Raktažodžio tragikomiška archyvas:

ideologinis bruzdesys

Net nusikvatojau - čia tai bent ideologinė kompanija: Nida Vasiliauskaitė, Audronė Žukauskaitė,  Slavojus Žižekas, ŠMC ir LUNI. Pokalbis turėjo būti idiotiškai linksmas: trajektorijos, dykumos ir kt. Daug medžiagos Alanui Sokalui ir Ostapui Benderiui. Šia proga verta paskaityti, ką rašo Philipp Oehmke: štai tekstas angliškai, o čia net lietuviškai.

Žinutė žurnalistui Tomui Vaisetai: nėra ten jokių filosofijos deimantų, o tik ideologinis bruzdesys (suprantu, kad nelengva atsispirti šou ir jo ekspertams, bet visgi galima susikaupti ir pagalvoti).

Beje, įdomu būtų sužinoti, ką Žižekas apie savo veiklą pats galvoja vienas būdamas; gal tiesiog kikena iš besiklausančių gerbėjų ir džiaugiasi turėdamas pelningą užsiėmimą, kas ten žino (nors tuo sunku būtų patikėti). Iš viso įdomus bendras klausimas, ką koks bulšiteris sau vienas kamputyje galvoja apie save: spėju, kad turėtų būti atvejų, kai save teisingai įvertina, tik toliau apsimeta, nes tiesiog finansiškai apsimoka.

Skaitytojas gali pagalvoti, kad negali taip būti. Aišku, aklai nepasitikėkite, ką čia rašau. Siūlau pagalvoti savo galva, be jokių "ekspertinių" įvertinimų: reikia tiesiog paklausyti ar paskaityti Žižeko tekstų ir pabandyti susigaudyti, ką jis ten velia.

Kategorija šis-bei-tas | Raktažodžiai: , , , , | Komentuoti

vėl tas Edipo kompleksas

Vaikštau Internete ir po vienu tekstu randu tokį pralinksminusį sakinį: "Autorius yra filosofas". Nieko gero tai nežada ir šiaip iš karto kyla įtarimai, kad autorius Vilis Normanas nėra joks filosofas. O tekstas - tragikomiškas su fantastikos elementais, bet iš esmės panašūs postmodernistiniai rašiniai yra neblogai jame imituojami.

Fantazijų ten yra nemažai, bet ypač linksmai mistinis Edipo kompleksas atrodo: pvz., "Būtent iš neapykantos Įstatymui ir kastracijos baimės kyla Edipo kompleksas" ir t.t.

Na, žmogus paskaitinėjo Freudą, Lacaną ir pan., įtikėjo ir sumanė pasamprotauti. Pasitaiko tokių atvejų. Beje, nenustebčiau, kad autorius kada nors ir filosofijos daktarą gaus. Mūsų kraštuose tai visai įmanoma.

Autoriui siūlau kitą kartą daug nevargti ir pasinaudoti postmodernistinių tekstų generatoriumi. Ten apačioje reikia spustelėti pirmąjį this link arba atnaujinti puslapį ir panašių postmodernistinių tekstų galės sugeneruoti, kiek nori, ir delfi.lt galima bus įteikti.

Apskritai tai su žodžiu "filosofas" darosi keisti dalykai. Gal jis gerai skamba, kad taip norisi juo pasivadinti.

Tarp kitko, žiūriu štai dar vienas "Autorius yra filosofas" autoriaus tekstas apie "Lietuvos mirimą" - patetiškas ir kvailas. Taip švieste ir šviečia autoriaus jaučiamas pranašumo jausmas, nežinia kokiu pagrindu atsiradęs.

Tiek tos, tik braukiu tą autorių iš skaitomų autorių sąrašo ir einu ko nors informatyvaus paskaityti.

Susiję užrašai:
pastaba apie Edipo kompleksą

Kategorija šis-bei-tas | Raktažodžiai: , , , | 1 komentaras

naujas kūrinys

Einu palei Nerį ir žiūriu, kad šalia meniško? vamzdžio stovi (ar plūduriuoja) dar nepripažintas meno? kūrinys, maždaug pavadintinas "Apsemtas KultFluxas tekmėje". Savivaldybei galima būtų parduoti už kokius 100000 litų (kaina pamažinta atsižvelgiant į finansinę krizę). Tik reikia paskubėti, nes upė tuoj nuseks.

O giliau kapstantys mąstytojai galės atrasti ryšį tarp Fluxo ir tekmės (o gal ir net Newtono infinitezimalinio skaičiavimo) :)

Susiję užrašai:
prie Neries bus gražiau ir ramiau (kol kas)

Kategorija šis-bei-tas | Raktažodžiai: | Komentuoti

parašysiu galgi

Internetiniuose krūmynuose netyčia užtikau seną nuorodą į savo tinklaraštį. Parašyta: "išskyrus įrašus apie futbolą, galėtų rašyti daugiau ir dažniau". Gal ir parašysiu daugiau ir dažniau ir netgi išskyrus įrašus apie futbolą, ypač jeigu rasiu filosofinę nišą.

Visgi futbolas nėra jau tokia prasta pramoga, visai neprastesnė už snobų-elito kiną, tiek dvasingą, tiek blevyzgomis paįvairintą teatrą ar pan. Tiesa, futbolininkų atlyginimai jau viršijo protingumo ribas, bet ką padarysi, kai tiek žmonių kraustosi iš proto dėl jų - čia tai prasti reikalai. Bet vis tiek tai ne taip tragikomiška, kaip milžiniški pinigai mokami už Pablo Picasso produktus ar už elito žvaigždžių dėvėtas pirštines ar kelnes.

Tarp kitko, ten paminėta kad autorius neketina skaityti Artūro Tereškino blogo. Teisingai daro - ko gi gali tikėtis iš asmens, kuris queer studijomis užsiima.

Kategorija tinklalapis | Raktažodžiai: , , | Komentuoti

prie Neries bus gražiau ir ramiau (kol kas)

Atšalus orams turėtų pagražėti Neries krantinė prie Karaliaus Mindaugo tilto - mat turėtų sumažėti fluxo, o konkrečiai KultFluxo. Bus galima ramiau pasivaikščioti gražioje gamtinėje aplinkoje. Neseniai eidamas mačiau kažkokių pagalių, plūduriuojančių upėje: nebuvo aišku, ar tai nuolaužos, ar fliuksinis darbas, bet nesvarbu, matyt, nedidelis čia skirtumas - svarbu, kad tokių dalykų turėtų sumažėti. Girdėjau tvirtinimą (labai apie save reikšmingai galvojančiųjų), kad KultFluxas nori sugrąžinti miestiečius prie upės. Galbūt kai kurie fluxo gerbėjai ir buvo sugrąžinti, bet norėčiau informuoti, kad miestiečiai labai neblogai jautėsi prie upės, kai nebuvo KultFluxo: vaikštinėdavo poromis ar po vieną, bėgiodavo ar šiaip sultis gerdavo ir kt.; greičiau pastarieji miestiečiai buvo nubaidyti atsiradus KultFluxui.

Tiesa, sakoma, kad prie Baltojo tilto statys kažkokį didelį fluxo statinį. Teks paieškoti kitų vietų pasivaikščiojimams. Nieko tokio: Neries krantinė ilga, už upės vingio link Žvėryno to statinio jau turėtų nesimatyti.

Kategorija šis-bei-tas | Raktažodžiai: , | Komentuoti

apie kai kuriuos atsiprašymus ir konstravimus

Kol čia nerašiau, praleidau įvykį: paprastai istorijos su Nida Vasiliauskaite nebūna labai linksmos, bet viena verta rimto nusikvatojimo - tai balsas.lt redakcijos atsiprašymas Vasiliauskaitės atžvilgiu už žodžius, parašytus Edvardo Čiuldės ir Tomo Čyvo straipsniuose. Matote, niršioji Nida įniršo. Dabar kokioje nors (ne visai) mokslinėje konferencijoje galės paskaityti pranešimą tema "Kaip Aš sukonstravau pyktį". Visa situacija tragikomiškėja, kai pagalvoji, kad jei jau kalbame apie atsiprašymus, gal labiau būtų galima tikėtis atsiprašymų dėl Vasiliauskaitės raštų. Bet nieko tokio: žiūrėsime į tai, kaip į siurrealistinį balsas.lt redakcijos ir Nidos Vasiliauskaitės pokštą (nors suprantu, kad portalo redakcijai nėra jokio noro su pretenzijomis tąsytis, bet visgi...).

Kiek supratau iš komentarų, Tomas Čyvas gavo ilgą Vasiliauskaitės laišką su pretenzijomis :) Siūlau šį laišką labai saugoti, mat jis neįkainuojamos vertės: tai padės apmąstant "viešojo intelektualinio" diskurso vertę,  jo dalyvių proto vingius bei savirefleksijos stygių.

Tarp kitko, be reikalo Vasiliauskaitė nervinasi ar juokiasi, kai su fašizmu asocijuojamas jos požiūris apie tapimą žmogumi sociopolitinio sprendimo dėka. Visiškai jokio skirtumo, kad PATYS nacionalsocialistai apeliavo į kažkokias mistifikuotas pseudoteorijas. Svarbiausia, kad tai buvo fantazijos, kad tos fantazijos buvo įtvirtinamos propaganda bei grubia jėga ir kad jos vedė prie milijonų žmonių išnaikinimo (kaip ir komunizmo statytojų ar Pol Poto atvejais). Maža į kokias demagogijas gali įsitraukti grupė, norinti kitas grupes dehumanizuoti ar pajungti: pavyzdžiui, gali kokia grupė pasiskelbti "tikraisiais žmonėmis" - pranašiųjų ufonautų palikuonimis, kuriems visi gyvi likę turi tarnauti ar pan. Įdomu, jeigu nacionalsocialistai būtų neapeliavę į jokias "teorijas", o tiesiog pasakę "mes nusprendžiame ir galia įtvirtiname savo pranašumą ir taškas". Gal tokie socialiniai mechanikai geriau atitiktų Nidos Vasiliauskaitės konstravimo kriterijus ir juokas mažiau imtų.

Beje, postmoderno įkvepti autoriais/ės, reliatyvizuojantys/čios pažinimą, nelabai ką gali pasiginčyti dėl nacių fantastinių "teorijų" pagrįstumo ar nepagrįstumo: kai prarandama nuovoka apie empirinį pagrįstumą, bet kokios naikinančios fantazijos atsiranda ant to pačio episteminio pagrindo kaip ir mokslinės teorijos. Tada belieka remtis "konstruojančia" propaganda ir galia, o šia sėkmingai gali pasinaudoti naikinantys rėžimai, kaip ne sykį atsitiko XX amžiuje (tai pat ir nacių atveju).

Pasiklausius apie ko nors humanizavimą ar dehumanizavimą sociopolitiniais sprendimais, nesunku linksmai įsivaizduoti kokią socialinio konstravimo kampaniją, kurios tikslas įtikinti daugumą, kad, tarkime, Nida Vasiliauskaitė nėra žmogus; gal ir referendumą siūlytų nesutarimų išsprendimui. Gali būti, kad tada Vasiliauskaitė nebūtų tokia džiugi ir gal net pareikalautų kokio raštiško atsiprašymo.

Beje, Tomo Čyvo straipsnyje gerai pastebėta ir apie tokį reiškinį, kai nesugebama derinti abstraktaus ir konkretaus mąstymo: tarkime, kai kas taip smarkiai gali mylėti apskritai žmoniją ir visą pasaulį su visais žvėreliais, kad iš to smarkumo nepastebėti konkretaus žmogaus gyvenimo ir jo pergyvenimų. Šis reiškinys vertas gilesnio dėmesio.

Kategorija žmogus | Raktažodžiai: , , , , | Komentuoti

lygumas ir moterys

Konstanco universitetas (Universität Konstanz) paskelbė konkursą teorinės filosofijos profesoriaus/ės vietai užimti. Pranešime apie konkursą yra tokia žavinga eilutė:

"The University of Konstanz is an equal opportunity employer and tries to increase the number of women in research and teaching"

O sulietuvinant skambėtų panašiai taip:

"Konstanco universitetas yra lygių galimybų darbdavys, ir mėgina padidinti moterų skaičių tarp tyrėjų ir dėstytojų"

Galimybių "lygumas" tiesiog neišpasakytas - ši linksma eilutė nepadarytų gėdos ir Orwello "gyvulių ūkiui".

Kaži kaip Wolfgangas Spohnas didins moterų skaičių :)

Susiję užrašai:
"neišsipildžiusi svajonė"

Kategorija akademija | Raktažodžiai: , , | Komentuoti

tolerancija, fluxus, laisvė

Dar vienas keistas visuomeninis įvykis, berods, susijęs su Fluxus - tai Jurgos Šeduikytės paskelbimas 2007 metų Tolerancijos žmogumi (gal tai koks fliuksinis pokštas?). Gal Šeduikytė ką nors gražiai apie toleranciją padainavo, bet sakoma, kad tai daugiau lėmė jos pamąstymai apie Joną Meką. Visais atvejais "Sugiharos fondo - Diplomatai už gyvybę" "ekspertai" aiškiai turi problemų.

Linksmiausia vieta - tai Jurgos Šeduikytės pasisakymas ginant "vidumi laisvą" Joną Meką. Cituojama, kad ji pasakė štai ką: "Man teko prieš kelias savaites pažinti Joną Meką. Jūs net neįsivaizduojate, koks tai yra laisvas žmogus ir jeigu jis yra profesionalaus meno atstovas, jam reikia sudaryti sąlygas kurti ir jį mylėti bei gerbti už tai, koks jis yra".

Visai gali būti, kad Mekas yra laisvas, nors įdomu, kaip ji tai nustatė, ir koks čia laisvės supratimas slypi. Mat aplinkui laksto asmenų, kurie sakosi amoraliai išsilaisvinę, ir su tais asmenimis Šeduikytei vargiai norėtųsi pabendrauti, nors ką ir ar tolerancijos laureatė galvoja, sunku pasakyti. Tegu Jonas Mekas būna toks, koks yra, bet labiau mylėtini ir gerbtini yra žmonės, kurie NEDARO jokio fliukso.

Nenustebkime, jei už šį tekstą Jurgai Šeduikytei bus suteiktas koks nors postmodernaus "mokslo" vardas :)

Tolerancija per daug rimtas dalykas, kad iš jos būtų daroma komedija.

Susiję užrašai:
"genialūs sugebėjimai"

Kategorija visuomenė | Raktažodžiai: , , , , | 3 komentarai

fliuksiškumas

Vienoje iš Lietuvos istorijos forumo pokalbių gijų buvo iškeltas vienas iš svarbių linksmesnių klausimų: kas būtų fliuksiškiau, – pirkti Fluxus kolekciją, ar nepirkti? :)

Susiję užrašai:
"genialūs sugebėjimai"

Kategorija pasilinksminimui | Raktažodžiai: , | 7 komentarai

genialūs sugebėjimai

Mačiūnas su Meku tikrai turi genialių sugebėjimų: savo pakvailiojimus prastumti kaip "elitinį meną" (ar kaip ten tai vadinasi) - tam reikia neeilinio talento.

"Pasigrožėti" fluxus galite ir čia (visais atvejais verta susipažinti su pasiekimais, kad paskiau nereiktų prie to grįžti): "37 Short Fluxus Films (1962-1970)". Rekomenduoju Mačiūno veikalus, taip pat ir Yoko Ono, nors ir kiti tinka.

Kažkaip net ir švelniau su užuojauta pradėjau į Johną Lennoną žiūrėti ir jo kai kurias mieguistai nuobodžias tuometines dainas. Nelengva žmogui buvo Yoko Ono pašonėje.

Kartą viena moteris man pasakojo, kaip nuėjo pažiūrėti Meko filmų norėdama pasisemti kultūros :) Grįžau, sako, nieko nesupratusi ir su skaudančia galva. Bet pasimokė - daugiau neis.

Beje, angliškoje Wikipedijoje Vytautas Landsbergis yra apibūdintas kaip "vienas iš svarbiausių Fluxus menininkų". Ši mintis Landsbergį turėtų sudominti :)

Kategorija šis-bei-tas | Raktažodžiai: , , , , | 7 komentarai

taigi kad…

Komiškų “filosofinių” straipsnių galima rasti “Santalkoje”. Be kita ko, tai technikos universiteto (VGTU) leidinys - kas komiškumo dar labiau priduoda. Tomui Kačerauskui dar, matyt, reikėtų įsteigti trejetą ketvertą tipo filosofinių žurnalų, kuriuose spausdintų kas tik į galvą šauna.

Visai natūraliai galėtų atsirasti tokia kategorija kaip “akademinis cirkas”.

Tokie dalykai labai sustiprina norą palikti filosofiją ir/ar išeiti į tyrus.

Kategorija šis-bei-tas | Raktažodžiai: , | Komentuoti

na jau visai

Lietuvoje tiek triukšmo dėl paplaukusios Valerie Solanas, net gėda pasidarė dėl pseudointelektualų/ių - fui.

Kategorija akademija | Raktažodžiai: , , , | Komentuoti

iš linksmybių akademiniame gyvenime

Iš (tragi?)komiškų epizodų akademiniame gyvenime: kalbėtojas kalba, klausytojai klauso, ir a) kalbėtojas kabina makaronus arba juokauja, b) klausytojai iš esmės nieko nesupranta, bet c) klausytojai šventai įsitikinę, kad kalbėtojas lieja išmintį giliai kapstydamas ir todėl jo reikia įtemptai klausytis ir bendrai jį sekti.

Pagalvojau, ar tik nebus šitas reiškinys susijęs su dalykais, kuriuos minėjau įraše “knyga apie sektas”?

Kategorija akademija | Raktažodžiai: , | Komentuoti

Luce

Negaliu atsidžiaugti Luce Irigaray įžvalgia įžvalga apie lygties E = mc2 lytiškumą ir mintimi apie tai, kodėl iš viso vyrai ją tokią sugalvojo :)

"Is E = mc2 a sexed equation?…Perhaps it is. Let us make the hypothesis that it is insofar as it privileges the speed of light over other speeds that are vitally necessary to us. What seems to me to indicate the possible sexed nature of the equation is not directly its uses by nuclear weapons, rather it is having privileged what goes the fastest…" (Luce Irigaray, "Le sujet de la science est-il sexue?")

O juokingiausia, kad, berods, buvo ne juokais pasakyta.

Kategorija pasilinksminimui | Raktažodžiai: , , | Komentuoti

knyga apie sektas

Knygyne pavarčiau vertingą naują knygą apie totalitarines sektas - tai rusų teologo Aleksandro Dvorkino “Sektos”: matosi daug svarbios medžiagos apie smegenų plovimą, detalios dokumentinės medžiagos, tarp kitų dalykų, apie masines savižudybes ar “roko guru” Boriso Grebenščikovo keliones pas Sai Babą ir pan.

Susidūręs su tokiais dalykais, net ir sveiko proto gerbėjas turi sustoti ir pagalvoti: kas žmonėms atsitinka su elementaria sveika nuovoka?; gal daug dažniau žmonėse glūdi emocinės užuovėjos paieškos (ar kitos paieškos) bet kokia kaina, netgi vergiško paklusimo ir proto atsisakymo kaina?

Lietuvoje sektas yra tyrinėjęs Arūnas Peškaitis (vėliau tapęs pranciškonu).

P.S. Vietomis nežinai, ar juoktis, ar verkti - tai turbūt vadinama “tragikomiška”.

Kategorija šis-bei-tas | Raktažodžiai: , | 2 komentarai