Raktažodžio mokslas archyvas:

Mokslo vizualizacijos konkursas

Įdomu ir dažnai gražu pažiūrėti į mokslo vaizdines priemones. Štai net vyksta kasmetiniai tarptautiniai mokslo ir inžinierijos vizualizacijos konkursai. Organizatorių tinklalapiuose galima apžiūrėti laimėtojus 5 kategorijose: štai žurnale "Science" ar Nacionaliniame mokslo fonde, o čia ir kitų metų laimėtojai. Ten ir augančio agurko plaukeliai, ir LABAI ploni titano junginio sluoksniai ir kt.

Kategorija pažinimas | Raktažodžiai: , | Komentuoti

Martin Gardner – žurnalistas

Martin Gardner (1914-2010), kaip žinia, buvo žymus mokslo populiarintojas, ypač pagarsėjęs rekreacinės matematikos skiltimi "Mathematical Games" žurnale "Scientific American" (1956-1981) ir kova su pseudomokslu. Pastebėjau, kad jis save apibūdina griežtai kaip žurnalistą:

"I’m strictly a journalist. I just write about what other people are doing in the field."
(iš interviu su Don Albers)

Tebūnie mokslo žurnalistas, bet KOKS žurnalistas.

Kategorija matematika | Raktažodžiai: , | Komentuoti

Zenono Norkaus paskaita ir apdovanojimas

Zenonas Norkus gavo geriausio metų dėstytojo titulą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Kiek supratau, titulą suteikė studentų korporacija RePublica. Apdovanojimo proga rytoj (gegužės 6 d.) Zenonas Norkus skaitys paskaitą "Pokomunistinis kapitalizmas: tipologijos problemos". Paskaita ir apdovanojimas įvyks 17 val. VU TSPMI (Vokiečių g. 10) 402 auditorijoje.

Įdomi paskaita turėtų būti. Negalint atvykti, galima pasinaudoti kompiuteriu: žadama, kad paskaita bus tiesiogiai transliuojama internetu adresu www.tspmi.vu.lt/video

Geri mano prisiminimai apie Norkaus paskaitas iš filosofijos studijų laikų: labai informatyvios paskaitos. Tiesa, tikiuosi, kad Zenonas Norkus savo VU TSPMI studentams primena, kad ne vien filosofiškai samprotautų apie paradigmas, interpretuotų ar ideologizuotųsi, o ir siektų "socialinės tikrovės pažinimo" (pastaroji frazė iš TSPMI puslapio). Man susidūrimas su kai kuriais TSPMI studentais paliko nelinksmą įspūdį (aišku, reikia būtinai pabrėžti, kad tie susidūrimai buvo labai riboti ir todėl jokio platesnio apibendrinimo negalėčiau daryti): daug nuosavų interpretacijų bei postmodernistinės dvasios reliatyvizmo, su pažinimu nieko bendro neturinčių. Taip ir likdavo įspūdis (nežinia, ar teisingas), kad labai daug laiko skiriama tam tikroms filosofinėms variacijoms, o ne arčiau žemės esantiems pažinimo dalykams.

Kategorija akademija | Raktažodžiai: , , , | 3 komentarai

Feynmanas apie juoką ir žmogiškąją užuojautą

Nors mano mama nieko nežinojo apie mokslą, ji taip pat mane stipriai įtakojo. Ji turėjo nuostabų humoro jausmą, ir aš iš jos išmokau, kad aukščiausios supratimo formos, kokias tik galime pasiekti, yra juokas ir žmogiškoji užuojauta.

(iš Richard Feynman "What Do You Care What Other People Think?: Further Adventures of a Curious Character", 1989, p. 7-8)

Reikia priminti, kad fizikas Richardas Feynmanas visą gyvenimą dirbo kaip profesionalus mokslininkas (ir buvo vienas iš guvesnių XX a. fizikų). Įdomu, kad jis rado reikalą tai pasakyti rašydamas apie savo vaikystę. Galbūt tą paskatino ir įvairūs klaidingi (snobiški) įsivaizdavimai apie mokslininkus.

Susiję užrašai:
"pastaba dėl nemokslo"

Kategorija žmogus | Raktažodžiai: , , , , , | Komentuoti

mokslo premija?

Pastebėjau, kad tarp gavusių mokslo premiją užsienio lietuviams mokslininkams buvo ir filosofas Algis Mickūnas. Jeigu jau reikėjo skirti premiją, gal šiuo atveju labiau būtų tikusi antimokslo premija.

Kategorija šis-bei-tas | Raktažodžiai: , | Komentuoti

vėl rugsėjo pirmoji

Viską, ką rašiau anų metų rugsėjo pirmą dieną, tinka pakartoti ir šiais metais sveikinant su mokslo ir žinių diena. Norisi pridėti tai, kad vienas iš gero pedagogo bruožų yra sugebėjimas parodyti, jog mokslo dalykai yra visiškai nenuobodūs (netgi vakarėlius galėtų pralenkti šiuo požiūriu). Beje, ir neturintys ypatingų protinių galių gali sau rasti tinkamų pažinimo sričių (be kita ko, aplinkui pilna juslėms tiesiogiai prieinamų dalykų).

Susiję užrašai:
rugsėjo pirmoji

Kategorija pažinimas | Raktažodžiai: , | Komentuoti

fizikų vaikystė

Antai Nilsas Boras (Niels Bohr) ir jo brolis Haroldas (vėliau tapęs žinomu matematiku) vaikystėje darydavę protiškai atsilikusių vaikų įspūdį. Albertas Einšteinas, jo paties žodžiais tariant, garsėjo mulo užsispyrimu, jis vėlai išmoko kalbėti ir viską darė saviškai. Dėdė su užuojauta sakydavo vaikui: "Nenusimink, Albertai, ne kiekvienas tampa profesorium".

(iš Romualdo Karazijos knygos "Linksmoji fizika", p.15)

Kategorija fizika | Raktažodžiai: , , , , | Komentuoti

Jaffe principas

Kaip skelbia Jaffe principas, “yra dalykų, kurių neįmanoma sužinoti, bet neįmanoma sužinoti kurių”.

Kategorija pažinimas | Raktažodžiai: | Komentuoti

žiniasklaidos kančios dėl astrologijos

Internetiniai žinių portalai vis nežino, kurgi astrologiją padėti: delfi.lt astrologijos dalykus vis parašo prie mokslo naujienų, o balsas.lt padarė tokią naujienų kategoriją kaip “Orai ir astrologija” - vargšė meteorologija…

Kategorija šis-bei-tas | Raktažodžiai: , , | Komentuoti

rugsėjo pirmoji

Šiandien nebloga diena - mokslo ir žinių diena. Linkėčiau visiems nepamiršti pažinimo džiaugsmo, rasti laiko pažinimo reikalams, kad ir kokį darbą bedirbtumėte, ir nekreipti dėmesio į niurzgiančius radikalius skeptikus.

Kaip sakė Samuel Johnson, “smalsumas yra viena iš pastovių ir aiškių guvaus proto savybių” (Rambler #103).

Kategorija pažinimas | Raktažodžiai: , , | Komentuoti

ginčai dėl stygų teorijos

Internete pagyvėjo ginčai dėl stygų teorijos sėkmingumo teorinėje dalelių fizikoje. Prie to labai prisidėjo populiarus tinklalapis (blogas) “Not even wrong”, kurį įkūrė stygų teorijos oponentas matematikas Peter Woit, taip pat jo knyga “Not Even Wrong: The Failure of String Theory & the Continuing Challenge to Unify the Laws of Physics”. Tinklalapyje galima rasti nuorodas į daugybę dienoraščių - ir už stygų teoriją, ir kritinių stygų teorijos atžvilgiu. Pagrindinis Woito virtualus oponentas - Luboš Motl iš Harvardo.

Peterio Woito pagrindinė mintis ta, kad stygų teorija vis nesugeba padaryti jokių eksperimentinių numatymų (kurie patvirtintų, o gal paneigtų ją) ir peržengė tą ribą, kur jau yra nebe mokslinė teorija. Jis netgi stygų teoriją pavadina “moksline fantastika matematinėje formoje”. Pasak Woito, iš viso stygų teoretikai viską taip užgrobę (akademine prasme), kad sunku rastis ir kokiai alternatyvai; taip pat esą jie labai sėkmingai užsiima reklaminiais viešaisiais ryšiais. Štai “Discover” interviu su juo ir nesudėtingas straipsnis “String Theory: An Evaluation”.

Beje, frazė “not even wrong” (”netgi ne klaidinga”) yra priskiriama fizikui Wolfgangui Pauli, kuris, sakoma, kažkokį nekokybišką darbą apibūdino kaip “netgi ne klaidingą” (galbūt tas darbas buvo taip suveltas, kad net nebegali pasakyti ar jis teisingas, ar klaidingas?).

Aišku, stygų teoretikai absoliučiai vyrauja dalelių fizikoje. Bet, rods, tarp jų irgi pasitaiko skeptiškesnių balsų. Antai Warren Siegel rašo: “String theory has been grossly over-sold. It isn’t even a “theory” yet, just a “model”. It hasn’t solved anything, much less everything. But just because it isn’t everything doesn’t mean it isn’t anything. It has many interesting features, some of which have been reproduced in particle theory and proven useful, some of which haven’t but would be desirable in a more realistic theory.” Siegelio fizikos parodijos irgi kažkur į tą pusę lenkia.

Jei ir stygų teorija vis stokos eksperimentinių patvirtinimų, galimas daiktas, skeptiškesnių balsų skaičius gali augti. Ginčuose turėtų kas nors išaiškėti. Tokie ginčai turbūt patrauks ir mokslo filosofų, ir mokslo istorikų dėmesį.

Neturint rekiamos kompetencijos sunku įvertinti, kokia padėtis yra iš tikrųjų. Tikuosi Lietuvoje yra žmonių suprantančių stygų teorijos niuansus.

Kategorija fizika | Raktažodžiai: , | Komentuoti

kiemsargiai

Internetiniuose brūzgynuose girdėjau apie biologijos mokslų daktarą, dirbantį kiemsargiu.

Kategorija šis-bei-tas | Raktažodžiai: , | 2 komentarai

Aventis apdovanojimai

Paskelbta, kas laimėjo 2006 m. apdovanojimus už geriausias mokslo populiarinimo knygas suaugusiems ir vaikams (The Aventis Science Book Prizes). Bendro prizo laimėtojas David Bodanis su knyga “Electric Universe - How Electricity Switched on the Modern World”. Jaunuomenės prizą (už knygą, skirtą iki 14 metų amžiaus) laimėjo Kate Petty, Jennie Maizels ir Corina Fletcher su knyga apie augalus “The Global Garden”.

Trumpas sąrašas, iš kurio buvo renkamas laimėtojas bendram prizui:
“Electric Universe - How Electricity Switched on the Modern World”, David Bodanis
“Collapse - How Societies Choose to Fail or Survive”, Jared Diamond
“Parallel Worlds - The Science of Alternative Universes and our Future in the Cosmos”, Michio Kaku
“Power, Sex, Suicide - Mitochondria and the Meaning of Life”, Nick Lane
“Empire of the Stars - Friendship, Obsession and Betrayal in the Quest for Black Holes”, Arthur I. Miller
“The Truth About Hormones - What’s Going on when we’re Tetchy, Spotty, Fearful, Tearful or Just Plain Awful”, Vivienne Parry

Trumpas sąrašas, iš kurio buvo renkamas laimėtojas jaunuomenės prizui:
“100 Science Experiments”, Georgina Andrews, Kate Knighton
“Think of a Number”, Johnny Ball
“It’s True! Squids Suck”, Nicki Greenberg
“Blame My Brain”, Nicola Morgan
“The Global Garden”, Kate Petty, Jennie Maizels, Corina Fletcher
“Kingfisher Knowledge: Forensics”, Richard Platt

Kategorija pažinimas | Raktažodžiai: | Komentuoti

pastaba dėl nemokslo

Matyt, neapsikentęs visų tų ginčų dėl mokslo reikšmingumo, vienas iš kvantinės elektrodinamikos kūrėjų ir talentingas pedagogas Richard Feynman savo garsiosiose paskaitose tarė: beje, iškart reikia pasakyti, kad jei kas nors yra nemokslas, tai nėra būtinai blogai, pavyzdžiui, meilė nėra mokslas; taigi jei apie ką nors sakoma, kad tai nėra mokslas, tai nereiškia, kas kažkas su tuo yra negerai - tik reiškia, kad tai tiesiog nėra mokslas (”The Feynman Lectures on Physics”, 3-1).

Kategorija pažinimas | Raktažodžiai: , , | Komentuoti

“anties argumentas”

“Jei tai atrodo kaip antis ir kvarksi kaip antis, turime bent apsvarstyti galimybę, kad ant rankų turime mažą anatidae šeimos vandens paukštį” (iš Douglas Adams “Dirk Gently’s Holistic Detective Agency”).

Mokslo filosofas Allanas Franklinas pavadino tai “anties argumentu”. Kalbėdamas apie J. J. Thomsono atradimus šiam eksperimentuojant su katodiniais spinduliais, Franklinas sako, kad Thomsonas naudojęs “anties argumentą”: “Jei tai atrodo kaip antis, kvarksi kaip antis ir krypuoja kaip antis, tai turime gerą pagrindą manyti, kad tai ir yra antis” (iš Allan Franklin “Are There Really Neutrinos?: An Evidental History”, p. 20).

Naudingas argumentas visose pažinimo srityse, ypač skeptiškai susipainiojus.

Kategorija pažinimas | Raktažodžiai: , | 2 komentarai