-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Edmundas Adomonis 2012-02-02 14:28 grakštus loginis uždavinys
- Edmundas Adomonis 2012-02-01 12:49 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- svetys 2012-02-01 00:47 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- Edmundas Adomonis 2012-01-31 19:17 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- svetys 2012-01-31 01:06 P. M. S. Hacker apie filosofiją
Kategorijos
- akademija (14)
- filosofija (96)
- fizika (6)
- gamta (29)
- kalba (23)
- kompiuterija (14)
- logika (6)
- matematika (17)
- pasilinksminimui (14)
- pažinimas (11)
- šis-bei-tas (61)
- tinklalapis (10)
- visuomenė (22)
- žmogus (25)
Archyvai
Raktažodžio galai žino kas archyvas:
dėl kiaušinių
Atsiprašau, bet negalėjau nesusijuokti skaitydamas apie "kažkokią keistą kiaušinyje užšifruotą archajinę atmintį":
"Pradėjau skutinėti maždaug prieš 40 metų, kai įsigijau gerus plieninius rėžtukus. Šiaip visai nesinaudoju kokiais nors tradiciniais marginimo raštais. Keista, bet pats kiaušinis tarsi diktuoja vis kitokius motyvus. Niekada man nepavyksta pakartoti kokį nors savo pavykusį margutį. Esu įsitikinęs, jog kiekvienas kiaušinis yra nepakartojamas gamtos kūrinys.
Skutinėjimo technika nuo vaškavimo skiriasi tuo, kad visi piešiniai neišvengiamai yra geometriniai: apskritimai, rozetės, kvadratai, įvairios linijos, jų susikirtimai ir panašiai. Nors ir nesistengiu ko nors pavaizduoti, tačiau pats nustembu, kad nejučiomis atkuriu senuosius mitinius bei maginius ženklus: ugnies, žemės, dangaus šviesulių, žalčio ir kitus simbolinius vaizdinius. Veikia kažkokia keista kiaušinyje užšifruota archajinė atmintis. Tuos simbolius atrandu net senojo Egipto ornamentikoje. Štai tas skutinėjimas tada man tampa filosofija. Kažkur jau esu rašęs, kad toks veikimas, kartais labiau nei raštas, knyga, gali būti filosofavimas apie tai visai negalvojant."
Marcelijus Martinaitis iš alfa.lt
Kiaušinis - tai gražus gamtos kūrinys, bet ir morka ne ką prastesnė (bulvė taip pat). Kiaušinio skutinėjimas irgi nuostabu, bet kam čia brukti filosofiją.
Žiūriu, "filosofavimas negalvojant" Lietuvoje visgi gana populiarus :)
Apskritai paprastų daiktų mistifikavimas yra įdomus reiškinys.
dėl įvairovės
Skaitau projektų vadovės Margaritos Jankauskaitės nuomonę apie tai, kad "įvairovė yra savaiminė vertybė". Kaip čia bus - ar M. Jankauskaitė nori primesti savo "savaimines vertybes". Man, pavyzdžiui, įvairovė nėra "savaiminė vertybė": mat įvairovėje gali būti bjaurių dalykų. Atkreipkite dėmesį, kad seksizmo egzistavimas šalia neseksizmo didina įvairovę. Galvoti reikia prieš kalbant. Bet, matyt, kai daug projektų, tai ir laiko galvoti nėra.
kažkokie šakniastebiai
Netyčia pastebėjau, kad institute, kuriame (dar) dirbu, bus postmodernistinis pasišnekėjimas apie rizomas-šakniastiebius (ten Deleuze’o reikalai). Vos nenuvirtau iš juoko nuo kėdės, kai pamačiau skelbime parašyta, kad tai padarė "perversmą šiuolaikinėje filosofijoje". Tikras propagandinis skelbimas :) Šiaip tai šakniastiebiai yra all right, bet jie nepadarė jokio perversmo šiuolaikinėje filosofijoje, nebent postmodernistiniuose vakarėliuose ir postseminaruose-performansuose.
Ačiū, neisiu.
dėl normalumo ir nenormalumo matymo
Stotelėje mačiau plakatą su klausimu: "Ar matei (ne)normalų žmogų?".
Atsakau plakatų rašytojams ir jų finansuotojams: mačiau ir normalių žmonių, ir nenormalių žmonių.
ideologinis bruzdesys
Net nusikvatojau - čia tai bent ideologinė kompanija: Nida Vasiliauskaitė, Audronė Žukauskaitė, Slavojus Žižekas, ŠMC ir LUNI. Pokalbis turėjo būti idiotiškai linksmas: trajektorijos, dykumos ir kt. Daug medžiagos Alanui Sokalui ir Ostapui Benderiui. Šia proga verta paskaityti, ką rašo Philipp Oehmke: štai tekstas angliškai, o čia net lietuviškai.
Žinutė žurnalistui Tomui Vaisetai: nėra ten jokių filosofijos deimantų, o tik ideologinis bruzdesys (suprantu, kad nelengva atsispirti šou ir jo ekspertams, bet visgi galima susikaupti ir pagalvoti).
Beje, įdomu būtų sužinoti, ką Žižekas apie savo veiklą pats galvoja vienas būdamas; gal tiesiog kikena iš besiklausančių gerbėjų ir džiaugiasi turėdamas pelningą užsiėmimą, kas ten žino (nors tuo sunku būtų patikėti). Iš viso įdomus bendras klausimas, ką koks bulšiteris sau vienas kamputyje galvoja apie save: spėju, kad turėtų būti atvejų, kai save teisingai įvertina, tik toliau apsimeta, nes tiesiog finansiškai apsimoka.
Skaitytojas gali pagalvoti, kad negali taip būti. Aišku, aklai nepasitikėkite, ką čia rašau. Siūlau pagalvoti savo galva, be jokių "ekspertinių" įvertinimų: reikia tiesiog paklausyti ar paskaityti Žižeko tekstų ir pabandyti susigaudyti, ką jis ten velia.
Kategorija šis-bei-tas
Raktažodžiai: bullshit, galai žino kas, ideologija, šou, tragikomiška
Komentuoti
vėl tas Edipo kompleksas
Vaikštau Internete ir po vienu tekstu randu tokį pralinksminusį sakinį: "Autorius yra filosofas". Nieko gero tai nežada ir šiaip iš karto kyla įtarimai, kad autorius Vilis Normanas nėra joks filosofas. O tekstas - tragikomiškas su fantastikos elementais, bet iš esmės panašūs postmodernistiniai rašiniai yra neblogai jame imituojami.
Fantazijų ten yra nemažai, bet ypač linksmai mistinis Edipo kompleksas atrodo: pvz., "Būtent iš neapykantos Įstatymui ir kastracijos baimės kyla Edipo kompleksas" ir t.t.
Na, žmogus paskaitinėjo Freudą, Lacaną ir pan., įtikėjo ir sumanė pasamprotauti. Pasitaiko tokių atvejų. Beje, nenustebčiau, kad autorius kada nors ir filosofijos daktarą gaus. Mūsų kraštuose tai visai įmanoma.
Autoriui siūlau kitą kartą daug nevargti ir pasinaudoti postmodernistinių tekstų generatoriumi. Ten apačioje reikia spustelėti pirmąjį this link arba atnaujinti puslapį ir panašių postmodernistinių tekstų galės sugeneruoti, kiek nori, ir delfi.lt galima bus įteikti.
Apskritai tai su žodžiu "filosofas" darosi keisti dalykai. Gal jis gerai skamba, kad taip norisi juo pasivadinti.
Tarp kitko, žiūriu štai dar vienas "Autorius yra filosofas" autoriaus tekstas apie "Lietuvos mirimą" - patetiškas ir kvailas. Taip švieste ir šviečia autoriaus jaučiamas pranašumo jausmas, nežinia kokiu pagrindu atsiradęs.
Tiek tos, tik braukiu tą autorių iš skaitomų autorių sąrašo ir einu ko nors informatyvaus paskaityti.
Susiję užrašai:
pastaba apie Edipo kompleksą
Kategorija šis-bei-tas
Raktažodžiai: Edipo kompleksas, galai žino kas, postmodernizmas, tragikomiška
1 komentaras
kažkokia Tikrovė
Jau minėtoje konferencijoje viename pranešime girdėjau kalbant apie Tikrovę (pranešimo pavadinime didžioji 'T' mat). Nežinia, kas čia per dalykas - neteko reikalų turėti. Kadangi domiuosi tikrove, tad galėjau kiek snustelėti pranešimo metu. (Per pertrauką dar girdėjau komentarą, bet nekas paaiškėjo; nelabai ir rūpi didžiosios raidės, o ypač išpūstai didelės.)
socforumas ir blevyzgos
Kaip matau, Lietuvos socialinių mokslų forumas jau perėjo prie Karolio Klimkos (ir "popartisto" Marilyn Mansono) blevyzgų, nors žinant lietuviškas akademines realijas tai neturėtų labai stebinti. Tai geras akstinas išsiregistruoti iš forumo dalyvių sąrašo (tik keblu rasti, kaip ten panaikinti savo registraciją).
apie kai kuriuos atsiprašymus ir konstravimus
Kol čia nerašiau, praleidau įvykį: paprastai istorijos su Nida Vasiliauskaite nebūna labai linksmos, bet viena verta rimto nusikvatojimo - tai balsas.lt redakcijos atsiprašymas Vasiliauskaitės atžvilgiu už žodžius, parašytus Edvardo Čiuldės ir Tomo Čyvo straipsniuose. Matote, niršioji Nida įniršo. Dabar kokioje nors (ne visai) mokslinėje konferencijoje galės paskaityti pranešimą tema "Kaip Aš sukonstravau pyktį". Visa situacija tragikomiškėja, kai pagalvoji, kad jei jau kalbame apie atsiprašymus, gal labiau būtų galima tikėtis atsiprašymų dėl Vasiliauskaitės raštų. Bet nieko tokio: žiūrėsime į tai, kaip į siurrealistinį balsas.lt redakcijos ir Nidos Vasiliauskaitės pokštą (nors suprantu, kad portalo redakcijai nėra jokio noro su pretenzijomis tąsytis, bet visgi...).
Kiek supratau iš komentarų, Tomas Čyvas gavo ilgą Vasiliauskaitės laišką su pretenzijomis :) Siūlau šį laišką labai saugoti, mat jis neįkainuojamos vertės: tai padės apmąstant "viešojo intelektualinio" diskurso vertę, jo dalyvių proto vingius bei savirefleksijos stygių.
Tarp kitko, be reikalo Vasiliauskaitė nervinasi ar juokiasi, kai su fašizmu asocijuojamas jos požiūris apie tapimą žmogumi sociopolitinio sprendimo dėka. Visiškai jokio skirtumo, kad PATYS nacionalsocialistai apeliavo į kažkokias mistifikuotas pseudoteorijas. Svarbiausia, kad tai buvo fantazijos, kad tos fantazijos buvo įtvirtinamos propaganda bei grubia jėga ir kad jos vedė prie milijonų žmonių išnaikinimo (kaip ir komunizmo statytojų ar Pol Poto atvejais). Maža į kokias demagogijas gali įsitraukti grupė, norinti kitas grupes dehumanizuoti ar pajungti: pavyzdžiui, gali kokia grupė pasiskelbti "tikraisiais žmonėmis" - pranašiųjų ufonautų palikuonimis, kuriems visi gyvi likę turi tarnauti ar pan. Įdomu, jeigu nacionalsocialistai būtų neapeliavę į jokias "teorijas", o tiesiog pasakę "mes nusprendžiame ir galia įtvirtiname savo pranašumą ir taškas". Gal tokie socialiniai mechanikai geriau atitiktų Nidos Vasiliauskaitės konstravimo kriterijus ir juokas mažiau imtų.
Beje, postmoderno įkvepti autoriais/ės, reliatyvizuojantys/čios pažinimą, nelabai ką gali pasiginčyti dėl nacių fantastinių "teorijų" pagrįstumo ar nepagrįstumo: kai prarandama nuovoka apie empirinį pagrįstumą, bet kokios naikinančios fantazijos atsiranda ant to pačio episteminio pagrindo kaip ir mokslinės teorijos. Tada belieka remtis "konstruojančia" propaganda ir galia, o šia sėkmingai gali pasinaudoti naikinantys rėžimai, kaip ne sykį atsitiko XX amžiuje (tai pat ir nacių atveju).
Pasiklausius apie ko nors humanizavimą ar dehumanizavimą sociopolitiniais sprendimais, nesunku linksmai įsivaizduoti kokią socialinio konstravimo kampaniją, kurios tikslas įtikinti daugumą, kad, tarkime, Nida Vasiliauskaitė nėra žmogus; gal ir referendumą siūlytų nesutarimų išsprendimui. Gali būti, kad tada Vasiliauskaitė nebūtų tokia džiugi ir gal net pareikalautų kokio raštiško atsiprašymo.
Beje, Tomo Čyvo straipsnyje gerai pastebėta ir apie tokį reiškinį, kai nesugebama derinti abstraktaus ir konkretaus mąstymo: tarkime, kai kas taip smarkiai gali mylėti apskritai žmoniją ir visą pasaulį su visais žvėreliais, kad iš to smarkumo nepastebėti konkretaus žmogaus gyvenimo ir jo pergyvenimų. Šis reiškinys vertas gilesnio dėmesio.
Kategorija žmogus
Raktažodžiai: galai žino kas, konstruktyvizmas, postmodernizmas, reliatyvizmas, tragikomiška
Komentuoti
drabužiai ir perkarimas
Kaži kodėl drabužių demonstruotojos tokios baisingai sulysusios ir nelaimingais veidais (tai galima pamatyti, tarkime, spaudant distancinį pultą ir pataikius į Fashion TV)? Gal taip yra taupoma medžiaga drabužiams, o gal tokiu būdu bandoma atkreipti dėmesį į bado problemą pasaulyje. Be to, demonstruotojos ir vaikšto keistokai: turbūt perkarus sunku normaliai eiti ir išlaikyti normalią veido išraišką.
tolerancija, fluxus, laisvė
Dar vienas keistas visuomeninis įvykis, berods, susijęs su Fluxus - tai Jurgos Šeduikytės paskelbimas 2007 metų Tolerancijos žmogumi (gal tai koks fliuksinis pokštas?). Gal Šeduikytė ką nors gražiai apie toleranciją padainavo, bet sakoma, kad tai daugiau lėmė jos pamąstymai apie Joną Meką. Visais atvejais "Sugiharos fondo - Diplomatai už gyvybę" "ekspertai" aiškiai turi problemų.
Linksmiausia vieta - tai Jurgos Šeduikytės pasisakymas ginant "vidumi laisvą" Joną Meką. Cituojama, kad ji pasakė štai ką: "Man teko prieš kelias savaites pažinti Joną Meką. Jūs net neįsivaizduojate, koks tai yra laisvas žmogus ir jeigu jis yra profesionalaus meno atstovas, jam reikia sudaryti sąlygas kurti ir jį mylėti bei gerbti už tai, koks jis yra".
Visai gali būti, kad Mekas yra laisvas, nors įdomu, kaip ji tai nustatė, ir koks čia laisvės supratimas slypi. Mat aplinkui laksto asmenų, kurie sakosi amoraliai išsilaisvinę, ir su tais asmenimis Šeduikytei vargiai norėtųsi pabendrauti, nors ką ir ar tolerancijos laureatė galvoja, sunku pasakyti. Tegu Jonas Mekas būna toks, koks yra, bet labiau mylėtini ir gerbtini yra žmonės, kurie NEDARO jokio fliukso.
Nenustebkime, jei už šį tekstą Jurgai Šeduikytei bus suteiktas koks nors postmodernaus "mokslo" vardas :)
Tolerancija per daug rimtas dalykas, kad iš jos būtų daroma komedija.
Susiję užrašai:
"genialūs sugebėjimai"
Kategorija visuomenė
Raktažodžiai: fluxus, galai žino kas, laisvė, tolerancija, tragikomiška
3 komentarai
dar viena kultūrinė praktika
Tradiciškai Indijoje našlės yra daugiau ar mažiau atstumtos nuo visuomenės. Netekusi vyro, moteris netgi tampa blogą lemiančiu ženklu. Tūkstančiai našlių, kurias atstūmė jų šeimos, plaukia į "našlių miestą" Vrindavaną, kur laukia mirties pasibaisėtinomis sąlygomis (beje, apie tai yra filmas). Nieko gero nežada tokie atvejai, kaip ištekėti 12 metų ir tapti našle sulaukus 15 metų. Kita našlė skundžiasi: "Mano sūnus sako "Pasenai, kas gi tave dabar maitins. Eik iš čia". Ką man daryti? Mano skausmas beribis".
Multikultūriniai turistai galėtų nuvykti į Vrindavaną ir džiaugsmingai apžiūrėti vietines kultūrines praktikas. Gal pavyktų nusifotografuoti su kokia verkiančia našle. Įsivaizduoju multikultūrinio turisto ir našlės pokalbį:
Multikultūrinis turistas: Ko čia sriūbauji, o moteriške? Ar tai našlystės kultūrinės praktikos dalis? Jei taip, tai verk toliau.
Našlė: Skaudu - atstūmė mane visi, ir sūnus taip pat. Elgetauju dabar, nieko nelieka kaip tik prašinėti duonos gabalėlio.
Multikultūrinis turistas: Nieko tokio. Reikia palaikyti tokią požiūrio į našles tradicinę kultūrinę praktiką. Matote kiekviena kultūra turi savo normas ir nereikia orientuotis į kitus, ypač Vakarus. Turite nuostabią alternatyvą Vakarams; netgi aš bjauriuosi Vakarų kultūra, galbūt išskyrus postmodern-multi-kultūralizmą.
(po šio pamokslo multikultūrinis turistas skaniai papietauja ir nulapsi fotografuoti kitų kultūrinių praktikų)
Našlė (žiūri apstulbusi į labai intelektualų turistą): Na, bet skaudu labai ir valgyti norisi...
Talino universiteto rektorius irgi galėtų užsukti pasidairyti į Vrindavaną.
vanduo ir juokai
Gavau tokį gana juokingą šiukšlinį laišką:
"Mieli skaitytojai,
tikriausiai daugelis matėte filmuką apie vandenį ir girdėjote apie vandens kristalus, kad mūsų mintys keičia vandens struktūrą. Todėl su džiaugsmu pristatau jums naują knygą "Žinia, kurią mums praneša vanduo", japonų autoriaus Masaru Emoto.
Pasaulinio garso japonų mokslininko daktaro Masaru Emoto knyga išties revoliucinė. Savo tyrimais jis nustatė, kad mūsų mintys, jausmai ir žodžiai veikia vandens molekules. O kadangi žmogaus kūną, kaip ir visą planetą, didžiaja dalimi sudaro vanduo, tai šis mokslinis faktas leidžia visai kitaip pažvelgti į sveikatos, aplinkos apsaugos ir taikos išsaugojimo žemėje problemas."
:) nors galbūt kas nors ir gali apsigauti girdėdamas apeliacijas į "mokslinį faktą".
pramoginės paslaugos apsimoka
Anglų futbolo klubo "Fulham" savininkas Mohamed Al Fayed skundžiasi: jei nori laimėti, turi mokėti per savaitę iki 100000 svarų žaidėjui, kuris vargiai moka skaityti ar rašyti, o uždirba keturis ar penkis milijonus svarų - tai crazy.
Tikrai, pramogų verslas atlikėjams apsimoka (skaityti ir rašyti nebūtina mokėti). Antai artistai (kurie vaidina) irgi neblogai uždirba. Ką jau bekalbėti: netgi pasidažiusio Marilyn Mansono artistines paslaugas nemažai vartotojų džiugiai perka. Beje, jis (ar ji, I forget) neseniai Vokietijoje atidarė savo transgresuojančių piešinių parodą. Jie įkainuoti nuo 1000 iki 55000 dolerių; nenustebčiau, jei kokį ir nupirktų, o kas... :)
baimė
Kaži ar esu homofobas, jeigu bijau Nidos Vasiliauskaitės ir Andriaus Bielskio?
Papildymas: Pradinis klausimas buvo paremtas klaidinga prielaida apie žodžio “homofobas” kilmę, apie ką buvo išsiaiškinta komentaruose. Tai gerai, nes ką nors išsiaiškinti yra vienas iš šių internetinių puslapių tikslų. Komentaruose iškilo ir kitų dalykų. Nors nelabai norisi, bet prie Lietuvos Konstitucijos ir Briuselio klausimo gal kada reiks grįžti.