negrakštus neloginis uždavinys :)

2012-01-28 parašė

Jeigu žmogus išgirstų ką nors sakant sakinį "nulis prilipo", tai turbūt pagalvotų "kas per nesąmonė" (o platonistas gal visai įsiustų). Bet va vakar tam tikroje buitinėje situacijoje pasakiau tokį sakinį ir tai buvo visiškai prasmingai pasakyta (mano jauna pašnekovė nustebo, bet pažiūrėjusi suprato reikalo esmę). Rasti: kokia tai buvo situacija? :)

Aišku, tai nėra uždavinys: tik pagalvojau, kaip nesunkiai kalboje kasdieniniuose kontekstuose natūraliai gali susidaryti iš pažiūros keistos kalbinės išraiškos ir kaip sunku nežinant konteksto vertinti prasmingumą.

Kategorija kalba | Raktažodžiai: | Komentuoti

grakštus loginis uždavinys

2012-01-15 parašė

Klaipėdoje galima išgirsti įdomių dalykų, tik reikia žinoti, kur ieškoti :) Taigi išgirdau ten tokį loginį uždavinį, kurį supaprastintu pavidalu pateikiu (o formuluočių yra įvairių, bet jos neesmingai skiriasi).

Saloje gyvena 100 tam tikros genties žmonių, iš kurių 2 yra mėlynos akių spalvos, o 98 - rudos akių spalvos. Ten galioja tokios (keistokos) taisyklės: yra uždrausta žinoti savo akių spalvą; aišku, jie mato kitų gentainių akių spalvą, bet niekas nepasako kitiems, kokia jų akių spalva (saloje nėra jokių veidrodžių); jei kas nors sužino savo akių spalvą, tas privalo tos dienos pabaigoje (vidurnaktį) išvykti iš salos (ir visi apie išvykimą žino). Visi gentainiai griežtai laikosi šių taisyklių, t.y. sužinoję savo akių spalvą, jie tikrai išvyksta iš salos. Be to, jie puikiai logiškai mąsto, t.y. sugeba daryti logines išvadas iš turimos informacijos. Vieną dieną į salą atvyko svetimšalis, kuris nesuprasdamas genties kultūrinių subtilybių padarė tokį neapdairų žingsnį: išvykdamas jis pasakė "ir čia sutikau mėlynos akių spalvos žmogų" ir tai girdėjo visi salos gyventojai. Kas po to atsitiko saloje?

Šiek tiek sudėtingesnis variantas būtų toks: sąlygos tos pačios, tik saloje yra 1000 gyventojų, iš kurių 100 mėlynos akių spalvos ir 900 rudos akių spalvos. Uždavinyje nėra jokių apgavysčių. Internete mačiau daug komplimentų šiam uždaviniui ir net girdėjau, kad tai uždavinys-šedevras. Pirma mintis, kuri šauna, yra tai, kad uždavinio sąlyga yra nekorektiška: svetimšalis esą jokios naujos informacijos gentainiams nepranešė. Bet šuva čia yra giliau pakastas.

Aišku, paguglinus viską galima surasti, bet įdomu nors šiek tiek pačiam pagalvoti. Atrodo, kad sprendžiant turi būti atliktas įdomus kūrybinis veiksmas.

Kategorija logika | Raktažodžiai: | 7 komentarai

įdomus filosofinis klausimas

2012-01-15 parašė

Tarp įdomių filosofinių klausimų ne paskutinėje vietoje yra ir toks apie pačią filosofiją: kodėl tame, kas skelbiama filosofijos vardu, yra tiek daug laukinių spekuliacijų, prasimanymų, kreizizmų, pseudoproblemų, ideologinių klyksmų, asmeninių išgyvenimų, įvilktų į pseudoteorinį žargoną, ir galų gale visiškų nesąmonių.

Taip gremėzdiškai pasakiau "tai, kas skelbiama filosofijos vardu" ne veltui. Pirmas preliminarus dalykas, kurį reikia turėti omenyje, yra tai, kad pačios filosofijos ribos nėra labai aiškios ir tokiu atveju, kai kas nors netelpa į kurios nors disciplinos rėmus lengvai gali būti permesta į filosofijos lauką. (Prisimenu atvejį, kai bibliotekos kataloge kažkada mačiau sapnininko tipo knygą priskirtą filosofijai; o ir kokiai kategorijai vargšėms bibliotekininkėms priskirti tą knygą :) ). Bet tai esmingai neatsako į aukščiau iškeltą klausimą. Lengvo, greito ir trumpo atsakymo nereikia nė tikėtis.

Susiję užrašai:
filosofijos diena (ir sms)

Kategorija filosofija | Raktažodžiai: | Komentuoti

dėl aiškumo ir tikslumo kalboje

2012-01-14 parašė

Viename iš HOPOS draugijos informacinių laiškų (HOPOS-L mailing list) buvo paminėtas Hao Wang tvirtinimas, kad kalboje aiškumas ir tikslumas yra vienas kitam atvirkščiai proporcingi. Tai verta apgalvoti: ar taip iš tikrųjų yra ir kuo tai svarbu.

Mintis buvo išsakyta Hao Wang straipsnyje, išspausdintame 1967 metų rinkinyje "Contemporary Readings in Logical Theory" (eds. Irving M. Copi, James A. Gould), p. 29 (yra bazėje Questia, bet reikia mokėti už priėjimą). Jei kas nors turite reikalų su šiuo straipsniu, mestelkite man žinutę.

Kategorija filosofija | Raktažodžiai: , , | 2 komentarai

apie norą turėti savo nuomonę

2012-01-14 parašė

Atrodytų, kad kai žmogus sako norintis turėti savo nuomonę kokiu nors klausimu, tai visai pagirtina. Bet taip yra ne visada: būna atvejų, kai už to slypi ne siekis išsiaiškinti, kaip yra iš tikrųjų, ir ieškoti nuomonės pagrindimo, o noras turėti SAVO nuomonę, t.y. pirmiausiai rūpi ne žinojimas, o savas ego. Kitaip tariant, tai daugiau saviraiškos, susijusios su snobizmu, o ne tiesos klausimas. Beveik tragikomiška, kai tokia saviraiškai skirtos nuomonės paieška painiojama su kritiškumu (apie tariamą kritiškumą vėliau kada nors).

Filosofiniuose sluoksniuose tokie dalykai labai pastebimi.

Visa tai susiję su Harry Frankfurto mintimi apie atsiribojimą nuo savęs siekiant pažinimo.

Susiję užrašai:
Harry Frankfurtas apie tiesą

Kategorija pažinimas | Raktažodžiai: , , , | Komentuoti

apie filosofinius patarimus

2012-01-13 parašė

Filosofinius patarimus dalinti gana sunku: (beveik ?) niekas nesiklauso :) Visgi čia vieną kitą parašysiu - gal pravers (girdėjau, yra Jaunojo filosofo akademija, o ir kai kuriems filosofijos studentams turbūt rūpi ką nors išsiaiškinti begalės tekstų apsuptyje). Kai pats buvau filosofijos studentas, man patekusiam į keistoką vietinę filosofinę aplinką labai būtų pravertę kai kurie patarimai - būčiau bent mažiau laiko sugaišęs.

Kai bebūtų, mano tinklaraščiai liks labiau kaip asmeniniai (daugiausiai) filosofiniai užrašai, o ne pedagoginiai puslapiai.

Kategorija filosofija | Raktažodžiai: | Komentuoti

bedarbis ir filosofija

2012-01-12 parašė

Tapau bedarbiu: lituanistika užsiimti kol kas neketinu, nepaisant "valstybės teikiamo strateginio prioriteto" (kaip žinia) - filosofija svarbiau nei filosofijos lituanistika. Šia įdomia proga tenka štai ką paaiškinti, nes netikėtai iškilo keistų klausimų (nereiks atskirai kiekvienam aiškinti): filosofija užsiimsiu ir toliau (galimas daiktas, ir net plačiau), nebent išsiaiškinčiau, kad ši veikla yra menkos vertės, bet ir šiuo atveju liktų fundamentalus klausimas, kaip galėjo atsitikti, kad tai yra menkos vertės. Gal tik artimiausiu metu rečiau viešai rodysiuosi, išskyrus savo internetiniuose tinklalapiuose :) Nepastebėjau didelės pažintinės naudos iš ilgų viešų šnekų (dažnos konferencijos, apskriti ar kitokie stalai, seminarai ir t.t.). Ir rašyti patartina mažiau, ypač kalbant apie knygas: viena knyga per gyvenimą būtų pats tas, nors, aišku, žvelgiant pasauliniu mastu gali pasitaikyti retų išimčių (bet neturiu omenyje, kad filosofai neturi iš viso publikuoti). Apskritai per daug žodžių ir per mažai turinio.

Atrodo atėjęs laikas imtis tų filosofinių klausimų, kuriuos buvau atidėjęs neribotam laikui, net jei atsakymai būtų labai nepilni ir apytiksliai - žinia, laikas yra ribotas. Jei taip įsivaizduojame, kad yra atviri klausimai, tai gal būna ir daugiau ar mažiau privertų klausimų.

Kaži kaip darbo biržose žiūrima į filosofus...

Susiję užrašai:
dingo gimtasis institutas

Kategorija filosofija | Raktažodžiai: , | Komentuoti

netektys, šou ir tyla

2011-10-19 parašė

Beje, rašydamas apie Dennis Ritchie atkreipiau dėmesį, kad žiniasklaidoje (ar kaip ją pavadinti) ir kitur didelio dėmesio šiai netekčiai nepastebėjau. Pagalvojau, kad, jei, tarkime, kokia nors Lady Gaga sumanytų užversti kojas, tai tuoj kiltų visuotinė isterija, aktyvistai pristatytų gedulingų palapinių miestelių ir pan. Nors iš kitos pusės, gal ir nieko tokio: rimti ir išmintingi dalykai randasi tyloje.

Susiję užrašai:
Dennis Ritchie (1941-2011)

Kategorija šis-bei-tas | Raktažodžiai: , , | Komentuoti

Dennis Ritchie (1941-2011)

2011-10-18 parašė

Pavėluotai išgirdau, kad mirė Dennis Ritchie - vienas iš svarių kompiuterių mokslo atstovų: jis buvo C programavimo kalbos, vienos iš įtakingiausių programavimo kalbų, kūrėjas, o taip pat vienas iš pagrindinių UNIX operacinės sistemos kūrėjų. Net ir neprogramuotojai žino klasikinę knygą "The C Programming Language", kurią Dennis Ritchie parašė kartu su Brian Kernighan (knyga dažnai vadinama tiesiog K&R). 1983 m. jam kartu su Kenneth Thompson buvo suteiktas Turingo prizas.

Bjarne Stroustrup štai taip apibūdino Ritchie pasiekimus: "Jie pasakė, kad to neįmanoma padaryti, bet jis tai padarė". Štai čia šioks toks paaiškinimas (pateikiu tik mažą ištrauką):

"So this young upstart whippersnapper comes along and decides to try to specify a language that will let people write programs that are: (a) high-level, with structures and functions; (b) portable to just about any kind of hardware; and (c) efficient on that hardware so that they’re competitive with handcrafted nonportable custom assembler code on that hardware. A high-level, portable, efficient systems programming language.

How silly. Everyone knew it couldn’t be done."

iš Sutter’s Mill

Dar ten pateiktas 2000 m. interviu, kur dalyvauja Dennis Ritchie, Bjarne Stroustrup ir James Gosling, o štai dar pora atminimo tekstų - iš "New York Times" ir ZDNet.

Atsisveikinimui (iš Conor McBride Twitter):
!(dennis_ritchie[today++]) RIP

Kategorija kompiuterija | Raktažodžiai: , | Komentuoti

2011 m. Nobelio chemijos premija

2011-10-05 parašė

Nespėjome pakontempliuoti apie greitėjantį Visatos plėtimąsi, o jau reikia laukti 2011 metų Nobelio chemijos premijos paskelbimo.

Taigi 2011 metų Nobelio chemijos premijos laureatas - Daniel Shechtman (Technion - Israel Institute of Technology, Haifa, Israel). Premija paskirta "už kvazikristalų atradimą". Daugiau informacijos Nobelio premijos tinklalapyje.

Pasirodo, kvazikristaluose reguliarios struktūros niekada nesikartoja - tai reguliarumas be pasikartojimo (net kristalo apibrėžimą teko keisti):

"Previously, chemists interpreted regularity in crystals as a periodic and repeating pattern. However, the Fibonacci sequence is also regular, even though it never repeats itself, because it follows a mathematical rule. The interatomic distances in a quasicrystal correlate with the Fibonacci sequence; atoms are patterned in an orderly manner, and chemists can predict what a quasicrystal looks like on the inside. However, this regularity is not the same as when a crystal is periodic.

In 1992, this realization led the International Union of Crystallography to alter its definition of what a crystal is. Previously a crystal had been defined as “a substance in which the constituent atoms, molecules, or ions are packed in a regularly ordered, repeating three-dimensional pattern”. The new definition became “any solid having an essentially discrete diffraction diagram”. This definition is broader and allows for possible future discoveries of other kinds of crystals."

iš http://www.nobelprize.org/

Dabar pirmyn visi skaityti apie kvazikristalus :)

Susiję užrašai:
2011 m. Nobelio fizikos premija

Kategorija gamta | Raktažodžiai: , , | Komentuoti

2011 m. Nobelio fizikos premija

2011-10-04 parašė

Kai vaikas serga ir ilgai sėdėdamas namuose nebeturi ką veikti, galima pasilinksminti stebint, kiek laiko liko iki 2011 metų Nobelio fizikos premijos paskelbimo ir, aišku, stebint pačią spaudos konferenciją. Šią akimirką iki įvykio liko 19 minučių ir 15 sekundžių. Tad su dukra šitai ir žiūrėsime (vėliau tekstą papildysiu, o video, aišku, perkelsiu į kitą įrašą apie Nobelio premiją).

Taigi 2011 metų Nobelio fizikos premijos laureatai: pusė premijos - Saul Perlmutter (The Supernova Cosmology Project, Lawrence Berkeley National Laboratory and University of California, Berkeley, CA, USA); kita pusė premijos kartu - Brian P. Schmidt (The High-z Supernova Search Team, Australian National University, Weston Creek, Australia) ir Adam G. Riess (The High-z Supernova Search Team, Johns Hopkins University and Space Telescope Science Institute, Baltimore, MD, USA). Premija paskirta "už greitėjančio Visatos plėtimosi atradimą stebint tolimas supernovas". Daugiau informacijos Nobelio premijos tinklalapyje.

Kategorija fizika | Raktažodžiai: , | Komentuoti

dėl pasaulio ir faktų

2011-09-28 parašė

Jei kas nors teigia, kad pasaulis yra faktų visuma (o ne, pavyzdžiui, daiktų visuma), tai pirmiausiai reikėtų pradėti nuo pasitikslinimo, kas turėta omenyje sakant žodį "pasaulis". Kitaip visa ši pretenzija gerokai pakibusi ore: maža ką galima pranešti ir mįslingai šypsotis, pvz., gal kad pasaulis yra dalykų visuma. Jeigu būtų bandoma paaiškinti "pasaulį" kaip tai, kas yra (nespecifikuojant), tai vargiai pasislinkome į priekį. Ir visai ne dėl to, kad problemų kelia žodis "yra" - veikiau priešingai, nes visai gerai su juo mokame elgtis. Yra įvairių dalykų su savybėmis ir turinčių santykių vienis su kitais: raudonų pomidorų, kvadratinių stalų, žemėtų bulvių, upių (vienos trumpesnės, kitos ilgesnės), yra šešėliai, garsai, karai (jie tai vyksta, tai baigiasi), t.t. Daug ko yra. So what?

Kategorija filosofija | Raktažodžiai: | 2 komentarai

knyga apie skaičius

2011-09-25 parašė

Internete pastebėjau Barry Mazuro knygą "Imagining Numbers (particularly the square root of minus fifteen)". Sprendžiant iš aprašymo, gali būti įdomu: gal paskatintų abstrakčią vaizduotę (pvz., kompleksinių skaičių reikaluose). Jei kas nors ras knygą ir perskaitys, gali pasidalinti įspūdžiais.

Susiję užrašai:
"kompleksiniai skaičiai ir vaikai"

Kategorija matematika | Raktažodžiai: , | Komentuoti

naujas logikos vadovėlis lietuviškai

2011-09-25 parašė

Vilniaus universiteto leidykla išleido Virginijos Klenk vadovėlio "Kas yra simbolinė logika" lietuviškas vertimą. Knyga bus naudinga studijuojantiems logikos įvado kursą Lietuvoje, o tokių studentų, kaip žinia, yra daug. Pravers ji ir dėstytojams, be abejo. Tai maždaug standartinio tipo įvadas į simbolinę logiką, nereikalaujantis iš skaitytojo turėti ankstesnių logikos žinių. Knyga apima teiginių logiką, vienviečių ir daugiaviečių predikatų logiką, taip pat ir daugiaviečių predikatų logiką su tapatybe. Didelis privalumas - gausu pratimų. Vadovėlyje nėra kai kurių dalykų, kurie neretai įtraukiami į logikos kursus: neformalios logikos klaidos, terminų prasmė ir apibrėžimai, indukciniai samprotavimai ir kt. Knyga skirta tik deduktyviai logikai.

Kaip skelbiama, knygą galima įsigyti Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto filosofijos katedroje (311 kab.)

Kategorija logika | Raktažodžiai: | Komentuoti

disertacijos šiomis dienomis

2011-06-29 parašė

Kaip matome iš LMT tinklalapio, šiomis dienomis bus ginama nemažai disertacijų iš įvairių sričių. Tinklaraštyje "Mokslo filosofija ir mokslo istorija" jau minėjau Adolfo Mackonio disertaciją iš mokslo filosofijos. O liepos 1 d. 13 val. Lietuvių kalbos instituto salėje Kristina Lenartaitė gins disertaciją iš lingvistikos tema "Argumentų raiškos alternavimas lietuvių kalboje".

Ten ir kitų disertacijų esama - kiekvienas turėtų rasti pagal savo interesus.

Kategorija akademija | Raktažodžiai: , , | Komentuoti