Metų archyvas: 2008

Nauja Stanfordo filosofijos enciklopedijoje

2008-11-30 parašė

Pastaruoju metu Stanfordo filosofijos enciklopedijoje pasirodė nauji straipsniai apie tokius dalykus, susijusius su mokslo filosofija: žmogaus genomo projektas, kombinatorinė logika, kauzalinė sprendimų teorija, Auguste Comte, konstruktyvusis empirizmas, natūralios rūšys, intuicionizmas matematikos filosofijoje, mokslas ir pseudomokslas, natūralizmas matematikos filosofijoje, Hans Reichenbach, pragmatizmas, Henricus Regius, chaosas, biologijos filosofija, natūrali atranka, Kantas ir Hume'as apie priežastingumą, redukcionizmas biologijoje, Ernst Mach, fikcionalizmas matematikos filosofijoje, Dedekindo įnašas į matematikos pagrindus, įrodymų teorijos raida, aiškinimai matematikoje, Hermann von Helmholtz.

Stanfordo filosofijos enciklopedija - labai naudingas šaltinis visose filosofijos srityse ir studentams, ir nestudentams.

Kategorija straipsniai | Komentuoti

Bibliografinė pastaba apie Worrallo-Laudano ginčą

2008-11-10 parašė

Kadangi atsirado šioks toks susidomėjimas, pateikiu trumpą bibliografinę pastabą apie Johno Worrallo ir Larry Laudano ginčą dėl Laudano pasiūlyto retikuliacinio mokslo kaitos modelio - ar yra nekintami metodologiniai principai ir ar nekintamų metodologinių principų nebuvimas veda į episteminį reliatyvizmą. Žinoma, ginčas turėjo priešistoriją ir vėliau buvo jos atgarsių, bet čia tik pateikiu nuorodas į pagrindinius straipsnius, susijusius su šiuo ginču. Esminis ginčas prasidėjo, kai Johnas Worrallas išspausdino Laudano knygos "Science and Values" (Laudan, Larry (1984), Science and Values. Berkeley: University of California Press) recenziją: Worrall, John (1988), "The Value of a Fixed Methodology", British Journal for the Philosophy of Science 39, p. 263-275. Larry Laudano atsakymas: Laudan, Larry (1989), "If It Ain't Broke, Don't Fix It", British Journal for the Philosophy of Science 40, p. 369-375. Johno Worrallo atsakymas: Worrall, John (1989), "Fix it and be Damned: A Reply to Laudan", British Journal for the Philosophy of Science 40, p. 376-388.

Straipsnių galima ieškoti JSTOR straipsnių archyve. JSTOR iš viso yra neįkainuojamas šaltinis senesniems straipsniams. Žinau, kad ši akademinė straipsnių bazė yra Vilniaus universiteto bibliotekoje (deja, prisijungti iš namų slaptažodžiai suteikiami tik VU bendruomenės nariams, o mano institutas jai nepriklauso).

Vėliau Worrallas parašė su tuo susijusį straipsnį "Two Cheers for Naturalised Philosophy of Science--Or: Why Naturalised Philosophy of Science Is Not the Cat's Whiskers" (Science and Education, Volume 8, Number 4, July 1999, p. 339-361). Minėto ginčo atgarsių galima pastebėti neseniai lietuviškai pasirodžiusios Alano Chalmerso knygos "What Is This Thing Called Science?" (trečias leidimas) 11-tame skyriuje (Chalmers, Alan F. (2005). Kas yra mokslas? Vilnius: Apostrofa) bei recenzijų simpoziume, skirtam šiai knygai ("Review Symposium on Alan Chalmers’ What is This Thing Called Science", Metascience, Volume 9, Number 2, July 2000, p. 172-203).

Prie šio ginčo dar turėčiau grįžti šiame tinklaraštyje arba straipsnyje arba knygoje, jeigu iki tokio dalyko prieisiu (silpnoji disjunkcija).

Kategorija idėjos | Komentuoti

EPSA 09

2008-11-05 parašė

2009 m. spalio 21-24 d. Vrije universitete Amsterdame vyks antroji Europos mokslo filosofijos asociacijos konferencija. Tarp kviestinių kalbėtojų yra Martin Carrier (Bielefeld), Mary Morgan (London), Elliott Sober (Madison). Pranešimo santrauką (reikia ir ilgos, ir trumpos santraukos) galima siųsti iki 2009 m. sausio 15 d. Konferencija apima visas mokslo filosofijos sritis.

Šiuo metu Europos mokslo filosofijos asociacijos (The European Philosophy of Science Association - EPSA) vykdančiojo komiteto prezidentas yra Stathis Psillos (Athens), viceprezidentas - Stephan Hartmann (Tilburg).

Kategorija konferencijos | Komentuoti

Mokslo filosofijos asociacijos susitikimas-2008

2008-11-04 parašė

Už kelių dienų (2008 m. lapkričio 6-8 d.) Pitsburge įvyks 21-oji Mokslo filosofijos asociacijos konferencija (PSA 2008). Visada įdomu pažvelgti į šio, ko gero, solidžiausio mokslo filosofų renginio programą, esančią konferencijos tinklalapyje. Atvyksta filosofų ir iš Europos: David Wallace (Oxford), Maarten van Dyck (Ghent), Tarja Knuuttila (Helsinki), Justin Biddle (Bielefeld), Miklos Redei (LSE), Ilkka Niiniluoto (Helsinki), Jan Sprenger (Tilburg), Alban Bouvier (Ecole Normale Superieure), John Worrall (LSE), Uljana Feest (Technische Universität Berlin), Jeremy Howick (LSE), Stathis Psillos (Athens) ir t.t. Pranešimų tekstų galima tikėtis PhilSci archyve (jau dabar kai kurie yra).

Matau, Johnas Worrallas skaito pranešimą "Evidence and General Rules: A Response to Achinstein, Norton, and Kelly" - idomu, įdomu...

Mokslo filosofijos asociacijos (PSA) prezidentas dabar yra Larry Sklar (University of Michigan), o President-Elect - Nancy Cartwright (London School of Economics/UC-San Diego). PSA valdyba: Craig Callender, Heather Douglas, Alan Hajek, Sandra Mitchell.

Kategorija konferencijos | Komentuoti

Aristotelio zoologiniai darbai

2008-05-09 parašė

Nors Aristotelio istoriniai tyrimai įspūdingi, jie menkai atrodo palyginus su jo gamtamoksliniais darbais. Jis atliko ir rinko stebėjimus astronomijoje, meteorologijoje, chemijoje, fizikoje, psichologijoje. Bet kaip mokslininkas Aristotelis visų pirma pagarsėjo zoologijos ir biologijos darbų dėka: jo gyvūnų tyrimai padėjo biologijos mokslų pagrindus ir jais buvo naudojamasi daugiau kaip du tūkstantmečius po Aristotelio mirties. Didžioji tyrimų dalis tikriausiai buvo atliekama Ase ir Lesbo saloje. Kaip ten bebūtų, tų vietovių pavadinimai, kurie vis sutinkami Aristotelio biologiniuose traktatuose, rodo būtent į Egėjo jūros rytinę dalį kaip pagrindinę tyrimų vietą.
Aristotelio kruopščiai surinkti faktai buvo sudėti dviejose didelėse knygose "Gyvūnų istorija" ir "Skrodimai". "Skrodimai" nėra išlikę. Kaip galima suprasti iš pavadinimo, joje aprašomos gyvūnų vidinės dalys ir struktūra; yra pagrindo manyti, kad knygoje buvo schemų ir piešinių, o galbūt šie ir sudarė didžiąją veikalo dalį. O "Gyvūnų istorija" išliko. Šio darbo pavadinimas (kaip ir kai kurių kitų Aristotelio knygų pavadinimai) klaidina: žodis "istorija" yra graikiško žodžio "historia", reiškiančio "tyrimą", transliteracija. Tad knygos pavadinimą teisingiau būtų išversti kaip "Zoologiniai tyrimai".
(iš Jonathan Barnes, "Aristotle" (1992), p. 8-9)

Čia pasinaudojau senesniu knygos leidimu, esančiu Vilniaus universiteto bibliotekoje. Naujas šios knygos leidimas pasirodė 2000 m. Jonathano Barneso knyga labai rekomenduotina visiems, kuriems reikia trumpo ir aiškaus įvado į Aristotelio filosofines ir mokslines idėjas.

Šiaip tai dažnai labiau mėgstama kalbėti apie Aristotelio mokslines klaidas. Bet reiktų nepamiršti, kad daug kur jis buvo sistemingo tyrimo pradininkas, o tokiems žmonėms yra labai nelengva neturint galimybių atsiremti į jau egzistuojančias sistemingas žinias. Galima netgi būtų pasiūlyti atlikti tokį bandymą: užmiršus (kiek įmanoma) savo mokyklines botanines ir zoologines žinias, sistemingai patyrinėti, kas randasi ir kas vyksta artimiausiame miškelyje, ir pažiūrėti, kas iš tokio tyrimo išeis.

Beje, šios Jonathano Barneso knygos naujo leidimo rusiškajame vertime įsivėlė įdomi klaida. Barnesas rašo, kad Aristotelio gyvūnų tyrimais "buvo naudojamasi daugiau kaip du tūkstantmečius po Aristotelio mirties", o rusiškajame vertime skaitome, kad tais tyrimais "buvo naudojamasi daugiau kaip du šimtmečius po Aristotelio mirties". Galbūt vertėjas negalėjo patikėti, kad Aristotelio tyrimais taip ilgai galėjo būti naudojamasi.

Kategorija mokslo istorija | Komentuoti

Nuotraukos iš Lietuvių mokslo draugijos istorijos

2008-05-08 parašė

Internete aptikau porą nuotraukų, susijusių su Lietuvių mokslo draugijos istorija: Lietuvių mokslo draugijos suvažiavimas (1912 m.) ir Lietuvių mokslo draugijos narių grupė (1912 m.).

Susiję įrašai:
""Lietuvių mokslo draugija ir jos įsteigimas""
"Lietuvių mokslo draugijai 100 metų"

Kategorija mokslo istorija | Komentuoti

Konferencija “SCIENTIA ET HISTORIA – 2008″

2008-03-26 parašė

2008 m. kovo 27-28 d. Kultūros, filosofijos ir meno instituto salėje (Vilnius, Saltoniškių 58, 216 k.) vyks metinė 14-toji Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų konferencija "SCIENTIA ET HISTORIA – 2008". Štai čia galite rasti konferencijos programą.

Kategorija konferencijos | Komentuoti

Heron

2008-03-15 parašė

"Garsiausias iš Aleksandrijos mechanikų buvo Heron (Heronas). Jokių žinių apie jo gyvenimą neišliko (Heron gyvenimo laikotarpis - I a. antra pusė - buvo nustatytas pagal tai, kokius veikalus jis citavo savo raštuose, taip pat pagal jo minimą Mėnulio užtemimą). Laimė, išliko pagrindiniai Heron'o veikalai, tarp jų ir svarbiausias jo veikalas „Pneumatika". Jeigu jo pirmtakai Ktesibius ir Philon buvo praktikai, tai Heron ne tik kūrė mechanizmus, bet ir teoriškai analizavo jų ypatybes. Antai, jis paaiškino savo pamėgto prietaiso - sifono - veikimą skysčio srovės nenutrūkstamumu.

"Pneumatikoje" aprašyta daug įvairių labai išradingų mechanizmų, kaip antai, šventyklos durys, atsidarančios užkūrus aukojimo ugnį, šviestuvas, automatiškai užsipildantis alyva, įvairūs sifonai bei jų reguliuojami žaislai (pavyzdžiui, paukštelis ir pelėda - paukštelis švilpia, kai pelėda nusigręžusi, bet nutyla, jai atsigręžus) ir kt. Pats įdomiausias Heron'o išrastas mechanizmas - eolipilas (pavadintas graikų vėjų dievo Eolo vardu). eolipilas

Eolipilą sudarė tuščiaviduris geležinis rutulys, užmautas ant dviejų vamzdelių, jungiančių jį su uždaru pagrindiniu indu. Jame kaitinant vandenį, garai vamzdeliais pakliūdavo į rutulį ir veržėsi iš jo pro du statmenai ašiai įtaisytus lenktus vamzdelius, sukdami rutulį į priešingą pusę. Taigi eolipilas buvo garo turbinos pirmtakas, išrastas 19 amžių anksčiau už ją. Betgi Heron nieko nerašė apie šio mechanizmo galimą praktinį panaudojimą.

Ar galėjo žmonija garo mašinas pradėti naudoti dar helenizmo laikotarpiu? Tuo metu metalo apdirbimo technika jau buvo pakankamai išsivysčiusi, o mechanizmų kūrėjams, kaip matėme, išradingumo netrūko, tad, matyt, nedidelio našumo mašina iš principo galėjo būti sukonstruota. Betgi metalas tais laikais buvo gana brangus, o įvairius fizinius darbus atlikdavo vergai, teikę pigią darbo jėgą. Taigi vergovinės visuomenės sąlygomis, esant silpnai išvystytai gamybai, Heron'o išradimas negalėjo būti pritaikytas. Beje, jo veikalas buvo žinomas ir feodalinėje Europoje, bet baudžiavos sąlygomis garo mašinų poreikio taip pat nebuvo. Jos buvo sukurtos tik prasidėjus pramonės revoliucijai.

Daugelis Aleksandrijos muziejuje išrastų mechanizmų buvo tik įdomūs ir išmoningi žaislai, demonstravę suspausto oro, garų ar skysčių savybes, bet neturėję jokio poveikio to meto gamybai."

(iš Romualdo Karazijos "Fizikos istorija" (2002), p. 27-28; eolipilo paveikslėlis iš Wikimedia Commons, šaltinis - "Knight's American Mechanical Dictionary", 1876)

Tarp kitko, įdomus ir keblus klausimas apie nepasinaudojimą kai kuriomis idėjomis istorijoje.

Kategorija idėjos, mokslo istorija | Komentuoti

Karazija apie matematikos ir fizikos skirtumą

2008-03-04 parašė

"Iš to [iš matematiko Davido Hilberto nepavykusio plano pertvarkyti fiziką ir chemiją] neverta daryti išvados, kad fizikos problemos sunkesnės negu matematikos problemos. Tiesiog šie mokslai skirtingi: matematika stovi ant logikos kojų, o fizika pirmiausia remiasi kaip kengūra uodega - gamtos pažinimu, intuicija ir tik po to formaliąja logika. Neatsitiktinai 7-9 klasių mokiniai, kuriems puikiai sekasi matematika, dažnai skundžiasi nesuprantą fizikos, - čia neužtenka algoritmų, o reikia suvokti ir vadinamąją fizikinę prasmę."

(iš Romualdo Karazijos "Linksmoji fizika" (1982), p. 114)

Romualdo Karazijos knyga "Linksmoji fizika" yra daug rimtesnė negu gali pasirodyti iš pirmo žvigsnio, nors ir labai linksma. Čia citavau iš seno leidimo, o naujasis leidimas turėtų būti dar įdomesnis: kaip nejuodojoje recenzijoje rašo A. Savukynas, "pirmoji autoriaus "Linksmoji fizika" buvo išleista dar brandaus sąstingio metais (1982) ir todėl vidinio ir išorinių cenzorių labai iškarpyta".

Kategorija idėjos | Komentuoti

Tekstai iš HIST-ANALYTIC

2008-03-03 parašė

Neseniai tinklalapyje HIST-ANALYTIC patalpinta Franko P. Ramsey straipsnis "Theories" (1929), trys įvado skyriai iš Whiteheado ir Russello "Principia Mathematica" (1910) bei Rudolfo Carnapo "Theoretical Concepts in Science" (su išsamiu Stathis Psillos įvadu). Pastarasis tekstas - tai Carnapo paskaitos, skaitytos 1959 m. Amerikos filosofijos asociacijos susitikime Santa Barbaroje, transkriptas.

Kategorija straipsniai | Komentuoti

Mokslo filosofijos straipsnių rinktinė iš RIP

2008-01-18 parašė

Kultūros, filosofijos ir meno instituto biblioteka gavo eilinį vadinamąjį papildomą Karališkojo filosofijos instituto tomą (Royal Institute of Philosophy Supplements) - tai yra žurnalo "Philosophy" priedas (61-mas numeris), kuris skirtas mokslo filosofijai. Šio tomo straipsniai yra paremti paskaitomis, skaitytomis Karališkajame filosofijos institute Londone 2005-2006 metais. Vien jau trumpas autorių ir straipsnių apžvelgimas leidžia tikėtis įdomaus ir stimuliuojančio skaitymo. Štai turinys:

  1. Scientific progress: beyond foundationalism and coherentism (Hasok Chang)
  2. Action at a distance (Robin Le Poidevin)
  3. Lessons from the history of philosophy of science regarding the research assessment exercise (Donald Gillies)
  4. The ravens revisited (Peter Lipton)
  5. What’s the point in scientific realism if we don’t know what’s really there? (Sophie R. Allen)
  6. Miracles and models: why reports of the death of structural realism may be exaggerated (John Worrall)
  7. Counter thought experiments (James R. Brown)
  8. Does physics answer metaphysical questions? (James Ladyman)
  9. Natural kinds: rosy dawn, scholastic twilight (Ian Hacking)
  10. The moral use of technology (James Garvey)
  11. Is simplicity evidence of truth? (Adolf Grunbaum)

Tokių papildomų Karališkojo filosofijos instituto tomų sąrašą galite surasti Keimbridžo universiteto leidyklos tinklalapyje. Ten yra vertingų dalykų. Kai kurios iš tų knygų yra Kultūros, filosofijos ir meno instituto bibliotekoje.

Kategorija knygos | Komentuoti

Naujienos iš Stanfordo filosofijos enciklopedijos

2008-01-18 parašė

Išleistas naujas internetinės Stanfordo filosofijos enciklopedijos fiksuotas archyvas - 2007 m. žiema. Tarp naujų straipsnių temų matome ir tokias: biologinė informacija, paradoksai ir šiuolaikinė logika, Gilbert Ryle, struktūrinis realizmas, Stanisław Leśniewski, Leibnizo fizikos filosofija, Isaac Newton, antros eilės ir aukštesnės eilės logika, Newtono Philosophiae Naturalis Principia Mathematica, rinkimo aksioma (the axiom of choice), Zenonas Elėjietis, įgimtumas ir kalba. Be to, Jan Faye ką tik padarė stambesnius pakeitimus straipsnyje "Kvantinės mechanikos Kopenhagos interpretacija".

Kategorija straipsniai | Komentuoti

CEU vasaros mokykla “Probabilistic Causality”

2008-01-18 parašė

2008 m. liepos 21 d.- rugpjūčio 1 d. Centrinės Europos universitetas organizuoja vasaros mokyklą "Probabilistic Causality", skirtą naujausių tikimybinio priežastingumo tyrimų studijoms. Iki vasario 14 d. galima prašyti finansinės pagalbos.

Kategorija įvairūs | Komentuoti

Šeštasis Europos analitinės filosofijos kongresas

2008-01-18 parašė

Visai šalia Lietuvos vyks stambus analitinės filosofijos renginys - tai 2008 m. rugpjūčio 21-26 d. Jogailos universitete Krokuvoje įvyksiantis šeštasis Europos analitinės filosofijos kongresas, organizuojamas Europos analitinės filosofijos draugijos. Tarp sekcijų, skirtų iš esmės visoms filosofijos sritims, aišku, randame mokslo filosofiją, epistemologiją, logiką, sąmonės filosofiją. Visų sekcijų sąrašą ir kitą informaciją galite rasti kongreso tinklalapyje. Pranešimų santraukas galima siųsti iki vasario 29 d.

Kategorija konferencijos | Komentuoti

Liubomiro Kulvieco 80-ųjų gimimo metinių minėjimas

2008-01-14 parašė

Sausio 16 d. 15 val. Vilniaus pedagoginio universiteto Fizikos ir technologijos fakultete minimos Liubomiro Kulvieco 80-osios gimimo metines. Minėjimas vyks Fizikos ir technologijos fakulteto 304 auditorijoje.

Fizikas Liubomiras Kulviecas (1928-1995) daugiau kaip 40 metų dirbo Vilniaus pedagoginiame universitete. Jis didelį dėmesį skyrė fizikos istorijos ir mechanikos konceptualinių pagrindų klausimams. Tarp jo darbų - straipsniai skirti I. Newtono, I. Barrow, Euklido, A. Einsteino ir kt. mokslinio palikimo analizei.

Kategorija įvairūs | Komentuoti