Mokslo filosofija ir mokslo istorija

Lapkričio 30 d. 16 val. Švietimo ir mokslo ministerijos Ovaliojoje salėje įvyks Birutės Railienės knygos “Andrius Sniadeckis” sutiktuvės. Štai kas rašoma apie Andrių Sniadeckį (1768-1838) kvietime į renginį:

“Baigęs mokslus Europoje, Andrius Sniadeckis 1797 m. atvyko į Vilnių, tapo Chemijos katedros vedėju. Dėstė chemiją, parengė vadovėlio Chemijos pradmenys tris laidas, parašė gamtos filosofijos veikalą Organinių būtybių teorija, kuris tapo fiziologijos mokslo pradžia, populiarino chemijos ir medicinos žinias, pirmininkavo Vilniaus medicinos draugijai. su bendraminčiais redagavo humoristinį leidinį Grindinio žinios. Vilniaus jaunimo mokymui Andrius Sniadeckis skyrė visą gyvenimą.”

Be to, Andrius Sniadeckis padirbėjo ir mokslo filosofijos klausimais.

Šiuo metu Vankuveryje (Britų Kolumbija, Kanada) vyksta eilinė Mokslo filosofijos asociacijos konferencija (PSA 2006). Konferencijos tinklalapyje pateikta programa su nuorodomis į kai kuriuos pranešimus, patalpintus PhilSci archyve.

Beje, Mokslo filosofijos asociacijos (PSA) prezidentas dabar yra Brian Skyrms (University of California, Irvine), o President-Elect – Larry Sklar (University of Michigan). PSA valdyba: Noretta Koertge, Mary Morgan, Kenneth Schaffner, Wolfgang Spohn.

Šių metų spalio 5-6 d. Vilniuje (tiesa, medicinos sekcija važiuos į Kauną) įvyks XXII Baltijos šalių mokslo istorijos konferencija (kaži kokiu būdu tapau šios konferencijos sekretoriumi). Konferencijos tinklalapyje paskelbta programa, kuri jau neturėtų labai keistis. Kaip matote, daugiausia pramešimų skirta regiono mokslo istorijai. Be to, yra ir sekcija, skirta mokslo filosofijai ir sociologijai.

Papildymas: visgi buvo šiokių tokių pasikeitimų programoje, be to, dabar įdėjau programą pdf formatu.

Dar vienas papildymas: čia įsteigiau konferencijos tinklalapio kopiją (tam atvejui, jei anas serveris neveiktų).

For English speakers: the official website of the 22nd Baltic Conference on the History of Science is mirrored at this site (just in case the server is down).

Žurnalas “The Philosophical Review” paskelbė iki 2006 m. rugsėjo 27 d. leidžiantis visiems nemokamai prieiti prie visų 2000-2006 m. straipsnių. Tuos, kurie domisi mokslo filosofija, turėtų sudominti straipsniai “Real Realism: The Galilean Strategy” (Philip Kitcher), “Sensitive and Insensitive Causation” (James Woodward), “How Can Instantaneous Velocity Fulfill Its Causal Role?” (Marc Lange), “Contrastive Causation” (Jonathan Schaffer) ir kt., galybė knygų recenzijų. Daug naudingo rastų ir psichikos filosofai.

1811 m. liepos 14 d. italų mokslininkas Amedeo Avogadro (1776-1856) žurnale “Journal de Physique, de Chimie et d’Histoire naturelle” išspausdino straipsnį, kuriame pirmą kartą buvo paskelbta molekulinė dujų hipotezė – dabar žinoma kaip Avogadro dėsnis (idealiųjų dujų atveju): esant vienodai temperatūrai ir slėgimui, vienoduose dujų tūriuose yra vienodas skaičius molekulių. (Panašią idėją 1814 m. paskelbė André-Marie Ampère). Taip pat Avogadro išsakė fundamentalią mintį apie tai, kad dujos, susidedančios iš vieno elemento, gali būti sudarytos iš molekulių, t.y. gali būti nevienaatomės (priešingai negu manė Daltonas).

Dėl įvairių priežasčių (įtakingojo Berzeliaus idėjos apie tai, kad vieno elemento atomai stumia vienas kitą, žinių stygius dėl molekulių sudėties ir kt.) platesnį pripažinimą Avogadro hipotezė pradėjo įgauti tik po siciliečio chemiko Stanislao Cannizzaro atominės sistemos, kurią jis plačiau paskelbė 1860 m. I-ajame tarptautiniame chemikų kongrese Karlsruhėje. Nors kongrese buvo ir entuziastingo Cannizzaro idėjų priėmimo, vis dar liko ir skeptikų dėl Avogadro hipotezės (kongreso protokolai yra išspausdinti ir, sakoma, yra labai pamokantys).

Avogadro skaičius dabar yra svarbi fizikos ir chemijos konstanta, kuri lygi 6.02 × 10²³ – tai atomų arba molekulių skaičius viename medžiagos molyje.

Atomizmo istorijos klasikinius veikalus galima rasti tinklalapyje “Selected Classic Papers from the History of Chemistry”.

Bendrai kalbant, atomizmo istorija yra labai įdomi ir pamokanti apmąstant mokslinį metodą, mokslo raidą, instrumentalizmo ir mokslinio realizmo ginčą – kaip nuo laukinių spekuliacijų buvo judama link vis tikslesnių, empiriškai pagrįstų rezultatų.

2006 m. rugsėjo 11-14 d. Vokietijos analitinės filosofijos draugija (GAP) Berline organizuoja šeštąją tarptautinę konferenciją “Philosophy – Foundations and Applications”. Programa labai plati: daugybė sekcijų, seminarų ir koliokviumų.

Plenarinius pranešimus padarys Philip Kitcher, Philip Pettit, Bettina Schöne-Seifert.

7 sekcijos:
Logic and Philosophy of Science
Epistemology
Philosophy of Language
Philosophy of Mind
Metaphysics and Philosophy of Religion
Applied Ethics, Political Philosophy, Social Philosophy and Philosophy of Law
Normative Ethics, Metaethics, Decision Theory and Theory of Action

6 koliokviumai:
Woher kommen die Werte? (Norbert Hoerster, Hans Joas)
Science in Application (Nancy Cartwright, Peter Galison)
How Can Rationality Be Normative? (Michael Bishop, Alvin Goldmann, Gerd Gigerenzer)
Information, Wissen, Bildung (Ulrich Nortmann, Ulf von Rauchhaupt)
Ethics: Foundations and Applications (Dieter Birnbacher, Jeff McMahan)
Thought Experiments, Conceivability, and Philosophical Knowledge (David Chalmers, Timothy Williamson)

5 autonomiški seminarai:
Models of Preference Change
Rudolf Carnap
Towards a New Epistemology of Mathematics
Implicit Definitions and A Priori Knowledge
Physicalism and Beyond

Be to, bus įteikti Wolfgango Stegmüllerio ir ontos apdovanojimai.

Atkreipiu dėmesį, kad šeštasis Europos analitinės filosofijos kongresas planuojamas 2008 metams Krokuvoje. Yra dar daug laiko ką nors sugalvoti, jei kas norėtų nuvykti (be kitų dalykų, mokslo filosofijai tikrai bus skirta daug vietos).

Šią dieną 1931 m. gimė amerikiečių fizikas John Robert Schrieffer (g. 1931), vienas iš superlaidumą aiškinančios teorijos kūrėjų, už tai 1972 m. gavęs Nobelio premiją (kartu premiją gavo kiti du teorijos kūrėjai – John Bardeen ir Leon Neil Cooper). Nors superlaidumo reiškinį (kai kurioms medžiagoms būdingas elektrinės varžos išnykimas temperatūrai esant netoli absoliutaus nulio) dar 1911 m. atrado Heike Kammerlingh-Onnes, tik 1957 m. minėtiems teoretikams pavyko sukurti pirmąją sėkmingą teoriją. Tai yra kvantinė teorija, vadinama BCS teorija (pagal pirmąsias pavardžių raides), kurios idėja yra ta, kad superlaidininkuose elektronai susijungia į poras, ir tos poros tampa elektros srovės nešėjomis. Beje, nemodifikuota forma BCS teorija netinka aukštatemperatūriniam superlaidumui aiškinti.

Šią dieną 1860 m. gimė Willem Einthoven (1860-1927), olandų gydytojas ir fiziologas, išradęs pirmąjį praktišką klinikinį elektrokardiografą (ECG) – galvanometrą, matuojantį širdies ląstelių generuojamus elektrinio potencialo pokyčius. 1924 m. jis gavo Nobelio premiją fiziologijos ar medicinos srityje už “elektrokardiogramos mechanizmo atradimą”. Kaip atrodė senoviškas didžiulis elektrokardiografas, galima pamatyti čia.

Rengiamas naujas Rudolfo Carnapo raštų leidimas, į kurį turėtų patekti visi publikuoti filosofiniai darbai. Rinkinyje turėtų būti ir įvadiniai kritiniai straipsniai, ir aiškinančios pastabos. Dabar planuojama išleisti 14 tomų:
I: Early Writings 1922-1927
II: Der logische Aufbau der Welt
III: Pre-Syntax Logic 1927-1934
IV: Anti-Metaphysical Writings 1928-1934
V: Logical Syntax
VI: Logic and Epistemology 1932-1942
VII: Studies in Semantics
VIII: Late Writings 1944-1972 and Symbolic Logic
IX: Inductive Logic 1945-1973
X: Inductive Logic, from Studies in Inductive Logic and Probability
XI: Logical Foundations of Probability
XII: Philosophical Foundations of Physics, and apparatus
XIII: Schilpp, ed., The Philosophy of Rudolf Carnap, Pt. 1
XIV: Schilpp, ed., The Philosophy of Rudolf Carnap, Pt. 2

Naudinga (bet brangi) knyga iš praeitų metų Springer “Archimedes” serijos – “Wrong for the Right Reasons” (red. Jed Buchwald ir Allan Franklin). Kiek galima spręsti iš bendro knygos aprašymo, šiame rinkinyje nagrinėjami atmesto praeities mokslo epizodai keliant klausimą, ar klaidingas mokslas visada buvo ir blogas mokslas? Atsakymas – neigiamas.

Deja, turiu pranešti, kad balandžio 19 d. mirė Torkel Franzen. Netaip seniai rašiau apie jo knygą “Gödel’s Theorem: An Incomplete Guide to Its Use and Abuse”.

Štai pranešimas apie tai sci.logic diskusijų grupėje. O štai Solomono Fefermano pasisakymas matematikos pagrindų diskusijų laiškais (FOM e-mail list) tinklalapyje.

Nors ši konferencija, griežtai tariant, nėra iš mokslo filosofijos srities, bet verta ją čia paminėti ir dėl sąsajų su racionalumo problema, ir dėl Wittgensteino populiarumo įvairiuose sluoksniuose. Taigi balandžio 22 d. Readingo universitete įvyks nedidelė konferencija “Wittgenstein and Reason”, kurioje kalbės Crispin Wright, Joachim Schulte, Jane Heal ir Hans-Johann Glock.

Konferenciją organizuoja tarptautinis analitinės filosofijos žurnalas “Ratio”. Gal kai kurie pranešimai, pavirtę į straipsnius, pasirodys šiame žurnale?

Birželio 14-18 d. Paryžiuje įvyks šeštasis Tarptautinės mokslo filosofijos istorijos draugijos (HOPOS) kongresas.

Gegužės 29-31 d. Yorko universitete Toronte vyks Kanados mokslo istorijos ir filosofijos draugijos (CSHPS/SCHPS) metinis susitikimas. Tinklalapyje be programos galima rasti ir pranešimų santraukas.

Karališkasis filosofijos institutas gegužės 13 d. Birminghamo universitete organizuoja vienadienę konferenciją “Philosophy, Psychology and Psychiatry”. Pagrindinis keliamas klausimas: kaip empiriniai duomenys psichologijoje ir psichiatrijoje veikia sveiko proto ir filosofines psichikos sampratas?

Londono ekonomikos mokykla pranešė, kad 2005 m. Lakatoso apdovanojimas mokslo filosofijoje (Lakatos Award in Philosophy of Science 2005) suteikiamas Jim’ui Woodward’ui už knygą “Making Things Happen: A Theory of Causal Explanation” (Oxford University Press, 2003), kurioje plėtojama intervencionistinė (manipuliacinė) priežastingumo ir aiškinimo samprata. Apdovanojimo paskaitą Jim Woodward skaitys gegužės 4 d. (Old Theatre, London School of Economics).

Lakatoso 10 000 svarų apdovanojimas skiriamas už svarų indėlį į mokslo filosofiją (vertinamos knygos anglų kalba per paskutinius 5 metus). 2006 m. nominacijos Lakatoso apdovanojimui teikiamos iki šių metų balandžio 24 d.

Jim Woodward dirba Kalifornijos technologijos institute.

Ką tik įvykusiame AAAS metiniame susitikime mokslo istorikas F. Jamil Ragep skaitė paskaitą “What Can the History of Islamic Science Teach Us About Science?” Įdomu, koks yra atsakymas į paskaitos pavadinime iškeltą klausimą – ko gi ši mokslo istorija mus pamoko.

2005 m. “History and Theory” spalio numeryje išspausdintas Zenono Norkaus straipsnis “Mechanisms as Miracle Makers? The Rise and Inconsistencies of the “Mechanismic Approach” in Social Science and History”. Straipsnyje kritiškai analizuojamas sparčiai išpopuliarėjęs “mechanizmo požiūris” socialiniuose moksluose ir socialinėje istorijoje. Žurnalo tinklalapyje galite rasti straipsnio santrauką.

Įdomu, 2004 m. net du “Philosophy of the Social Sciences” numeriai buvo skirti Mario Bunge’s socialinių mokslų filosofijai, ypatingai jo aiškinimams “per (socialinį) mechanizmą” ir sisteminiam požiūriui.

Tai siejasi ir su augančia “mechanizmine” mokslinio aiškinimo teorija mokslo filosofijoje (P. K. Machamer, L. Darden ir kt.).

Kento universitete rytoj prasideda trumpa konferencija apie Wittgensteino matematikos filosofiją – tema dėl kurios konsensuso dar nesimato. Kaip pastebi Juliet Floyd, Wittgensteino matematikos filosofija yra menkiausiai suprasta jo raštų dalis. Nors prisiminus masinį rėmimasį Wittgensteino vardu visomis progomis ne taip aišku pasidaro ir dėl kitų jo rašto dalių.