Perskaitęs įdomų įrašą tinklaraštyje "Nematoma ranka" apie Timuro Kurano knygą "The Long Divergence: How Islamic Law Held Back the Middle East", svarstančią islamiškojo pasaulio ekonominio atsilikimo priežastis, prisiminiau Needhamo klausimą (kartais vadinamu "Needhmo didžiuoju klausimu"): mokslo istorikas, sinologas Josephas Needhamas klausė, kodėl Vakarų pasaulis pralenkė Kiniją (ir Indiją) mokslo ir technologijų srityje, nors bent jau iki XIV amžiaus Kinija buvusi, pasak Needhamo, daug labiau pažengusi šiose srityse; kitaip tariant, kodėl "dvi didžiosios Rytų civilizacijos - Kinija ir Indija - nesugebėjo spontaniškai sukurti moderniojo mokslo ir technologijos" (Joseph Needham (1969) The Grand Titration. Science and Society in East and West. London: Allen and Unwin, p. 177), o tai padarė tuo metu buvęs atsilikęs Vakarų pasaulis.
Pirmas svarbus dalykas galvojant apie tokius globalius istorinius klausimus - kaip iš viso galima svarstyti alternatyvių atsakymų pagrįstumą? Mat yra pavojus, kad bus kuriami alternatyvūs aiškinimai, kurie bus tiesiog šiaip pasakojimai (just so stories), kurių geresnio ar blogesnio pagrįstumo nebus bent kiek įmanoma įvertinti. (Žinau, kad akademinėje sferoje yra žmonių, kuriems nerūpi joks pagrįstumas, nerūpi ir skirti fantazijas nuo tikrovės, bet ši pastaba skirta tiems, kuriems tai esmingai rūpi. Čia tarp kitko.)
Būtų visai linksma, kad ir Lietuvoje kas nors sistemingai svarstytų istorinius duomenis ir galimus aiškinimus, susijusius su šiais klausimais. Bet tai sunkus uždavinys ne tik metodologinėje, bet jau ir duomenų srityje. Reikia apimti didžiulį istorinės medžiagos kiekį. Reikėtų, pavyzdžiui, įvertinti ir literatūrą, kuri teigia, kad Josephas Needhamas kartais perlenkia lazdą kalbėdamas apie Kinijos pirmavimą tam tikrose srityse. Beje, keistas dalykas: Needhamas geomantijos ir kompaso sąsajas vadina vienu didžiausiu kiniečių įnašu į mokslą (remiuosi rusišku vertimo ištraukomis iš "Science and Civilization in China", gali būti ir netikslumų). Sunku suprasti, kokius pasiekimus jis čia turi omenyje. Esu girdėjęs, kad Needhamas šiek tiek keitė savo požiūrį ir kad Nathanas Sivinas su tuo susijęs, nors nieko tiksliau negaliu apie tai pasakyti ir jokių šaltinių nurodyti. Į tai irgi reikia atkreipti dėmesį.
Apskritai išradimų Kinijoje vardijimas (kompasas, parakas, popierius, spausdinimas ir daugybė kitų) kažkaip nedaro tokio didelio įspūdžio galvojant apie moderniojo mokslo atsiradimą: matyt, pirmiausia reikia galvoti apie empirinių mokslinių idėjų sistemingą vystymą ir teorizavimą, kuris pajungtas empirinei kontrolei, bei technologijų sąsajas su šiais dalykais ir pan. Bet tai, žinoma, tik pradinės mintys.
Tarp kitko, o kaip dėl klausimo, kodėl modernusis mokslas neatsirado antikinėje Graikijoje?
Iš kitos pusės, net jeigu ir kas nors skeptiškai žiūrėtų į entuziazmą dėl Rytų civilizacijų liktų globalus istorinis klausimas, mane itin dominantis: kas paskatino moderniojo mokslo ir technologijų atsiradimą Europoje? Viena iš svarbių problemų čia būtų Viduramžių kultūrinių pasiekimų įvertinimas.