2012 m. gegužė P A T K P Š S « vasaris 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 -
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Edmundas Adomonis 2012-02-02 14:28 grakštus loginis uždavinys
- Edmundas Adomonis 2012-02-01 12:49 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- svetys 2012-02-01 00:47 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- Edmundas Adomonis 2012-01-31 19:17 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- svetys 2012-01-31 01:06 P. M. S. Hacker apie filosofiją
Kategorijos
- akademija (14)
- filosofija (102)
- fizika (6)
- gamta (29)
- kalba (23)
- kompiuterija (14)
- logika (6)
- matematika (17)
- pasilinksminimui (14)
- pažinimas (11)
- šis-bei-tas (61)
- tinklalapis (10)
- visuomenė (23)
- žmogus (25)
Archyvai
Dažnesni raktažodžiai
Algirdas Degutis analitinė filosofija astronomija bullshit ekonomika filosofijos disertacijos filosofijos knygos filosofijos renginiai filosofijos žurnalai futbolas galai žino kas grožis gyvūnai Harry Frankfurt Internetas istorija kinas knygynai kultūra lavinimasis lietuvių kalba Lietuvos filosofija Lietuvos istorija lingvistika Linux mokslas moralė netektis planetos politika politinė filosofija postmodernizmas pramogos psichika reliatyvizmas Richard Feynman snobizmas sociologija tiesa tragikomiška uždaviniai vaikai Vladimir Arnold šou žurnalistika
Kategorijos archyvas: žmogus
meninės išmonės ir moralė
Gavau žodinę pastabą, kad praeitame mano įraše apie Marko Haddono knygą, neteisėtai nuskambėjo tam tikras skepticizmas dėl grožinės literatūros: juk pastaroji yra svarbi ugdant moralinį supratimą. Norėčiau pasitaisyti ir patikslinti: tikrai, meninės išmonės (tarp jų ir grožinė literatūra) yra reikšmingos, nes lavina vaizduotę, kuri reikalinga ugdant dalykus, susijusius su moraliniais sprendimais: empatiją ir pan. (Aišku, vaizduotės reikia ir kitiems dalykams daryti.) Bet suaugusiems, jau turintiems išlavintą vaizduotę, išmonės, matyt, nebėra tokios svarbios - tad nieko baisaus, kai susirandama įdomesnių užsiėmimų.
Dėkoju svečiui už konstruktyvią pastabą.
dėl “dvasingumo”
Taigi dėl to “dvasingumo” pamačius pavadinimą “Dvasingumas užkniso juodai”. Ne taip seniai pats esu paleidęs keletą kritinių pastabų dėl “dvasingumo”, kuris esmingai siejamas su vaikščiojimu į teatrą ir meile poezijai. Nuo tokio “dvasingumo” kartais gali ir suriesti.
Bet kalbant bendriau: jei dvasingumas ką nors pradeda užknisti, tai galima pasiūlyti pabandyti surasti žmonių be jokių (ar beveik jokių) “dvasingumo” pėdsakų ir eksperimentiškai pabendrauti. Jei su tokiais žmonėmis nepavyktų pratempti ilgiau kaip 20 minučių, gal ir pats dvasingumas taptų gerbtinesnis.
Ta proga pagalvojau, kokį žodį tiktų pavartoti kalbant apie paprastus gerus žmones, kurie neturi jokių specialių žinių, nevaikšto į teatrą (nors nueitų reikalui esant, nieko baisaus neatsitiktų), nesiklauso nei operos, nei metalo, iš nieko nesityčioja ir pan. Be pompastikos kalbant, gal tiktų žodis “žmogiškumas” "žmoniškumas".
keistas žavėjimasis
Labai keista, bet nesykį teko girdėti, kaip su susižavėjimu kalbama apie žmones, kurie “turi idėją ir jos beatodairiškai siekia”. Atrodo lyg būtų nesvarbu, kokios idėjos siekiama, ir kad pats bekompromisinis siekimas būtų kažkuo gražus. Sunku suprasti, kodėl tuo žavimasi: juk pilna kvailų ir baisių ir šiaip juokingų idėjų.
dėl suvaikėjimo
Girdėjau, kad jeigu suaugęs žmogus rašo apie žvirblius, tai jis gali būti suvaikėjęs. Šiaip jau gali būti, bet nebūtinai. Aišku, dar reikėtų pasidomėti žodžio “suvaikėjimas” konotacijomis. Verta dėmesio mintis, kad “vargšas tas žmogus, kuris neturi nieko vaikiško” (nepamenu, kas minties autorius). Kita vertus, vargšas ir tas, kuriame viskas liko vaikiška.
pasaulėjauta
Naudingas kartais atrodo terminas “pasaulėjauta”, kai norima įvardinti ne žmonių įsitikinimus, o neapgalvotą emocinį santykį su pasaulio reiškiniais (tokia daugiau žmogaus spontaniška reakcija). Paradigminiais atvejais būtų optimistinė ar pesimistinė pasaulėjauta (pabrėžiant, kad turimos omenyje ne pažiūros). Taigi galėtų būti žmogus su pesimistine pasaulėjauta, bet su optimistiniais įsitikinimais (pažiūromis) apie pasaulį ar atvirkščiai.
gražus sąžiningas elgesys
Malonu sužinoti apie (moraliai) gražų veiksmą: taksistas iš Šiaulių rado rankinę su maždaug 14 tūkstančių litų ir ją grąžino savininkui. Paprasta ir padoru.
daug išmokti
Tiek daug žmogui reikia išmokti augant: vaikščioti, kalbėti, užsirišti batų raištelius, surasti priežastis, atskirti žaidimus nuo nežaidimų, atskirti pramogas nuo rimtų dalykų, atskirti vaidybą ir apsimetimą nuo nuoširdaus veiksmo, atskirti pajuokavimą nuo rimto pasakymo ir t.t.
genialumas
“Kaip ir visi jaunuoliai, ketinau tapti genijumi, bet, laimei, pasigirdo juokas”
Lawrence Durrell, “Klėja”
Be to, tai Alano Chalmerso epigrafas savo mokslo filosofijos vadovėliui “What Is This Thing Called Science?”; lietuviško vertimo, išleisto 2005 m., pavadinimas “Kas yra mokslas?”). Reikšminga mintis.
O kur Chalmers’as čia taiko?…
kultūra
Kartais gali praversti toks kultūros apytikslis apibrėžimas (nežinau, kas autorius): kultūra - maždaug tai, ką darome mes ir ko nedaro beždžionės.
kraštutinumai
del žmogiškosios prigimties silpnumo nereikėtų tikėtis, kad žmonės nuo vieno kraštutinumo nenupultų į daugiau ar mažiau priešingą kraštutinumą
Thomas Reid (škotų filosofas XVIII a., iš “Essays on the Intellectual Powers” (1785), 6:4:xvi).