Metų archyvas: 2005

Kadangi filosofijos koridoriuose galima išgirsti neįtikėtinų pasinaudojimų Gödelio darbais, norėčiau atkreipti dėmesį į šių metų viduryje išėjusią knygą apie piktnaudžiavimus Gödelio nepilnumo teoremomis - tai Torkelio Franzeno "Gödel's Theorem: An Incomplete Guide to Its Use and Abuse". Nurodytoje svetainėje yra ir keletas knygos recenzijų. Torkel Franzen yra gerai susipažinęs su tokiais piktnaudžiavimais - jis jau daug metų bando taisyti "gödeliškuosius" nesusipratimus dalyvaudamas diskusijų grupėse, pavyzdžiui, sci.logic. Su knygos įvadu galima susipažinti Torkelio Franzeno svetainėje; čia galima rasti ir keletą pastebėjimų apie Gödelio teoremas, taip pat linksmą istoriją apie tai, kaip įnirtingai Gödelis ruošėsi interviu dėl Amerikos pilietybės logiškai-teisiškai analizuodamas JAV konstituciją.

Vienas iš tokių piktnaudžiavimų, pavyzdžiui, yra Freemano Dysono bandymas pasinaudoti Gödelio teorema argumentuojant, kad "fizika yra neišsemiama". Įdomu tai, kad po Solomono Fefermano kritinių pastabų Dysonas lyg ir pripažino, kad perlenkė lazdą.

Beje, dar svaigesni piktnaudžiavimai yra paminėti Alano Sokalo ir Jeano Bricmonto knygos "Fashionable Nonsense: Postmodern Intellectuals' Abuse of Science" XI skyriuje.

Rugpjūčio mėnesį pasirodė "Methodology of Experimental Economics", kurios autorius - Francesco Guala iš Exeterio universiteto. Knyga parašyta daugiau iš mokslo filosofijos pusės. Kaip teigia pats autorius, knygos tikslas - parodyti, kad metodologijos dalykai yra svarbūs eksperimentiniams ekonomistams ir kad mokslo filosofai gali pasimokyti iš eksperimentinės ekonomikos.

Šių metų viduryje išleistas gražus straipsnių rinkinys "Scientific Evidence: Philosophical Theories and Applications". Rinkinio redaktorius - Peter Achinstein, seniai dirbantis šioje mokslo filosofijos srityje. Straipsnių autoriai: Peter Achinstein, Steven Gimbel, Gary Hatfield, Frederick M. Kronz, Helen Longino, Deborah G. Mayo, Amy L. McLaughlin, John Norton, Lawrence M. Principe, Richard Richards, Alex Rosenberg, Sherrilyn Roush, Laura J. Snyder, Kent Staley.

Džiugu pranešti, kad neseniai pasirodė pirmasis mokslo filosofijos vadovėlis lietuvių kalba - tai Alano Chalmerso "Kas yra mokslas?" (originalo kalba skamba žaismingiau "What Is This Thing Called Science?"). Nors klausimas, kuris vadovėlis būtų geriausias, yra beveik beviltiškas, neabejotina štai kas: šis aiškus ir elementarus įvadas puikiai pasitarnaus dėstantiems mokslo filosofiją Lietuvoje (jeigu tokių dar liko). Visgi su apgalvotu atsargumu derėtų žvelgti ypač į 11-tą skyrių, kuris mažų mažiausiai gali klaidinti skaitytoją (šia tema gal dar bus proga pasisakyti).

Labai pamokantis (nemažiau už patį vadovėlį) buvo recenzijų simpoziumas, skirtas šiai knygai (Review Symposium on Alan Chalmers' What is This Thing Called Science?). Dalyvavo John Worrall, Deborah G. Mayo, J. J. C. Smart, Barry Barnes; Alan Chalmers atsakė į recenzijas. Vertas apmąstymo ne tik pasišnekėjimas, bet ir nesusišnekėjimas. Ieškotinas čia: "Metascience", Volume 9, Number 2, July 2000, pp. 172-203.

Šių metų pabaigoje turėtų pasirodyti dviejų tomų mokslo filosofijos enciklopedija ("The Philosophy of Science: An Encyclopedia", Routledge Press) - redaguoja Jessica Pfeifer ir Sahotra Sarkar. Apie 150 gana ilgų straipsnių (3000-7500 žodžių) pristatys pagrindinius mokslo filosofijos terminus ir klasikus. Disciplininiu požiūriu apimamos tiek bendrosios mokslo filosofijos, tiek atskirų mokslų (fizika, biologija, chemija, psichologija, statistika, socialiniai mokslai) filosofijos pamatinės idėjos. Su enciklopedijos turiniu galima susipažinti štai čia.

Matome, kad tarp enciklopedijos straipsnių kažkaip pateko ir linksmoji "feministinė mokslo filosofija". (Kitame leidime gal net sulauksime ir maskulinistinės mokslo filosofijos :)) Visgi enciklopedijos autorių lygis leidžia tikėtis, kad kiti straipsniai priklauso universaliai mokslo filosofijai.

Pasirausus Internete jau galima rasti vieną kitą straipsnį, kuris (galbūt pataisytas) turėtų pasirodyti minėtoje enciklopedijoje, pavyzdžiui (tai nuorodos į pdf failus) "Biologinė informacija" (Stephen Downes), "Instrumentalizmas" (Kyle Stanford) ar "Numatymas" (Kyle Stanford).