-
Naujausi įrašai
Kategorijos
- idėjos (13)
- įvairūs (10)
- konferencijos (31)
- mokslo istorija (19)
- netektys (5)
- tekstai (24)
Archyvai
Dažnesni raktažodžiai
"Representing and Intervening" aiškinimas Alan Chalmers Albert Einstein Antikos mokslas Aristotelis biologijos filosofija biologijos istorija eksperimentai empirizmas fizikos filosofija fizikos istorija Gödelio teorema Ian Hacking išradingumas John Worrall Karl Popper Lakatoso apdovanojimas Larry Laudan Lietuvos mokslo istorija matematikos filosofija mechanizmas mokslinis realizmas mokslo filosofijos institucijos mokslo filosofijos knygos mokslo filosofijos renginiai mokslo filosofijos straipsniai mokslo filosofijos vadovėliai mokslo filosofijos žinynai mokslo filosofijos žurnalai mokslo istorijos knygos mokslo istorijos pamokos mokslo kaita mokslo metodologija mokslo pažanga mokslo revoliucija naujasis eksperimentalizmas priežastingumas redukcija Romualdas Karazija Rudolf Carnap socialiniai mokslai Stathis Psillos teorijos Zenonas Norkus
Dienos archyvas: 2006-05-31
John Robert Schrieffer
Šią dieną 1931 m. gimė amerikiečių fizikas John Robert Schrieffer (g. 1931), vienas iš superlaidumą aiškinančios teorijos kūrėjų, už tai 1972 m. gavęs Nobelio premiją (kartu premiją gavo kiti du teorijos kūrėjai - John Bardeen ir Leon Neil Cooper). Nors superlaidumo reiškinį (kai kurioms medžiagoms būdingas elektrinės varžos išnykimas temperatūrai esant netoli absoliutaus nulio) dar 1911 m. atrado Heike Kammerlingh-Onnes, tik 1957 m. minėtiems teoretikams pavyko sukurti pirmąją sėkmingą teoriją. Tai yra kvantinė teorija, vadinama BCS teorija (pagal pirmąsias pavardžių raides), kurios idėja yra ta, kad superlaidininkuose elektronai susijungia į poras, ir tos poros tampa elektros srovės nešėjomis. Beje, nemodifikuota forma BCS teorija netinka aukštatemperatūriniam superlaidumui aiškinti.