Metų archyvas: 2007

Peter Lipton (1954 – 2007)

2007-12-29 parašė

Lapkričio 25 d. staiga mirė Peteris Liptonas, Keimbridžo universiteto Mokslo filosofijos ir istorijos departamento vadovas. Pagrindinė jo mokslinių interesų sritis buvo mokslo filosofija: tarp kitų dalykų, aiškinimas, realizmas, teorijų kaita, indukcija, Geriausio aiškinimo argumentas. Taip pat rašė sąmonės filosofijos ir ypač pastaruoju metu bioetikos temomis.

Pagrindinis veikalas, dėl kurio Peteris Liptonas buvo žinomas - tai knyga "Geriausio aiškinimo argumentas" ("Inference to the Best Explanation", 1991, antras pataisytas ir papildytas leidimas 2004). Beje, antrojo leidimo komplimentai bejesizmui susilaukė nemažai kritinio dėmesio. Kaip autorius rašo pirmojo leidimo įvade, knyga - tai bandymas suprasti, kaip mes veikiame įvertindami duomenis ir darydami išvadas (inferences). Geriausio aiškinimo argumento modelis teigia, kad kaip tik mūsų aiškinimai yra vedlys mūsų argumentams (inferences). T. y. pradedame nuo duomenų (evidence) ir darome išvadas apie tai, kas geriausiai paaiškintų tuos duomenis (pvz., matome tam tikrus pėdsakus sniege ir darome išvadą, kad praėjo žmogus). Liptonas pabrėžia, kad Geriausio aiškinimo argumentas - tai ne vienintelis dalykas kalbant apie samprotavimus, bet visgi daug argumentų moksle ir kasdieniniame gyvenime atitinka šią bendrą argumentavimo struktūrą.

Internete randame Liptono knygos "Geriausio aiškinimo argumentas" recenziją (autoriai Lefteris Farmakis ir Stephan Hartmann), taip pat Stathis Psillos pasisakymą (doc failas) simpoziume, skirtame šiai knygai.

Peteris Liptonas taip pat dėjo daug pastangų populiarindamas filosofiją. Jo inauguracinė paskaita 1998 m. buvo skirta didžiulei auditorijai, daugelis iš kurių buvo moksleiviai. Be to, Liptonas daug rašė populiarame tinklalapyje "Ask Philosophers". Be jo šis tinklalapis sumenkėjo (kvailokų pasisakymų ten nestinga).

Štai čia galite paskaityti tekstus, skirtus Peterio Liptono atminimui: Keimbridžo universiteto Mokslo filosofijos ir istorijos departamento bei laikraščio "Guardian" tinklalapyje.

Kategorija netektys | Komentuoti

31-asis Wittgensteino simpoziumas

2007-12-19 parašė

2008 m. rugpjūčio 10-16 d. mažame Austrijos miestelyje Kirchberg am Wechsel vyks 31-asis Wittgensteino simpoziumas (31st International Wittgenstein Symposium). Bendra konferencijos tema - "Redukcija ir eliminavimas filosofijoje ir moksluose".

Sekcijos:
1. Wittgenstein
2. Loginė analizė
3. Teorijų redukcija
4. Nominalizmas
5. Naturalizmas & fizikalizmas
6. Supervenavimas (supervenience)

Seminarai:
Ontologinė redukcija & priklausomybė
Neologicizmas

Tarp pakviestų kalbėtojų: William Bechtel (San Diego), Alexander Bird (Bristol), Otávio Bueno (Miami), David Chalmers (Canberra), Igor Douven (Leuven), Hartry Field (New York), Jerry Fodor (Rutgers), Stephan Hartmann (London), Jaegwon Kim (Providence), Stathis Psillos (Athens), Patrick Suppes (Stanford), Edward N. Zalta (Stanford).

Kirchberg am Wechsel - gražus mažytis miestelis, kurį rugpjūčio mėnesiais užplūsta filosofai. Kažkada teko ten apsilankyti. Šio miestelio apylinkėse XX a. 20-taisiais metais Wittgensteinas dirbo mokytoju pradinėse mokyklose.

Beje, angliškas terminas "supervenience" į vokiečių kalbą verčiamas kaip "Supervenienz".

Kategorija konferencijos | Komentuoti

metodologinė pastaba apie nežinojimą

2007-12-16 parašė

Vienoje televizijos mokslo populiarinimo laidoje, skirtoje vaikams, rusų astronomas (deja, neatsimenu nei laidos, nei astronomo pavardės) išsakė vertingą metodologinę pastabą, kurią naudinga atsiminti ne tik vaikams. Vaikas paklausė, "o kaip traktuoti NSO, t.y. neatpažintus skraidančius objektus?". Astronomas trumpai atsakė: "taip ir traktuokite, kaip NEATPAŽINTUS skraidančius objektus".

Kategorija idėjos | Komentuoti

Mokslo filosofija A-Z

2007-12-10 parašė

Neseniai Edinburgo universiteto leidykla išleido nedidelį šiuolaikinės mokslo filosofijos žodyną "Philosophy of Science A-Z" (apimtis - 280 puslapių), kurio autorius - graikų mokslo filosofas Stathis Psillos. Straipsneliai trumpi, bet labai naudingi greitam susipažinimui ar prisiminimui. Tokia knyga galėtų tapti parankine tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems mokslo filosofijoje. Gerai, kad be pagrindinių terminų ir klasikinių autorių, į žodyną atskirai buvo įtraukti ir kai kurie šiuo metu aktyvūs mokslo filosofai: Alan Musgrave, Nancy Cartwright, Peter Achinstein, Bas van Fraassen, Ian Hacking ir kt. Psillos įvade rašo, kad turėjęs problemų spręsdamas, kuriems filosofams paskirti atskirus straipsnelius. Jis nutarė, kad tokiu būdu reikia įtraukti tik labai įžymius mokslo filosofus, gimusius prieš pasibaigiant Antrajam pasauliam karui (ir čia pat atsiprašo tų, kurie galėjo įsižeisti nepatekę). Nors studentams labai tiktų ir tokie žinynai, kuriuose apibūdinamos jaunesnių, dabar rašančių filosofų mąstymo linijos (per daug nesiaiškinant dėl "įžymumo"). Apie klasikus jau ir taip daug prirašyta.

Tiesa, reikėtų taupiau naudoti vietą knygoje neskiriant tiek dėmesio feministiniams rašiniams bei Sandrai Harding, gavusiai net atskirą straipsnelį (mat kaip "įžymumas" matuojamas...). Tokios nedidelės apimties žodyne vietą derėtų panaudoti reikšmingesniems dalykams. Bet ką padarysi: akademinis klimatas, matyt, autoriams daro savo spaudimą (aišku, tai ne tik šio leidinio problema). Gal dar straipsnelių apie arijų mokslo gerbėjus sulauksime analogiškuose leidiniuose - kaip čia nustatysi, kur sustoti. Bendrai kalbant, kai pradedama globaliai ideologizuoti, belieka remtis šūkiais ir įvairiomis spaudimo priemonėmis.

Kategorija knygos | Komentuoti

Konferencija “Mokslo ir technikos raida Lietuvoje”

2007-12-05 parašė

Rytoj Vilniaus Gedimino technikos universitete vyks konferencija "Mokslo ir technikos raida Lietuvoje". Pirmasis posėdis prasidės 9 valandą VGTU Senato posėdžių salėje (Saulėtekio al. 11). Antrasis posėdis - 16 valandą VGTU "Gedimino klube" (Pylimo 26/1). Deja, Internete negalėjau rasti konferencijos programos.

Tarp kitko, pirmo posėdžio pradžioje Marija Drėmaitė skaitys informacinį pranešimą "Lietuvos technikos muziejaus klausimu".

Kategorija konferencijos | Komentuoti

Stanfordo filosofijos enciklopedijos naujienos

2007-09-24 parašė

Pasirodė internetinės Stanfordo filosofijos enciklopedijos naujas fiksuotas archyvas - 2007 m. ruduo. Tarp pastarojo meto naujienų - straipsniai apie Freges-Hilberto ginčą, metafiziką, Aristotelio kategorijas, konvencijas, mokslo vienovę bei Pierre Duhem.

Kategorija straipsniai | Komentuoti

Nauji Stathis Psillos tekstai

2007-09-11 parašė

Neseniai Mokslo filosofijos archyve (PhilSci Archive) pasirodė du nauji Stathis Psillos tekstai. Pirmasis - tai "The Next Best Thing: Causation and Regularity", kuriame ginamas reguliaristinis požiūris į priežastingumą (Regularity View of Causation) kaip metafiziškai mažiau apkrautas priežastingumo epistemologijoje.

Kitas tekstas - tai "How to be a Scientific Realist: A Proposal to Empiricists", kuriame teigiama, kad empiristams (su antimetafizinėmis nuostatomis) ir moksliniams realistams (su antiinstrumentalistinėmis nuostatomis) nėra ko labai konfliktuoti. Be kita ko, Psillos primena ir "realistinius" loginio empirizmo istorijos epizodus. Beje, apie Herbertą Feiglį ir jo realizmą trumpai galima paskaityti C. Wade'o Savage'o straipsnyje in memoriam "Herbert Feigl: 1902-1988", kuris buvo išspausdintas PSA 1988 (vol. 2, p. 15-22).

Tikrai, nebūtinai polemika tarp empiristų ir mokslinių realistų visada turi būti aštrinama. Tiek moksliniai realistai gali nenukrypti į metafizines spekuliacijas siekdami savo tikslų, tiek empiristai gali įvertinti empirinių argumentų galią, kai kalbama apie nestebimus dalykus. Tai lengviau galima siekti laikantis arčiau paties empirinio mokslo argumentų, kai svarstomi įvairių objektų egzistavimo klausimai. Šiame kontekste verta prisiminti atomizmo istoriją ir Henri Poincaré, kuris liko atviras eksperimentinių argumentų jėgai atomizmo atveju - taip jis neuždarė savęs konvencionalistinių nuostatų rėmuose (šiais laikais nemažai filosofų visokius rėmus mėgsta).

Bet tokiu atveju, aišku, lieka klausimas, kaip suformuluoti atskiras filosofines pozicijas - dėl ko gi yra ginčijamasi. Ne visada taip būna aišku, kaip aišku, kad mokslinis realizmas ir konstruktyvusis empirizmas yra ryškūs oponentai.

Kategorija idėjos | Komentuoti

HOPOS 2008

2007-09-02 parašė

2008 m. birželio 18-21 d. Vankuveryje įvyks septintasis Tarptautinės mokslo filosofijos istorijos draugijos (HOPOS) kongresas. Kviečiama teikti pranešimų santraukas.

Kategorija konferencijos | Komentuoti

Konferencija “Integrated History and Philosophy of Science”

2007-08-27 parašė

Spalio 11-14 d. Pittsburgho universitete vyks konferencija apie mokslo filosofijos ir mokslo istorijos integravimo problemas. Tarp kitų dalykų, planuojama Ernano McMullino įvadinė ir Peterio Machamerio baigiamoji paskaita.

Čia verta prisiminti keletą ginčų: Ronaldo Giere‘o iššūkis ir Ernano McMullino bei Richardo Buriano atsakas (Giere R. (1973), "History and Philosophy of Science: Intimate Relationship or Marriage of Convenience?", British Journal for the Philosophy of Science 24, p. 282-297; McMullin E. (1974)  "History and Philosophy of Science: A Marriage of Convenience?", PSA 1974, p. 585-601; Burian R. (1977), "More than a Marriage of Convenience: On the Inextricability of History and Philosophy of Science", Philosophy of Science 44, p. 1-42). Arba neseniai įvykęs Josepho Pitto ir Richardo Buriano ginčas (Pitt J. (2001), „The Dilemma of Case Studies: Toward a Heraclitian Philosophy of Science“, Perspectives on Science 9, p. 373-382; Burian R. (2001), „The Dilemma of Case Studies Resolved: The Virtues of Using Case Studies in the History and Philosophy of Science“, Perspectives on Science 9, p. 383-404).

Kategorija konferencijos | Komentuoti

“Lietuvių mokslo draugija ir jos įsteigimas”

2007-07-06 parašė

Į "Lietuvos istorijos" skyrių įdėjau 1907 m. L. Gerulio (L. Giros) straipsnį "Lietuvių mokslo draugija ir jos įsteigimas", išspausdintą moksliniame periodiniame leidinyje "Lietuvių tauta". Dėkoju Jonui Dagiui už surastą ir nuskanuotą medžiagą. Štai ištrauka iš straipsnio (netaisant tuometinės kalbos):

"Kovo 25 (baland. 7) dieną Vilniaus „Imperatoriškosios Muzikališkos Mokyklos“ buto (Vilniaus gatvė, 28) didžiojoję salėję susirinko, rods, neperdidelis burelis tų, kuriems teko garbė butie per „Liet. Mok. Draugijos“ radynas. Neskaitlin­gas susirinkimas nerodo anaiptol' to, kaip galėtų kas manytie, kad Lietuvos apšviestoji visuomenės dalis mažai rupintųsi tokios svarbios organizacijos, kaip „L. M. Draugijos“ įsteigimu; apė tai liudija daugybė laiškų ir telegramų, ku­riomis visos geresnės intelektuališkos Lietuvos spėkos svei­kina susirinkimą su teip svarbia diena ir prašo inrašyt jas in „L. M. Draugijos“ narius. Tas, kad susirinko neperdaug žmonių, išsiaiškina tuomi, jog Lietuvos inteligentija, išsisklaisčiusi po visą Rusiją, ir už jos ribų, pririšta yra prie gyvenimo karų: turi dirbt dėl duonos kąsnio. In susirinkimą atvyko visgi keli atsižymėję ant lietuviškų dir­vonų darbininkai, kaip Petrapylies universiteto profesorius Eduardas Volteris, dvasišk. akademijos prof. Kun. A. Dambrauskas ir keli kiti. Ant jų tai ir buvo sukreipta visa atyda kai-kuriu čion susirinkusiųjų Vilnėčiu, kurie jų dar nepažino. Vieni kitų klausė: „kas tas toks ten kėdėje? bene tai tasai Volteris? bene tai tas Dambrauskas, tasai garsus pu­blicistas, matematikas ir esperantistas“?,.. Tokie klausimai girdėjosi visur prieš prasidedant posėdžiui.
Iš įžymesniu lietuvių buvo susirinkiman dar atvykę: ku­nįgaikštis Jonas Gediminas-Beržanskis su žmona, kunįgaikš­tiene Alena; inženierius Petras Vileišis, „Viln. Žin.“ leidėjas; kun. J. Tumas, „Vilniaus Žinių“ redaktorius; Dr. Bagdanavičius, „Lietuv. Ukininko“ redaktorius; kun. J. Ambraziejus, „Šviesos“ redaktorius; kun. J. Žiogas, archaiologas; kun. prof. K. Šaulys, Dr. R. Šliupas, „Dainos“ pirmininkas Kaunę, P. Matulionis, Dr. Antanas Vileišis, advok. J. Vileišis, Gabr. Landsbergis, Ant. Smetona, M. Dovoino-Silvestravičius, Dr. J. Stonkus; Dr. M. Kuprevičius, Dr. J. Staugaitis, Dr. Andr. Damaševičius, Dr. S. Matulai­tis, Dr. J. Rugys, Dr. B. Burbytė, kun. V. Mironas, aptiekorius Kazys Aglinskis, Donatas Malinauskas, Antanas Žmuidinavičius, Vincas Paliukaitis, Varšavos lietuvių delegatas; inženierius Mašiotas, VI. Nagevičius iš Petrapylies, kun. Vis­kantas, Em. Vileišienė, Z. Pribilauckienė („Lazdynų Pelėda“), Em. Bražiukė, Putramentas, Juozas Kunickis ir k. svečiai.
Tuo tarpu posėdis prasidėjo. Atidengė jį Dr. J. Basa­navičius, kuriam jau kelintas kartas buvo tekę atžaist įžy­mią rolę Lietuvių kulturiškai-politiškamę gyvenime. Balsas jo skambėjo rimtai ir širdingai, kaip anuomet' per didįjį Lietuvių susivažiavimą:
Gerbiamiejie Ponai ir Ponios! Męs šiandien čion gana skaitlingai susirinkome prie „Lie­tuvių Mokslo Draugijos“ radynų. Pas kitas tautas, kulturoj už mus aukščiau stovinčias, tokios Draugijos įsteigimas, rasi, ne būtų teip įžymus, kaip lietuvių tautos gyvenimę, tos bū­tent tautos, kuriai tik pastaraisias metais tepalengvėjo ke­lias prie šviesos ir laisvės..."

Susiję įrašai:
"Lietuvių mokslo draugijai 100 metų"

Kategorija mokslo istorija | Komentuoti

Tekstai iš Rudolfo Carnapo knygos

2007-06-22 parašė

Tinklalapyje HIST-ANALYTIC ką tik įdėti rinktiniai tekstai iš žymios Rudolfo Carnapo knygos “Loginė kalbos sintaksė” (1934 m. “Logische Syntax der Sprache”, angliškas vertimas 1937 m. “The Logical Syntax of Language”).

Kategorija knygos | Komentuoti

Europos mokslo filosofijos asociacijos konferencija

2007-04-20 parašė

Europos mokslo filosofijos asociacija organizuoja pirmąją konferenciją, kuri vyks lapkričio 15-17 d. Madride. Tarp kviestinių kalbėtojų yra Anne Fagot-Largeault (Collège de France), Michael Friedman (Stanford), Ilkka Niiniluoto (Helsinki). Pranešimus galima skaityti 5 sekcijose:
1. Bendroji mokslo filosofija ir metodologija
2. Gamtos mokslų filosofija
3. Socialinių mokslų filosofija
4. Formalūs metodai mokslo filosofijoje
5. Mokslo filosofijos istoriniai, socialiniai ir kultūriniai tyrimai

Pranešimo santrauką (angliškai, ne daugiau 500 žodžių) galima siųsti iki gegužės 1 d.

Kategorija konferencijos | Komentuoti

Europos mokslo filosofijos asociacija

2007-04-20 parašė

Neseniai įkurta Europos mokslo filosofijos asociacija (The European Philosophy of Science Association - EPSA). Iki pirmosios generalinės asamblėjos asociaciją koordinuoja įkūrimo vykdantysis komitetas, kuriam priklauso šie nariai:
Henk de Regt, Amsterdamas (narys)
Mauro Dorato, Roma (vice-iždininkas)
Maria Carla Galavotti, Bolonija (narys)
Stephan Hartmann, Londonas (narys)
Berna Kilinc, Istanbulas (narys)
Stathis Psillos, Atėnai (sekretorius)
Miklos Redei, Budapeštas (iždininkas)
Matti Sintonen, Helsinkis (prezidentas)
Friedrich Stadler, Viena (vice-prezidentas)
Mauricio Suarez, Madridas (vice-sekretorius)

Nario mokestis - 40 eurų, nariams-sponsoriams - 400 eurų, studentams - 20 eurų.

Kategorija įvairūs | Komentuoti

Pranešimai iš konferencijos

2007-04-16 parašė

Kai kurie pranešimai iš šių metų kovo 8-10 d. vykusios konferencijos "Confirmation, Induction and Science" patalpinti PhilSci archyve. Tai buvo jungtinė Pittsburgho universiteto ir Londono ekonomikos mokyklos konferencija.

Kategorija konferencijos | Komentuoti

Simpoziumas E.R.R.O.R-2006

2007-04-15 parašė

2006 m. birželio 1-5 d. Virdžinijos teche (Virginia Polytechnic Institute and State University) vyko pirmasis simpoziumas "Philosophy, History, and Methodology of E.R.R.O.R" (E.R.R.O.R - Experimental Reasoning, Reliability, Objectivity & Rationality: Induction, Statistics, Modeling). Konferencijos tema - "mokymasis iš klaidų", nagrinėjamas įvairiausiais aspektais (filosofiniu, istoriniu, statistiniu ir/ar metodologiniu). Simpoziumo kviestiniai kalbėtojai: Peter Achinstein, Alan Chalmers, David Cox, Clark Glymour, Henry Kyburg, Larry Laudan, Deborah Mayo, Alan Musgrave, Aris Spanos, John Worrall.

Toli nuo Virdžinijos esančius nudžiugino tai, kad konferencijos tinklalapyje palikti reikšmingi tekstai: ir ne tik pranešimai, bet ir kiti rekomenduojami tekstai, įgalinantys geriau suprasti pranešimus. Be kita ko, išankstinis pranešimų ir papildomų tekstų pateikimas tinklalapyje - tai, ko verta pasimokyti rimtesnių konferencijų rengėjams (mokytis juk reikia ne tik iš klaidų, bet ir iš sėkmių). Pranešimų tekstai:
Peter Achinstein: Mill's Sins
Alan Chalmers: Can Scientific Theories be Warranted?
David Cox: Some Remarks on the Nature of Scientific Inference (bendraautorė Deborah Mayo)
Clark Glymour: Bayesian Ptolemaic Psychology
Larry Laudan: The Defendant's Burden: the Onus Probandi and the Anomaly of Affirmative Defenses
Deborah G. Mayo: Severe Testing, Error Statistics, and the Growth of Theoretical Knowledge
Alan Musgrave: Critical Rationalism, Explanation, and Severe Tests
Aris Spanos: Statistical Induction, Severe Testing and Model Validation
John Worrall: Error, Tests and Theory-Confirmation in Science

Nenuostabu, kad daugiausiai dėmesio skirta Deborah Mayo "klaidos-statistinei" mokslo filosofijai ir jos 10 metų sulaukusiam opus magnum "Klaida ir eksperimentinių žinių augimas". Kaip pati Mayo simpoziume sako, ji siekia parodyti, kaip žemo lygmens eksperimentinės žinios yra svarbios analizuojant aukšto lygmens teorijas.

Kategorija konferencijos | Komentuoti