2007 m. liepa P A T K P Š S « birželis rugpjūtis » 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 -
Naujausi įrašai
Kategorijos
- idėjos (13)
- įvairūs (10)
- konferencijos (31)
- mokslo istorija (19)
- netektys (5)
- tekstai (24)
Archyvai
Dažnesni raktažodžiai
"Representing and Intervening" aiškinimas Alan Chalmers Albert Einstein Antikos mokslas Aristotelis biologijos filosofija biologijos istorija eksperimentai empirizmas fizikos filosofija fizikos istorija Gödelio teorema Ian Hacking išradingumas John Worrall Karl Popper Lakatoso apdovanojimas Larry Laudan Lietuvos mokslo istorija matematikos filosofija mechanizmas mokslinis realizmas mokslo filosofijos institucijos mokslo filosofijos knygos mokslo filosofijos renginiai mokslo filosofijos straipsniai mokslo filosofijos vadovėliai mokslo filosofijos žinynai mokslo filosofijos žurnalai mokslo istorijos knygos mokslo istorijos pamokos mokslo kaita mokslo metodologija mokslo pažanga mokslo revoliucija naujasis eksperimentalizmas priežastingumas redukcija Romualdas Karazija Rudolf Carnap socialiniai mokslai Stathis Psillos teorijos Zenonas Norkus
Dienos archyvas: 2007-07-06
“Lietuvių mokslo draugija ir jos įsteigimas”
Į "Lietuvos istorijos" skyrių įdėjau 1907 m. L. Gerulio (L. Giros) straipsnį "Lietuvių mokslo draugija ir jos įsteigimas", išspausdintą moksliniame periodiniame leidinyje "Lietuvių tauta". Dėkoju Jonui Dagiui už surastą ir nuskanuotą medžiagą. Štai ištrauka iš straipsnio (netaisant tuometinės kalbos):
"Kovo 25 (baland. 7) dieną Vilniaus „Imperatoriškosios Muzikališkos Mokyklos“ buto (Vilniaus gatvė, 28) didžiojoję salėję susirinko, rods, neperdidelis burelis tų, kuriems teko garbė butie per „Liet. Mok. Draugijos“ radynas. Neskaitlingas susirinkimas nerodo anaiptol' to, kaip galėtų kas manytie, kad Lietuvos apšviestoji visuomenės dalis mažai rupintųsi tokios svarbios organizacijos, kaip „L. M. Draugijos“ įsteigimu; apė tai liudija daugybė laiškų ir telegramų, kuriomis visos geresnės intelektuališkos Lietuvos spėkos sveikina susirinkimą su teip svarbia diena ir prašo inrašyt jas in „L. M. Draugijos“ narius. Tas, kad susirinko neperdaug žmonių, išsiaiškina tuomi, jog Lietuvos inteligentija, išsisklaisčiusi po visą Rusiją, ir už jos ribų, pririšta yra prie gyvenimo karų: turi dirbt dėl duonos kąsnio. In susirinkimą atvyko visgi keli atsižymėję ant lietuviškų dirvonų darbininkai, kaip Petrapylies universiteto profesorius Eduardas Volteris, dvasišk. akademijos prof. Kun. A. Dambrauskas ir keli kiti. Ant jų tai ir buvo sukreipta visa atyda kai-kuriu čion susirinkusiųjų Vilnėčiu, kurie jų dar nepažino. Vieni kitų klausė: „kas tas toks ten kėdėje? bene tai tasai Volteris? bene tai tas Dambrauskas, tasai garsus publicistas, matematikas ir esperantistas“?,.. Tokie klausimai girdėjosi visur prieš prasidedant posėdžiui.
Iš įžymesniu lietuvių buvo susirinkiman dar atvykę: kunįgaikštis Jonas Gediminas-Beržanskis su žmona, kunįgaikštiene Alena; inženierius Petras Vileišis, „Viln. Žin.“ leidėjas; kun. J. Tumas, „Vilniaus Žinių“ redaktorius; Dr. Bagdanavičius, „Lietuv. Ukininko“ redaktorius; kun. J. Ambraziejus, „Šviesos“ redaktorius; kun. J. Žiogas, archaiologas; kun. prof. K. Šaulys, Dr. R. Šliupas, „Dainos“ pirmininkas Kaunę, P. Matulionis, Dr. Antanas Vileišis, advok. J. Vileišis, Gabr. Landsbergis, Ant. Smetona, M. Dovoino-Silvestravičius, Dr. J. Stonkus; Dr. M. Kuprevičius, Dr. J. Staugaitis, Dr. Andr. Damaševičius, Dr. S. Matulaitis, Dr. J. Rugys, Dr. B. Burbytė, kun. V. Mironas, aptiekorius Kazys Aglinskis, Donatas Malinauskas, Antanas Žmuidinavičius, Vincas Paliukaitis, Varšavos lietuvių delegatas; inženierius Mašiotas, VI. Nagevičius iš Petrapylies, kun. Viskantas, Em. Vileišienė, Z. Pribilauckienė („Lazdynų Pelėda“), Em. Bražiukė, Putramentas, Juozas Kunickis ir k. svečiai.
Tuo tarpu posėdis prasidėjo. Atidengė jį Dr. J. Basanavičius, kuriam jau kelintas kartas buvo tekę atžaist įžymią rolę Lietuvių kulturiškai-politiškamę gyvenime. Balsas jo skambėjo rimtai ir širdingai, kaip anuomet' per didįjį Lietuvių susivažiavimą:
Gerbiamiejie Ponai ir Ponios! Męs šiandien čion gana skaitlingai susirinkome prie „Lietuvių Mokslo Draugijos“ radynų. Pas kitas tautas, kulturoj už mus aukščiau stovinčias, tokios Draugijos įsteigimas, rasi, ne būtų teip įžymus, kaip lietuvių tautos gyvenimę, tos būtent tautos, kuriai tik pastaraisias metais tepalengvėjo kelias prie šviesos ir laisvės..."
Susiję įrašai:
"Lietuvių mokslo draugijai 100 metų"