Mokslo filosofija ir mokslo istorija

Kadangi filosofijos koridoriuose galima išgirsti neįtikėtinų pasinaudojimų Gödelio darbais, norėčiau atkreipti dėmesį į šių metų viduryje išėjusią knygą apie piktnaudžiavimus Gödelio nepilnumo teoremomis – tai Torkelio Franzeno “Gödel’s Theorem: An Incomplete Guide to Its Use and Abuse”. Nurodytoje svetainėje yra ir keletas knygos recenzijų. Torkel Franzen yra gerai susipažinęs su tokiais piktnaudžiavimais – jis jau daug metų bando taisyti “gödeliškuosius” nesusipratimus dalyvaudamas diskusijų grupėse, pavyzdžiui, sci.logic. Su knygos įvadu galima susipažinti Torkelio Franzeno svetainėje; čia galima rasti ir keletą pastebėjimų apie Gödelio teoremas, taip pat linksmą istoriją apie tai, kaip įnirtingai Gödelis ruošėsi interviu dėl Amerikos pilietybės logiškai-teisiškai analizuodamas JAV konstituciją.

Vienas iš tokių piktnaudžiavimų, pavyzdžiui, yra Freemano Dysono bandymas pasinaudoti Gödelio teorema argumentuojant, kad “fizika yra neišsemiama”. Įdomu tai, kad po Solomono Fefermano kritinių pastabų Dysonas lyg ir pripažino, kad perlenkė lazdą.

Beje, dar svaigesni piktnaudžiavimai yra paminėti Alano Sokalo ir Jeano Bricmonto knygos “Fashionable Nonsense: Postmodern Intellectuals’ Abuse of Science” XI skyriuje.

Rugpjūčio mėnesį pasirodė “Methodology of Experimental Economics”, kurios autorius – Francesco Guala iš Exeterio universiteto. Knyga parašyta daugiau iš mokslo filosofijos pusės. Kaip teigia pats autorius, knygos tikslas – parodyti, kad metodologijos dalykai yra svarbūs eksperimentiniams ekonomistams ir kad mokslo filosofai gali pasimokyti iš eksperimentinės ekonomikos.

Šių metų viduryje išleistas gražus straipsnių rinkinys “Scientific Evidence: Philosophical Theories and Applications”. Rinkinio redaktorius – Peter Achinstein, seniai dirbantis šioje mokslo filosofijos srityje. Straipsnių autoriai: Peter Achinstein, Steven Gimbel, Gary Hatfield, Frederick M. Kronz, Helen Longino, Deborah G. Mayo, Amy L. McLaughlin, John Norton, Lawrence M. Principe, Richard Richards, Alex Rosenberg, Sherrilyn Roush, Laura J. Snyder, Kent Staley.

2006 m. birželio 28 – liepos 1 d. Nancy 2 universitete organizuojamas tarptautinis koliokviumas “(Anti-)Realisms, Logic and Metaphysics”. Daugiskaita pavadinime – “(anti-)realizmai” – pabrėžiama, kad realizmas (ar antirealizmas) vienoje srityje nebūtinai veda prie realizmo (ar antirealizmo) kitoje srityje. Todėl, kaip pabrėžia rengėjai, verta atskirti globalias ir dalines (lokalizuotas) realizmo (ar antirealizmo) formas.

Josh Dever pradėjo daryti filosofų genealoginį medį (The Philosophy Family Tree). “Giminystės” linijos iš esmės sekamos per disertacijų vadovus. David Chalmers ta proga pradėjo Australazijos filosofų “šeimos” medį. Įdomu pasižvalgyti po filosofų ryšius, tame tarpe ir mokslo filosofų sąsajas. Gal ir Lietuvos filosofų medžio kas imsis.

Džiugu pranešti, kad neseniai pasirodė pirmasis mokslo filosofijos vadovėlis lietuvių kalba – tai Alano Chalmerso “Kas yra mokslas?” (originalo kalba skamba žaismingiau “What Is This Thing Called Science?”). Nors klausimas, kuris vadovėlis būtų geriausias, yra beveik beviltiškas, neabejotina štai kas: šis aiškus ir elementarus įvadas puikiai pasitarnaus dėstantiems mokslo filosofiją Lietuvoje (jeigu tokių dar liko). Visgi su apgalvotu atsargumu derėtų žvelgti ypač į 11-tą skyrių, kuris mažų mažiausiai gali klaidinti skaitytoją (šia tema gal dar bus proga pasisakyti).

Labai pamokantis (nemažiau už patį vadovėlį) buvo recenzijų simpoziumas, skirtas šiai knygai (Review Symposium on Alan Chalmers’ What is This Thing Called Science?). Dalyvavo John Worrall, Deborah G. Mayo, J. J. C. Smart, Barry Barnes; Alan Chalmers atsakė į recenzijas. Vertas apmąstymo ne tik pasišnekėjimas, bet ir nesusišnekėjimas. Ieškotinas čia: “Metascience”, Volume 9, Number 2, July 2000, pp. 172-203.

Neseniai pasikeitė žurnalo “Philosophy of Science” vyriausiasis redaktorius: iš Norettos Koertge šį darbą perėmė Michael Dickson iš Pietų Karolinos universiteto (University of South Carolina). Iš viso reikia pastebėti, kad pastaraisiais metais Pietų Karolinos universiteto filosofijos departamente gerokai sustiprėjo mokslo filosofijos pajėgos – profesūros sąrašą galima rasti čia. Departamentui vadovauja Davis Baird (gal nepakenks pasakyti, kad 1981 m. apsigynęs disertaciją Iano Hackingo vadovaujamas). Beje, čia dirba (Distinguished Professor Emeritus) ir Amerikos filosofijos tyrinėtojas Ignas K. Skrupskelis.

Besidominčiųjų antikinio mokslo istorija dėmesį galėtų patraukti dvi paskaitos, kurias skaitys Dominic O’Meara iš Fribourgo universiteto – gegužės 4 d. 14 val. paskaita “The Beauty of the World in Plato’s Cosmology”; gegužės 5 d. 14 val. paskaita “The Harmony of the Spheres in Late Antiquity”. Paskaitos skaitomos Vilniaus universiteto filologijos fakulteto K2 auditorijoje.

Šių metų vasario 3 d. sulaukęs 100 metų mirė Ernst Mayr (g. 1904), vienas iš pagrindinių XX a. evoliucijos biologų, gamtininkas (naturalist), vadinamas “dvidešimtojo amžiaus Darwinu”, be to, palikęs pėdsaką biologijos filosofijoje ir biologijos istorijoje. Daugiau kaip 700 straipsnių ir 20 knygų autorius, tarp kurių tokie klasikiniai veikalai kaip “Sistematika ir rūšių kilmė” (1942) bei “Gyvūnų rūšys ir evoliucija” (1963). Šalia Dobzhansky ir Simpsono, jo darbai XX a. viduryje vedė prie sintetinės evoliucijos teorijos (neodarvinizmo), sujungusios evoliucijos teoriją ir genetiką. Jis buvo šiuolaikinės speciacijos (“išsirūšiavimo”), t.y. naujų rūšių atsiradimo, sampratos kūrėjas. Atėjęs į teorinę biologiją iš gamtininkų (naturalists), Ernst Mayr dažnai pabrėždavo gamtininko patyrimo svarbą biologijoje. (Mokslo filosofams, norintiems suprasti stebėjimo svarbą moksle, labai pravartu būtų apmąstyti gamtininkų darbą.) Platesniame kontekste jis pasisakė už neredukcinį organizminės biologijos statusą ir bendrai už biologijos autonomiškumą.Norintys paskaityti biologijos filosofo Michaelo Ruse’o eulogiją, skirtą Ernstui Mayrui, pažiūrėkite čia, o čia straipsnis netekties proga iš “Harvard University Gazzete” (Ernst Mayr buvo Harvardo universiteto zoologijos profesorius). O štai čia galite rasti Ernsto Mayro mokslinius prisiminimus, sulaukus jam 100 metų amžiaus.

Ačiū Pauliui už tai, kad atkreipė dėmesį į šią mano praleistą žinią.

Šių metų pabaigoje turėtų pasirodyti dviejų tomų mokslo filosofijos enciklopedija (“The Philosophy of Science: An Encyclopedia”, Routledge Press) – redaguoja Jessica Pfeifer ir Sahotra Sarkar. Apie 150 gana ilgų straipsnių (3000-7500 žodžių) pristatys pagrindinius mokslo filosofijos terminus ir klasikus. Disciplininiu požiūriu apimamos tiek bendrosios mokslo filosofijos, tiek atskirų mokslų (fizika, biologija, chemija, psichologija, statistika, socialiniai mokslai) filosofijos pamatinės idėjos. Su enciklopedijos turiniu galima susipažinti štai čia.

Matome, kad tarp enciklopedijos straipsnių kažkaip pateko ir linksmoji “feministinė mokslo filosofija”. (Kitame leidime gal net sulauksime ir maskulinistinės mokslo filosofijos :)) Visgi enciklopedijos autorių lygis leidžia tikėtis, kad kiti straipsniai priklauso universaliai mokslo filosofijai.

Pasirausus Internete jau galima rasti vieną kitą straipsnį, kuris (galbūt pataisytas) turėtų pasirodyti minėtoje enciklopedijoje, pavyzdžiui (tai nuorodos į pdf failus) “Biologinė informacija” (Stephen Downes), “Instrumentalizmas” (Kyle Stanford) ar “Numatymas” (Kyle Stanford).

2005 m. rugpjūčio 25-27 d. Vrije universitete (Vrije Universiteit) Amsterdame rengiama konferencija apie mokslinį supratimą “Philosophical Perspectives on Scientific Understanding”. Tarp kviestinių kalbėtojų yra Hasok Chang, Peter Lipton bei Margaret Morrison. Pasak konferencijos organizatorių (Henk W. de Regt, Sabina Leonelli ir Kai Eigner iš Vrije universiteto filosofijos fakulteto), mokslinio supratimo idėja verta didesnio dėmesio ir yra glaudžiai susijusi su mokslinio aiškinimo problema. Jie taip pat supratingai paaiškina, kad jų vartojamas “supratimo” terminas nesietinas su triukšmingąja Verstehen/Erklären perskyra. Lauksime rezultatų.

Dienraštyje “Lietuvos rytas” (balandžio 1 d., Nr. 74, p. 4) pasirodė trumpas, bet naudingas straipsnelis dėl astrologijos pseudomoksliškumo. Parašė Kazimieras Pyragas ir Vytautas Straižys. Būtų gerai, kad neapsikentę mokslininkai dažniau viešai išsakytų savo nuomonę dėl įvairių pseudomokslinių dalykų.

2005 m. rugpjūčio 27-31 d. Lisabonos universiteto filosofijos centre vyks penktasis Europos analitinės filosofijos kongresas, kurį organizuoja Europos analitinės filosofijos draugija. Tarp kitų sekcijų bus ir džiuginanti epistemologijos ir mokslo filosofijos sekcija, kuriai pirmininkaus David Papineau; tarp pakviestųjų kalbėtojų šioje sekcijoje dalyvaus Stathis Psillos. Be to, vyks specialūs seminarai, tarp kurių “Filosofija, ekonomika ir viešoji politika” bei “Kvantinė informacija – loginės ir epistemologinės pamokos”. Pastarajame seminare pakviesti dalyvauti Huw Price, Andrew Hodges ir Dorit Aharonov.

Ką tik buvo skelbta apie Alberto Einsteino kūrybingiausių metų sukaktį. 2005 m. vasario 12 d. Pittsburgho universiteto mokslo istorijos ir mokslo filosofijos departamentas organizuoja mini-konferenciją šiai datai pažymėti. Konferencijos svetainėje galima rasti pranešimų santraukas.

2005 m. gegužės 25-29 d. Konstanzo universitete (Vokietija) vyks septintasis Pittsburgho-Konstanzo seminaro susitikimas, skirtas priežastingumo problemai “Causation: Historical and Contemporary Perspectives”. Bus svarstomos kuo įvairiausios problemos: priežastingumo samprata nuo antikos iki dabartinių laikų, priežastingumas fizikoje, biologijoje, neuromoksle ir socialiniuose moksluose. Viešą paskaitą “Priežastingumas ekonomikoje” skaitys Clive W. J. Granger, 2003 m. Nobelio premijos laureatas ekonomikos srityje. Jei šios paskaitos tekstą kam pavyktų gauti, tai būtinai informuokite – tema komplikuota ir verta dėmesio, be to, įdomu, kai jos imasi ekonomistas.

2005 m. pažymimi Alberto Einsteino annus mirabilis – 1905 metų šimtmečio jubiliejus. 1905 m. Einsteinas paskelbė 3 fundamentalios reikšmės darbus: pirmajame paaiškinamas fotoefektas per šviesos kvantus; antrajame pateikiama specialioji reliatyvumo teorija; trečiajame teoriškai paaiškinamas Brauno judėjimas remiantis chaotiško molekulių judėjimo statistine-mechanine analize. Pastarasis darbas, beje, tapo teoriniu pagrindu, kuriuo remdamasis Jeanas Perrinas atliko ekperimentus, pateikusius lemiamą eksperimentinį argumentą už molekulių ir atomų egzistavimą – argumentą, įtikinusį ir užkietėjusius skeptikus.

Neabejoju, kad šie metai bus pažymėti konferencijomis ir kitais darbais.

2005 m. balandžio mėn. 5-7 d.Grenoblio universitete (Prancūzija) vyks konferencija apie Stratoną iš Lampsako (pramintą “Fiziku”), kurią organizuoja Teofrasto projektas. Aristotelio mokinys Teofrastas po mokytojo mirties tapo Likėjaus vadovu: jis žinomas kaip botanikos pradininkas, sistematizavęs savo mokytojo palikimą, bet tyrimus labiau kreipęs empirine linkme (beje, be entuziazmo žvelgęs į tikslo priežastį). Iš Teofrasto mokyklą perėmęs Stratonas iš Lampsako skyrė didelį dėmesį fizikai: darbai neišliko, bet fragmentai rodo, kad jis daręs eksperimentus ir turėjęs aiškų supratimą apie krintančių kūnų įgyjamą pagreitį.

O Teofrasto projektas žada pateikti sukauptos medžiagos elektroninį leidimą.

Neseniai (2004 m. lapkričio 18-20 d.) Austine (Texas) įvyko 19-tas kasdvimetinis Mokslo filosofijos asociacijos susitikimas (PSA 2004), beje, kartu su kasmetiniu Mokslo istorijos draugijos susitikimu. Konferencijos svetainėje galima rasti nuorodas į kai kuriuos pranešimus. O pradedantiesiems būtų naudinga peržvelgti sesijų temas bei pranešimų pavadinimus – vien tai leistų susidaryti vaizdą, kuo užsiima šiuolaikinė mokslo filosofija. Beje, Mokslo filosofijos asociacijos (PSA) prezidentu dabar yra Elliott Sober iš Wisconsino universiteto.

Internete galima susipažinti su straipsniu iš neseniai pasirodžiusio žurnalo “Perspectives on Science: Historical, Philosophical, Social” numerio (2004 m. Nr. 3) – tai Aryeh’o Kosman’o straipsnis “Mechanizmai senovės mokslo filosofijoje” (čia turimi omenyje aiškinimai per tam tikrą mechanizmą, kuris sukelia reiškinius). Tai ypač įdomu, kadangi neretai manoma, kad apie aiškinamuosius mechanizmus pradėta šnekėti kone tik XVII amžiuje – kaži…