Konferencija “Scientia et Historia – 2016”

​2016 m. kovo 31 - balandžio 1 d. Lietuvos kultūros tyrimų institute (Saltoniškių 58, Vilnius) vyks kasmetinė Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos konferencija "Scientia et historia - 2016". Programą rasite Bendrijos tinklalapyje.

Posted in konferencijos | Tagged | Leave a comment

Ruošiama “Essays in the Philosophy of Chemistry”

Essays in the Philosophy of ChemistryOxford University Press ruošia naują straipsnių rinkinį chemijos filosofijos temomis "Essays in the Philosophy of Chemistry" (red. Eric Scerri ir Grant Fisher). Bus išleista vėliau šiais metais. Sprendžiant iš turinio laukia įdomus skaitinys.

Tarp kitko, paskutinis straipsnis parašytas estų mokslo filosofo Reino Vihalemmo (deja, a.a.).

Nesu "philosophy of X" daugėjimo šalininkas, bet chemijos filosofijoje atsiranda svarbių temų, o ir autorių.

Posted in tekstai | Tagged , , , , , | Leave a comment

Konferencija “Scientia et Historia – 2015”

2015 m. kovo 26-27 d. vyks Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos konferencija „Scientia et Historia - 2015”. Konferencija, kaip įprastai, vyks Lietuvos kultūros tyrimų instituto salėje, 216 k. (Vilnius, Saltoniškių 58). Štai čia (doc failas) galite rasti konferencijos programą.

Posted in konferencijos | Tagged | Leave a comment

Mokslo istorikas Ivor Grattan-Guinness (1941-2014)

Grattan-GuinnessLiūdnai tenka konstatuoti, kad mirė matematikos ir logikos istorikas Ivor Grattan-Guinness. Daugybės istorinių darbų autorius, daugiausiai iš diferencialinio ir integralinio skaičiavimo bei aibių teorijos ir matematinės logikos istorijos. Šiek tiek rašė ir mokslo filosofijos temomis (Karlo Popperio filosofija, indukcija). Be to, redagavo keletą kapitalinių leidinių tokių kaip "From the Calculus to Set Theory 1630-1910", "The Companion Encyclopedia of the History and Philosophy of the Mathematical Sciences", "Landmark Writings in Western Mathematics 1640-1940". Pastarieji tinka ir platesnei mokslinei publikai.

Štai trumpas tekstas, skirtas Ivor Grattan-Guinnesso atminimui (parašytas jo pirmojo doktoranto). Ten Tony Crilly rašo, kad studentaudamas Grattan-Guinness pasigedo už matematinių idėjų slypinčios pradinės motyvacijos:

"As an undergraduate at Oxford, he found that mathematics was presented drily, with no inkling of the original motivations behind its development. So Ivor set himself the task of asking “What happened in the past?” - as opposed, he said, to taking the heritage viewpoint of asking “How did we get here?”"
Tony Crilly "Ivor Grattan-Guinness obituary"

Geri mokytojai dažniausiai pateikia mokslinių idėjų motyvaciją, nebūtinai istoriškai, tiesiog dalykiškai - kam aptariamos idėjos iš viso reikia. Bet ekskursai į mokslo istoriją galėtų padėti - pradinė idėjų motyvacija istoriniame kontekste konkrečiais mąstymo atvejais, nors čia yra praktinių kliūčių (su istoriniais tekstais sunku dirbti).

Tokiais atvejais vis prisimenu matematiko Vladimiro Arnoldo tezę apie nusikaltėlius :)

"Понять немотивированное определение невозможно, но это не останавливает преступных алгебраистов-аксиоматизаторов."
Vladimir Arnold "О преподавании математики"

Posted in netektys | Tagged | Leave a comment

Pokalbis “Liestinė ir graikų matematika”

Forume kalbamės apie liestines antikinės graikų matematikos kontekste - tema "Liestinė ir graikų matematika". Naujos žinios praverstų: jeigu yra idėjų, prašome prisijungti.

Posted in įvairūs | Tagged , | Leave a comment

Richard Feynman apie juoką ir žmogiškąją užuojautą

"Nors mano mama nieko nežinojo apie mokslą, ji taip pat mane stipriai įtakojo. Ji turėjo nuostabų humoro jausmą ir aš iš jos išmokau, kad aukščiausios supratimo formos, kokias tik galime pasiekti, yra juokas ir žmogiškoji užuojauta."

(iš Feynman, Richard. What do you care what other people think?: Further adventures of a curious character. Bantam Books, 1989, p. 7-8)

Reikia priminti, kad fizikas Richardas Feynmanas visą gyvenimą dirbo kaip profesionalus mokslininkas (ir buvo vienas iš guvesnių XX a. fizikų). Įdomu, kad jis rado reikalą tai pasakyti rašydamas apie savo vaikystę. Galbūt tą paskatino ir įvairūs klaidingi (bei snobiški) apibendrinti įsivaizdavimai apie beširdžius ir gal net amoralius mokslininkus, nieko nesigaudančius svarbiuose žmogiškuose reikaluose ir dažnai turinčius lėkti pasikonsultuoti pas humanitarikos ekspertus.

Susiję užrašai:
Richardo Feynmano pastaba dėl nemokslo

Posted in idėjos | Tagged , , | Leave a comment

Paskaita apie Euklido “Pradmenis”

Eukleido_paskaitaKlasikų asociacija praneša apie renginį, kuriame Justinas Daugmaudis kalbės apie garsiausią Antikos matematikos knygą - tai Euklido Aleksandriečio "Pradmenys" ("Elementai", "Στοιχεῖα"). Kaip matome, susitikimas vyks balandžio 1 d. 19 val. vyninėje „La Bohème“ (Baltoji salė), Šv. Ignoto g. 4/3, Vilnius.

Norintys paskaityti ar bent pajausti Euklido "Pradmenų" originalo skonį mokslo istorijos tekstų skyriuje gali rasti sulietuvintą pirmąją ir penktąją knygą.

Susiję užrašai:
Euklido "Pradmenų" pirmoji knyga lietuviškai

Posted in mokslo istorija | Tagged , , | Leave a comment

Alan Guth ir paprastumas moksle

Fizikas Alan Guth per daug nesižavi paprastumu.

"I think it is absolutely amazing that it can be measured and also absolutely amazing that it can agree so well with inflation and also the simplest models of inflation - nature did not have to be so kind and the theory didn't have to be right." Cosmic inflation: 'Spectacular' discovery hailed

Apskritai gražus ir labai tinkamas pasakymas - "nature did not have to be so kind and the theory didn't have to be right." Buvo proga ir prisiminti, kad "everything should be made as simple as possible, but not simpler".

Susiję užrašai:
"Everything should be made as simple as possible, but not simpler"

Posted in idėjos | Tagged , | Leave a comment

Virtualus numeris apie Thomą Kuhną

Thomo Kuhno tyrinėjimams pravers laisvai prieinamas žurnalo "The British Journal for the Philosophy of Science" virtualus numeris, sudarytas iš senesnių klasikinių straipsnių.

Posted in tekstai | Tagged , | Leave a comment

“Kometa išliko arba neišliko ar gal ir taip, ir taip”

Tai paaiškinimas iš Twitterio dėl kometos ISON tolesnio likimo - stebėtinai informatyvus :) Atkreipiau į tai dėmesį, nes pagalvojau, kad jis kaip linksmas pavyzdys tiktų logikos seminarams, o gal ir net metodologiniams-filosofiniams seminarams (kalbant apie mokslo konceptualinius dalykus).

Kažkas iš Twitterio linksmuolių kometą ISON pavadino Schrödingerio kometa :)

Detalių apie kometą ISON ieškokite tinklaraštyje "Konstanta 42".

Posted in idėjos | Leave a comment

Galileo Galilėjus ir konceptualinė pažanga

Konceptualinės pažangos idėją gražiai galima iliustruoti Galileo Galilėjaus citata iš jo 1638 m. "Dialogų apie du naujus mokslus", kur keliamas tikslas surasti vaisingas konceptualines priemones - apibrėžimus, "geriausiai tinkančius gamtos reiškiniams". Savo tikslą Galilėjaus apibūdina pabrėždamas savo skirtumą nuo tų, kurie tiesiog matematiškai tiria galimo judėjimo savybes nesirūpindami, kaip tai realizuojama gamtoje (ir šitas darbas "pagirtinas", bet kitoks):

"Ir pirmiausia atrodo reikalinga rasti ir paaiškinti apibrėžimą, geriausiai tinkantį gamtos reiškiniams. Nes bet kas gali išrasti kokią nors judėjimo rūšį ir aptarti jos savybes; tuo būdu, pavyzdžiui, buvo įsivaizduotos spiralės ir konchoidės, brėžiamos tam tikrų judėjimų, kurie nesutinkami gamtoje, ir labai pagirtina, kad buvo nustatytos savybės, kurias šios kreivės turi jų apibrėžimų dėka; bet mes nusprendėme aptarti su pagreičiu krintančių kūnų reiškinius taip, kaip jie iš tikrųjų vyksta gamtoje ir sudaryti tokį greitėjančio judėjimo apibrėžimą, kad jis parodytų esminius stebimų greitėjančių judėjimų bruožus."

(Galilei, Galileo. Dialogues Concerning the Two New Sciences, in R. M. Hutchins (ed.), Great Books of the Western World, vol. 28: Gilbert, Galileo, Harvey. Encyclopedia Britannica, 1955 [1638], p. 200)

Nukrypstant nuo temos, galime pastebėti, kad Galilėjus pabrėžia analitinį grynai matematinio tyrimo pobūdį - kreivės turi tam tikras savybes "savo apibrėžimų dėka", t.y. savybės seka iš apibrėžimų.

Susiję užrašai:
Pastaba dėl konceptualinės pažangos idėjos
Richard Feynman apie gamtos dėsnius
Mokslo konceptualinė pažanga

Posted in idėjos | Tagged , , , | Leave a comment

Pastaba dėl konceptualinės pažangos idėjos

Dėl konceptualinės pažangos idėjos dar norėčiau pridėti tai, kad šios idėjos nereikėtų nei pervertinti, nei nuvertinti. Taip, iš šiuolaikinės perspektyvos žiūrint tai gali atrodyti banalu: visi įpratę, kad įvedamos labai sudėtingos ir abstrakčios matematinės konceptualinės naujovės, kai atsiranda reikalas. Bet mokslo istorijos ir apibendrintos metodologijos požiūriu konceptualinės pažangos idėją verta turėti omenyje. Antai buvo metas, kai buvo visai neaišku, kokiu būdu analizuoti gamtą. Ir net tada, kai kuriant modernaus mokslo pagrindus aiškėjo matematikos svarba, reikėjo rasti konkrečias technikas, kaip tokią analizę efektyviai padaryti. XVII amžius yra ypatingai turtingas šiuo požiūriu periodas. O ir daug vėliau, kai vienos disciplinos klestėjo, kitose buvo metodologinių neaiškumų dėl konceptualinės raidos. Kaip jau esu minėjęs, dar galima pridėti euristinį požiūrį pasimokant iš konceptualinio išradingumo precedentų: kokiais būdais buvo įveikiamos kliūtys, kaip buvo traktuojami neaiškumai dėl naujovių loginių pagrindų ir t.t.

Susiję užrašai:
Galileo Galilėjus ir konceptualinė pažanga
Richard Feynman apie gamtos dėsnius
Mokslo konceptualinė pažanga

Posted in idėjos | Tagged , | Leave a comment

FiDi 45

Rytoj 45-toji FiDi - fiziko diena. O ko aš čia rašau - koks ryšys tarp šio tinklaraščio ir FiDi? Tai nesunku patikrinti. FiDi tampriai koreliuoja su fizikais (visiškai teisingas teiginys), o fizikai koreliuoja su fizika (gana teisingas teiginys), o fizikoje buvo ir fizikos istorija (tai absoliučiai nenuginčijamas teiginys). Be to, kai kurie fizikai nesusiturėdavo ir pareikšdavo ką nors filosofiško, ypač anksčiau (taip pat neblogai patikrintas teiginys (vėliau tai dažniau keikdavo filosofus (dažnai, pripažįstu, su pagrindu (bet ne visada su pagrindu (nors kai jie turi omenyje postmodernistinį briedą, tai su pagrindu - puikiai suprantu, ko jie keikiasi))), bet vis tiek kartais pareikšdavo ką nors filosofiško)).

Vienintelis FiDi trūkumas - šeštadienio parinkimas: reikėjo daryti, kai šilčiau, pvz., pirmą gegužės šeštadienį (tai sakau ne tik dėl šių metų pavasario). Bet jie, matyt, turėjo savo racijos taip padaryti.

Gal reikės su dukra užsukti ir pasidairyti.

Čia džoukai (o ką alus ten tikrai 3 litai (žr. D. U. K paskutinė eilutė.)?).

Posted in įvairūs | Leave a comment

Privačios preferencijos ir talentai

Viename tinklaraštyje pastebėjau gerą Abrahamo Smitho komentarą kalbant apie Grothendiecką ir Perelmaną, nors komentatorius toliau kalba bendriau nesusisiedamas su šiomis pavardėmis. Kaip žinia, šie genialūs matematikai padarę neeilinių (pabrėžiu, labai neeilinių) darbų matematikoje po to visiškai pasitraukė iš viešo matematinio gyvenimo ir apskritai iš viešo gyvenimo (kaip sakoma, dėl neaiškių priežasčių, nors kai kuriais atvejais galima šį bei tą nuspėti). Svarbiausia štai kas: tikrai, jie nieko neskolingi kažkam dėl savo talentų.

Abraham Smith says:

"Also, I don’t think Grothendieck (or Perelman or anyone else) owes us anything. Many people have talents they choose not to pursue for all sorts of personal reasons. Maybe they have a family whom they refuse to neglect for the sake of a better position. Maybe they decide on more lucrative job options. Maybe they have physical or psychological conditions that make the experience unpleasant. Maybe they just prefer gardening!"

Taip, jeigu kas nors turėdamas kitų genialių talentų pradeda teikti pirmenybę, tarkime, sodo darbams, tai jo asmeninis reikalas.

Posted in idėjos | Tagged | Leave a comment

Arnoldas apie Bourbaki apie Barrow

Visada pasilinksminu prisimindamas šią rusų matematiko Vladimiro Arnoldo (apie jį žr. "Virtualių užrašų" įrašą) pastabą apie tai, ką Bourbaki pasakė dėl anglų matematiko Isaac Barrow (XVII a.) knygos, prisidėjusios prie infinitezimalinio skaičiavimo plėtotės:

"Bourbaki su šiokia tokia panieka rašo, kad jo knygoje [Barrow paskaitose] šimtui teksto puslapių tenka apie 180 brėžinių. (Apie pačio Bourbaki knygas galima pasakyti, kad ten tūkstančiams puslapių netenka nei vieno brėžinio, ir ne visai aišku, kas blogiau.)"

(Arnolʹd, Vladimir Igorevich. Huygens and Barrow, Newton and Hooke. Birkhäuser Verlag, 1990, p. 40)

Posted in idėjos | Tagged | Leave a comment