-
Naujausi įrašai
Kategorijos
- idėjos (13)
- įvairūs (10)
- konferencijos (31)
- mokslo istorija (19)
- netektys (5)
- tekstai (24)
Archyvai
Dažnesni raktažodžiai
"Representing and Intervening" aiškinimas Alan Chalmers Albert Einstein Antikos mokslas Aristotelis biologijos filosofija biologijos istorija eksperimentai empirizmas fizikos filosofija fizikos istorija Gödelio teorema Ian Hacking išradingumas John Worrall Karl Popper Lakatoso apdovanojimas Larry Laudan Lietuvos mokslo istorija matematikos filosofija mechanizmas mokslinis realizmas mokslo filosofijos institucijos mokslo filosofijos knygos mokslo filosofijos renginiai mokslo filosofijos straipsniai mokslo filosofijos vadovėliai mokslo filosofijos žinynai mokslo filosofijos žurnalai mokslo istorijos knygos mokslo istorijos pamokos mokslo kaita mokslo metodologija mokslo pažanga mokslo revoliucija naujasis eksperimentalizmas priežastingumas redukcija Romualdas Karazija Rudolf Carnap socialiniai mokslai Stathis Psillos teorijos Zenonas Norkus
Mėnesio archyvas: kovas 2008
Konferencija “SCIENTIA ET HISTORIA – 2008″
2008 m. kovo 27-28 d. Kultūros, filosofijos ir meno instituto salėje (Vilnius, Saltoniškių 58, 216 k.) vyks metinė 14-toji Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų konferencija "SCIENTIA ET HISTORIA – 2008". Štai čia galite rasti konferencijos programą.
Heron
"Garsiausias iš Aleksandrijos mechanikų buvo Heron (Heronas). Jokių žinių apie jo gyvenimą neišliko (Heron gyvenimo laikotarpis - I a. antra pusė - buvo nustatytas pagal tai, kokius veikalus jis citavo savo raštuose, taip pat pagal jo minimą Mėnulio užtemimą). Laimė, išliko pagrindiniai Heron'o veikalai, tarp jų ir svarbiausias jo veikalas „Pneumatika". Jeigu jo pirmtakai Ktesibius ir Philon buvo praktikai, tai Heron ne tik kūrė mechanizmus, bet ir teoriškai analizavo jų ypatybes. Antai, jis paaiškino savo pamėgto prietaiso - sifono - veikimą skysčio srovės nenutrūkstamumu.
"Pneumatikoje" aprašyta daug įvairių labai išradingų mechanizmų, kaip antai, šventyklos durys, atsidarančios užkūrus aukojimo ugnį, šviestuvas, automatiškai užsipildantis alyva, įvairūs sifonai bei jų reguliuojami žaislai (pavyzdžiui, paukštelis ir pelėda - paukštelis švilpia, kai pelėda nusigręžusi, bet nutyla, jai atsigręžus) ir kt. Pats įdomiausias Heron'o išrastas mechanizmas - eolipilas (pavadintas graikų vėjų dievo Eolo vardu). 
Eolipilą sudarė tuščiaviduris geležinis rutulys, užmautas ant dviejų vamzdelių, jungiančių jį su uždaru pagrindiniu indu. Jame kaitinant vandenį, garai vamzdeliais pakliūdavo į rutulį ir veržėsi iš jo pro du statmenai ašiai įtaisytus lenktus vamzdelius, sukdami rutulį į priešingą pusę. Taigi eolipilas buvo garo turbinos pirmtakas, išrastas 19 amžių anksčiau už ją. Betgi Heron nieko nerašė apie šio mechanizmo galimą praktinį panaudojimą.
Ar galėjo žmonija garo mašinas pradėti naudoti dar helenizmo laikotarpiu? Tuo metu metalo apdirbimo technika jau buvo pakankamai išsivysčiusi, o mechanizmų kūrėjams, kaip matėme, išradingumo netrūko, tad, matyt, nedidelio našumo mašina iš principo galėjo būti sukonstruota. Betgi metalas tais laikais buvo gana brangus, o įvairius fizinius darbus atlikdavo vergai, teikę pigią darbo jėgą. Taigi vergovinės visuomenės sąlygomis, esant silpnai išvystytai gamybai, Heron'o išradimas negalėjo būti pritaikytas. Beje, jo veikalas buvo žinomas ir feodalinėje Europoje, bet baudžiavos sąlygomis garo mašinų poreikio taip pat nebuvo. Jos buvo sukurtos tik prasidėjus pramonės revoliucijai.
Daugelis Aleksandrijos muziejuje išrastų mechanizmų buvo tik įdomūs ir išmoningi žaislai, demonstravę suspausto oro, garų ar skysčių savybes, bet neturėję jokio poveikio to meto gamybai."
(iš Romualdo Karazijos "Fizikos istorija" (2002), p. 27-28; eolipilo paveikslėlis iš Wikimedia Commons, šaltinis - "Knight's American Mechanical Dictionary", 1876)
Tarp kitko, įdomus ir keblus klausimas apie nepasinaudojimą kai kuriomis idėjomis istorijoje.
Kategorija mokslo istorija
Raktažodžiai: fizikos istorija, Heronas, technologijos istorija
Komentuoti
Karazija apie matematikos ir fizikos skirtumą
"Iš to [iš matematiko Davido Hilberto nepavykusio plano pertvarkyti fiziką ir chemiją] neverta daryti išvados, kad fizikos problemos sunkesnės negu matematikos problemos. Tiesiog šie mokslai skirtingi: matematika stovi ant logikos kojų, o fizika pirmiausia remiasi kaip kengūra uodega - gamtos pažinimu, intuicija ir tik po to formaliąja logika. Neatsitiktinai 7-9 klasių mokiniai, kuriems puikiai sekasi matematika, dažnai skundžiasi nesuprantą fizikos, - čia neužtenka algoritmų, o reikia suvokti ir vadinamąją fizikinę prasmę."
(iš Romualdo Karazijos "Linksmoji fizika" (1982), p. 114)
Romualdo Karazijos knyga "Linksmoji fizika" yra daug rimtesnė negu gali pasirodyti iš pirmo žvigsnio, nors ir labai linksma. Čia citavau iš seno leidimo, o naujasis leidimas turėtų būti dar įdomesnis: kaip nejuodojoje recenzijoje rašo A. Savukynas, "pirmoji autoriaus "Linksmoji fizika" buvo išleista dar brandaus sąstingio metais (1982) ir todėl vidinio ir išorinių cenzorių labai iškarpyta".
Tekstai iš HIST-ANALYTIC
Neseniai tinklalapyje HIST-ANALYTIC patalpinta Franko P. Ramsey straipsnis "Theories" (1929), trys įvado skyriai iš Whiteheado ir Russello "Principia Mathematica" (1910) bei Rudolfo Carnapo "Theoretical Concepts in Science" (su išsamiu Stathis Psillos įvadu). Pastarasis tekstas - tai Carnapo paskaitos, skaitytos 1959 m. Amerikos filosofijos asociacijos susitikime Santa Barbaroje, transkriptas.