-
Naujausi įrašai
Kategorijos
- idėjos (13)
- įvairūs (10)
- konferencijos (31)
- mokslo istorija (19)
- netektys (5)
- tekstai (24)
Archyvai
Dažnesni raktažodžiai
"Representing and Intervening" aiškinimas Alan Chalmers Albert Einstein Antikos mokslas Aristotelis biologijos filosofija biologijos istorija eksperimentai empirizmas fizikos filosofija fizikos istorija Gödelio teorema Ian Hacking išradingumas John Worrall Karl Popper Lakatoso apdovanojimas Larry Laudan Lietuvos mokslo istorija matematikos filosofija mechanizmas mokslinis realizmas mokslo filosofijos institucijos mokslo filosofijos knygos mokslo filosofijos renginiai mokslo filosofijos straipsniai mokslo filosofijos vadovėliai mokslo filosofijos žinynai mokslo filosofijos žurnalai mokslo istorijos knygos mokslo istorijos pamokos mokslo kaita mokslo metodologija mokslo pažanga mokslo revoliucija naujasis eksperimentalizmas priežastingumas redukcija Romualdas Karazija Rudolf Carnap socialiniai mokslai Stathis Psillos teorijos Zenonas Norkus
Mėnesio archyvas: balandis 2005
Netektis: Ernst Mayr 1904-2005
Šių metų vasario 3 d. sulaukęs 100 metų mirė Ernst Mayr (g. 1904), vienas iš pagrindinių XX a. evoliucijos biologų, gamtininkas (naturalist), vadinamas "dvidešimtojo amžiaus Darwinu", be to, palikęs pėdsaką biologijos filosofijoje ir biologijos istorijoje. Daugiau kaip 700 straipsnių ir 20 knygų autorius, tarp kurių tokie klasikiniai veikalai kaip "Sistematika ir rūšių kilmė" (1942) bei "Gyvūnų rūšys ir evoliucija" (1963). Šalia Dobzhansky ir Simpsono, jo darbai XX a. viduryje vedė prie sintetinės evoliucijos teorijos (neodarvinizmo), sujungusios evoliucijos teoriją ir genetiką. Jis buvo šiuolaikinės speciacijos ("išsirūšiavimo"), t.y. naujų rūšių atsiradimo, sampratos kūrėjas. Atėjęs į teorinę biologiją iš gamtininkų (naturalists), Ernst Mayr dažnai pabrėždavo gamtininko patyrimo svarbą biologijoje. (Mokslo filosofams, norintiems suprasti stebėjimo svarbą moksle, labai pravartu būtų apmąstyti gamtininkų darbą.) Platesniame kontekste jis pasisakė už neredukcinį organizminės biologijos statusą ir bendrai už biologijos autonomiškumą.Norintys paskaityti biologijos filosofo Michaelo Ruse'o eulogiją, skirtą Ernstui Mayrui, pažiūrėkite čia, o čia straipsnis netekties proga iš "Harvard University Gazzete" (Ernst Mayr buvo Harvardo universiteto zoologijos profesorius). O štai čia galite rasti Ernsto Mayro mokslinius prisiminimus, sulaukus jam 100 metų amžiaus.
Ačiū Pauliui už tai, kad atkreipė dėmesį į šią mano praleistą žinią.
Laukiama naujos enciklopedijos
Šių metų pabaigoje turėtų pasirodyti dviejų tomų mokslo filosofijos enciklopedija ("The Philosophy of Science: An Encyclopedia", Routledge Press) - redaguoja Jessica Pfeifer ir Sahotra Sarkar. Apie 150 gana ilgų straipsnių (3000-7500 žodžių) pristatys pagrindinius mokslo filosofijos terminus ir klasikus. Disciplininiu požiūriu apimamos tiek bendrosios mokslo filosofijos, tiek atskirų mokslų (fizika, biologija, chemija, psichologija, statistika, socialiniai mokslai) filosofijos pamatinės idėjos. Su enciklopedijos turiniu galima susipažinti štai čia.
Matome, kad tarp enciklopedijos straipsnių kažkaip pateko ir komiškoji "feministinė mokslo filosofija". (Kitame leidime gal net sulauksime ir maskulinistinės mokslo filosofijos :)) Visgi enciklopedijos autorių lygis leidžia tikėtis, kad kiti straipsniai priklauso universaliai mokslo filosofijai.
Pasirausus Internete jau galima rasti vieną kitą straipsnį, kuris (galbūt pataisytas) turėtų pasirodyti minėtoje enciklopedijoje, pavyzdžiui (tai nuorodos į pdf failus) "Biologinė informacija" (Stephen Downes), "Instrumentalizmas" (Kyle Stanford) ar "Numatymas" (Kyle Stanford).
Konferencija apie mokslinį supratimą
2005 m. rugpjūčio 25-27 d. Vrije universitete (Vrije Universiteit) Amsterdame rengiama konferencija apie mokslinį supratimą "Philosophical Perspectives on Scientific Understanding". Tarp kviestinių kalbėtojų yra Hasok Chang, Peter Lipton bei Margaret Morrison. Pasak konferencijos organizatorių (Henk W. de Regt, Sabina Leonelli ir Kai Eigner iš Vrije universiteto filosofijos fakulteto), mokslinio supratimo idėja verta didesnio dėmesio ir yra glaudžiai susijusi su mokslinio aiškinimo problema. Jie taip pat supratingai paaiškina, kad jų vartojamas "supratimo" terminas nesietinas su triukšmingąja Verstehen/Erklären perskyra. Lauksime rezultatų.
Naudingas pasisakymas dėl astrologijos nepagrįstumo
Dienraštyje "Lietuvos rytas" (balandžio 1 d., Nr. 74, p. 4) pasirodė trumpas, bet naudingas straipsnelis dėl astrologijos pseudomoksliškumo. Parašė Kazimieras Pyragas ir Vytautas Straižys. Būtų gerai, kad neapsikentę mokslininkai dažniau viešai išsakytų savo nuomonę dėl įvairių pseudomokslinių dalykų.