandrijos mechanikų buvo Heron (Heronas). Jokių žinių apie jo gyvenimą neišliko (Heron gyvenimo laikotarpis - I a. antra pusė - buvo nustatytas pagal tai, kokius veikalus jis citavo savo raštuose, taip pat pagal jo minimą Mėnulio užtemimą). Laimė, išliko pagrindiniai Heron'o veikalai, tarp jų ir svarbiausias jo veikalas „Pneumatika". Jeigu jo pirmtakai Ktesibius ir Philon buvo praktikai, tai Heron ne tik kūrė mechanizmus, bet ir teoriškai analizavo jų ypatybes. Antai, jis paaiškino savo pamėgto prietaiso - sifono - veikimą skysčio srovės nenutrūkstamumu.
"Pneumatikoje" aprašyta daug įvairių labai išradingų mechanizmų, kaip antai, šventyklos durys, atsidarančios užkūrus aukojimo ugnį, šviestuvas, automatiškai užsipildantis alyva, įvairūs sifonai bei jų reguliuojami žaislai (pavyzdžiui, paukštelis ir pelėda - paukštelis švilpia, kai pelėda nusigręžusi, bet nutyla, jai atsigręžus) ir kt. Pats įdomiausias Heron'o išrastas mechanizmas - eolipilas (pavadintas graikų vėjų dievo Eolo vardu). 
Eolipilą sudarė tuščiaviduris geležinis rutulys, užmautas ant dviejų vamzdelių, jungiančių jį su uždaru pagrindiniu indu. Jame kaitinant vandenį, garai vamzdeliais pakliūdavo į rutulį ir veržėsi iš jo pro du statmenai ašiai įtaisytus lenktus vamzdelius, sukdami rutulį į priešingą pusę. Taigi eolipilas buvo garo turbinos pirmtakas, išrastas 19 amžių anksčiau už ją. Betgi Heron nieko nerašė apie šio mechanizmo galimą praktinį panaudojimą.
Ar galėjo žmonija garo mašinas pradėti naudoti dar helenizmo laikotarpiu? Tuo metu metalo apdirbimo technika jau buvo pakankamai išsivysčiusi, o mechanizmų kūrėjams, kaip matėme, išradingumo netrūko, tad, matyt, nedidelio našumo mašina iš principo galėjo būti sukonstruota. Betgi metalas tais laikais buvo gana brangus, o įvairius fizinius darbus atlikdavo vergai, teikę pigią darbo jėgą. Taigi vergovinės visuomenės sąlygomis, esant silpnai išvystytai gamybai, Heron'o išradimas negalėjo būti pritaikytas. Beje, jo veikalas buvo žinomas ir feodalinėje Europoje, bet baudžiavos sąlygomis garo mašinų poreikio taip pat nebuvo. Jos buvo sukurtos tik prasidėjus pramonės revoliucijai.
Daugelis Aleksandrijos muziejuje išrastų mechanizmų buvo tik įdomūs ir išmoningi žaislai, demonstravę suspausto oro, garų ar skysčių savybes, bet neturėję jokio poveikio to meto gamybai."
(iš Romualdo Karazijos "Fizikos istorija" (2002), p. 27-28; eolipilo paveikslėlis iš Wikimedia Commons, šaltinis - "Knight's American Mechanical Dictionary", 1876)
Tarp kitko, įdomus ir keblus klausimas apie nepasinaudojimą kai kuriomis idėjomis istorijoje.