-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Edmundas Adomonis 2012-02-02 14:28 grakštus loginis uždavinys
- Edmundas Adomonis 2012-02-01 12:49 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- svetys 2012-02-01 00:47 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- Edmundas Adomonis 2012-01-31 19:17 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- svetys 2012-01-31 01:06 P. M. S. Hacker apie filosofiją
Kategorijos
- akademija (14)
- filosofija (96)
- fizika (6)
- gamta (29)
- kalba (23)
- kompiuterija (14)
- logika (6)
- matematika (17)
- pasilinksminimui (14)
- pažinimas (11)
- šis-bei-tas (61)
- tinklalapis (10)
- visuomenė (22)
- žmogus (25)
Archyvai
Raktažodžio šou archyvas:
netektys, šou ir tyla
Beje, rašydamas apie Dennis Ritchie atkreipiau dėmesį, kad žiniasklaidoje (ar kaip ją pavadinti) ir kitur didelio dėmesio šiai netekčiai nepastebėjau. Pagalvojau, kad, jei, tarkime, kokia nors Lady Gaga sumanytų užversti kojas, tai tuoj kiltų visuotinė isterija, aktyvistai pristatytų gedulingų palapinių miestelių ir pan. Nors iš kitos pusės, gal ir nieko tokio: rimti ir išmintingi dalykai randasi tyloje.
Susiję užrašai:
Dennis Ritchie (1941-2011)
ideologinis bruzdesys
Net nusikvatojau - čia tai bent ideologinė kompanija: Nida Vasiliauskaitė, Audronė Žukauskaitė, Slavojus Žižekas, ŠMC ir LUNI. Pokalbis turėjo būti idiotiškai linksmas: trajektorijos, dykumos ir kt. Daug medžiagos Alanui Sokalui ir Ostapui Benderiui. Šia proga verta paskaityti, ką rašo Philipp Oehmke: štai tekstas angliškai, o čia net lietuviškai.
Žinutė žurnalistui Tomui Vaisetai: nėra ten jokių filosofijos deimantų, o tik ideologinis bruzdesys (suprantu, kad nelengva atsispirti šou ir jo ekspertams, bet visgi galima susikaupti ir pagalvoti).
Beje, įdomu būtų sužinoti, ką Žižekas apie savo veiklą pats galvoja vienas būdamas; gal tiesiog kikena iš besiklausančių gerbėjų ir džiaugiasi turėdamas pelningą užsiėmimą, kas ten žino (nors tuo sunku būtų patikėti). Iš viso įdomus bendras klausimas, ką koks bulšiteris sau vienas kamputyje galvoja apie save: spėju, kad turėtų būti atvejų, kai save teisingai įvertina, tik toliau apsimeta, nes tiesiog finansiškai apsimoka.
Skaitytojas gali pagalvoti, kad negali taip būti. Aišku, aklai nepasitikėkite, ką čia rašau. Siūlau pagalvoti savo galva, be jokių "ekspertinių" įvertinimų: reikia tiesiog paklausyti ar paskaityti Žižeko tekstų ir pabandyti susigaudyti, ką jis ten velia.
Kategorija šis-bei-tas
Raktažodžiai: bullshit, galai žino kas, ideologija, šou, tragikomiška
Komentuoti
šou ir intelektualai
Į praeitame įraše minėtą Rio Ferdinando pasisakymą atkreipiau dėmesį ne tiek dėl futbolo, bet dėl to, kad šou elementai skverbiasi ir į intelektualines sritis, kurioms derėtų būti nutolusioms nuo pramogų pasaulio. Vis kas skundžiasi, kad paskaitoje ar seminare nebuvo linksma ar pan., o, sako, ano filosofo paskaitoje linksmai buvo galima prisikvatoti. Taip galima dažnai suprasti, kad jeigu negali paskaitoje pakikenti, tai paskaita kažkokia prastoka or something. O, kas bjauriausia, tai veda prie pedagoginių situacijų, kai kalbėtojai sąmoningai nusiteikia būti šoumenais, o ne dėstyti argumentuotą turinį, kuris tampa antraeiliu (o kartais ir visai sąmoningai išnaikinamas). Pedagoginis humoras yra gerai, bet tik kaip priemonė argumentuotam turiniui pateikti.
Tikslinimas. Prie komentarų pagalvojęs supratau, kad pradiniame įraše pristigo labai svarbaus aspekto: akademinis šou nebūtinai vyksta skambant auditorijos juokui. Tai gali vykti (ir tai turbūt bjauresnis atvejis) iškilmingoje tyloje, kai kalbėtojas užburia auditoriją pompastiškomis frazėmis, reikšmingo išminčiaus poza, atseit giliai prasmingomis prasmėmis ar pan.
Susiję užrašai:
pavojai intelektualams
iš Frankfurto interviu
"On Bullshit"
cirkas futbole
Susiradau Anglijos rinktinės gynėjo Rio Ferdinando pasisakymą apie WAGs "cirką" ("WAGs" - taip vadinamos futbolininkų "elito" žmonos ar draugės). Gal pravers galvojant apie šou skverbimąsi ir platesniu aspektu. Taigi viename interviu jis minėjo, kad visą Anglijos rinktinės dalyvavimą 2006 m. pasaulio futbolo čempionate gadino "žvaigždžių kultūra" ("celebrity culture"): visas WAG (žmonos ir draugės) reikalas buvo tapęs panašus į cirką :) ; žmonėms labiau pradėjo rūpėti kas ten su kuo vaikšto ir kaip rengiasi, o futbolas tapo kažkokiu antraeiliu dalyku ir bendrai visa tai Rio Ferdinandui atrodė panašu į teatro vyksmą. Kaip atrodo, naujas Anglijos rinktinės treneris Fabio Capello, turėtų įvesti tvarką ir sureguliuoti pirmaeilius bei antraeilius dalykus.
Mat kaip Rio Ferdinandui prisireikia žodžių "cirkas" ir "teatras" norint adekvačiai aprašyti situaciją.
Na, futbolas - tai pramogų pasaulio dalis, tai nėra taip keista, kad ten visokio cirko bei teatro su žvaigždėmis pasitaiko, nors ir kaip tai būtų nemalonu, pvz., per kai kurias džiaugsmo išraiškas įmušus įvartį iš viso norisi išjungti televizorių Tarp kitko, kažkodėl regbyje yra daug mažiau maivymosi ir apsimetinėjimo.
O šou skverbiasi ir į akademinius renginius.
vaidyba
Per televiziją girdėjau maždaug taip "Ši aktorė skaudino žmones, bet tai visiškai nesvarbu, svarbiausia, kad ji buvo aktorė su didžiuliu talentu". Kur jau ne, vaidyba (apsimetimas kitu) svarbiau už žmonių skaudinimą?!
Iš viso vaidybos specialistai yra gerokai sureikšminami. Antai pasisodina televizijoje kokį aktorių ir pradeda klausinėti fundamentalių dalykų lyg anas būtų visų dalykų specialistas. Tiesa, imponuoja, kai aktorius sugeba, pavyzdžiui, kvailį suvaidinti (aišku, imponuoja tik tada, kaip protingas aktorius tai daro): reikia gi vaidinant perprasti psichologinius niuansus.
neaiškūs klyksmai
Vienas socialinės psichologijos vadovėlis pradeda nuo tokio atvejo: 1942 m. gruodžio 30 d., kai Frankas Sinatra pradėjo savo koncertą Niujorko Paramount teatre, grupė pasamdytų merginų pradėjo klykti, o pora apsimetė nualpusios; ir staiga prasidėjo masinė isterija - šimtai merginų pradėjo klykti ir alpti, iš kurių kai kurias teko išvežti su greitąja.
Kaži kodėl tos nepasamdytos taip klykė ir alpo (o kiek isteriškai priklykta Bitlų koncertuose)?
pavojai intelektualams
Turbūt pavojinga tapti labai laukiamu viešu intelektualu arba parsisamdžiusiu vis pasisakyti intelektualu: vaisingos idėjos negali dažnai kilti, tai kyla pavojus pradėti kalbėti niekus; arba kalbėti, ką klausytojai nori girdėti; arba norint pasilikti dėmesio centre, įpulti į radikalias išmones ir pan. Tiesa, pavojai nėra iš principo neįveikiami.
Apie intelektualų perėjimą į šou-verslą nėra ko ir kalbėti - tai jau nelaimė.
