-
Naujausi įrašai
Kategorijos
- idėjos (13)
- įvairūs (10)
- konferencijos (31)
- mokslo istorija (19)
- netektys (5)
- tekstai (24)
Archyvai
Dažnesni raktažodžiai
"Representing and Intervening" aiškinimas Alan Chalmers Albert Einstein Antikos mokslas Aristotelis biologijos filosofija biologijos istorija eksperimentai empirizmas fizikos filosofija fizikos istorija Gödelio teorema Ian Hacking išradingumas John Worrall Karl Popper Lakatoso apdovanojimas Larry Laudan Lietuvos mokslo istorija matematikos filosofija mechanizmas mokslinis realizmas mokslo filosofijos institucijos mokslo filosofijos knygos mokslo filosofijos renginiai mokslo filosofijos straipsniai mokslo filosofijos vadovėliai mokslo filosofijos žinynai mokslo filosofijos žurnalai mokslo istorijos knygos mokslo istorijos pamokos mokslo kaita mokslo metodologija mokslo pažanga mokslo revoliucija naujasis eksperimentalizmas priežastingumas redukcija Romualdas Karazija Rudolf Carnap socialiniai mokslai Stathis Psillos teorijos Zenonas Norkus
Mėnesio archyvas: gegužė 2006
John Robert Schrieffer
Šią dieną 1931 m. gimė amerikiečių fizikas John Robert Schrieffer (g. 1931), vienas iš superlaidumą aiškinančios teorijos kūrėjų, už tai 1972 m. gavęs Nobelio premiją (kartu premiją gavo kiti du teorijos kūrėjai - John Bardeen ir Leon Neil Cooper). Nors superlaidumo reiškinį (kai kurioms medžiagoms būdingas elektrinės varžos išnykimas temperatūrai esant netoli absoliutaus nulio) dar 1911 m. atrado Heike Kammerlingh-Onnes, tik 1957 m. minėtiems teoretikams pavyko sukurti pirmąją sėkmingą teoriją. Tai yra kvantinė teorija, vadinama BCS teorija (pagal pirmąsias pavardžių raides), kurios idėja yra ta, kad superlaidininkuose elektronai susijungia į poras, ir tos poros tampa elektros srovės nešėjomis. Beje, nemodifikuota forma BCS teorija netinka aukštatemperatūriniam superlaidumui aiškinti.
Willem Einthoven
Šią dieną 1860 m. gimė Willem Einthoven (1860-1927), olandų gydytojas ir fiziologas, išradęs pirmąjį praktišką klinikinį elektrokardiografą (ECG) - galvanometrą, matuojantį širdies ląstelių generuojamus elektrinio potencialo pokyčius. 1924 m. jis gavo Nobelio premiją fiziologijos ar medicinos srityje už "elektrokardiogramos mechanizmo atradimą". Kaip atrodė senoviškas didžiulis elektrokardiografas, galima pamatyti čia.
Rudolfo Carnapo raštai
Rengiamas naujas Rudolfo Carnapo raštų leidimas, į kurį turėtų patekti visi publikuoti filosofiniai darbai. Rinkinyje turėtų būti ir įvadiniai kritiniai straipsniai, ir aiškinančios pastabos. Dabar planuojama išleisti 14 tomų:
I: Early Writings 1922-1927
II: Der logische Aufbau der Welt
III: Pre-Syntax Logic 1927-1934
IV: Anti-Metaphysical Writings 1928-1934
V: Logical Syntax
VI: Logic and Epistemology 1932-1942
VII: Studies in Semantics
VIII: Late Writings 1944-1972 and Symbolic Logic
IX: Inductive Logic 1945-1973
X: Inductive Logic, from Studies in Inductive Logic and Probability
XI: Logical Foundations of Probability
XII: Philosophical Foundations of Physics, and apparatus
XIII: Schilpp, ed., The Philosophy of Rudolf Carnap, Pt. 1
XIV: Schilpp, ed., The Philosophy of Rudolf Carnap, Pt. 2
Knyga “Wrong for the Right Reasons”
Naudinga (bet brangi) knyga iš praeitų metų Springer "Archimedes" serijos - "Wrong for the Right Reasons" (red. Jed Buchwald ir Allan Franklin). Kiek galima spręsti iš bendro knygos aprašymo, šiame rinkinyje nagrinėjami atmesto praeities mokslo epizodai keliant klausimą, ar klaidingas mokslas visada buvo ir blogas mokslas? Atsakymas - neigiamas.