Vaikštau Internete ir po vienu tekstu randu tokį pralinksminusį sakinį: “Autorius yra filosofas”. Nieko gero tai nežada ir šiaip iš karto kyla įtarimai, kad autorius Vilis Normanas nėra joks filosofas. O tekstas – tragikomiškas su fantastikos elementais, bet iš esmės panašūs postmodernistiniai rašiniai yra neblogai jame imituojami.
Fantazijų ten yra nemažai, bet ypač linksmai mistinis Edipo kompleksas atrodo: pvz., “Būtent iš neapykantos Įstatymui ir kastracijos baimės kyla Edipo kompleksas” ir t.t.
Na, žmogus paskaitinėjo Freudą, Lacaną ir pan., įtikėjo ir sumanė pasamprotauti. Pasitaiko tokių atvejų. Beje, nenustebčiau, kad autorius kada nors ir filosofijos daktarą gaus. Mūsų kraštuose tai visai įmanoma.
Autoriui siūlau kitą kartą daug nevargti ir pasinaudoti postmodernistinių tekstų generatoriumi. Ten apačioje reikia spustelėti pirmąjį this link arba atnaujinti puslapį ir panašių postmodernistinių tekstų galės sugeneruoti, kiek nori, ir delfi.lt galima bus įteikti.
Apskritai tai su žodžiu “filosofas” darosi keisti dalykai. Gal jis gerai skamba, kad taip norisi juo pasivadinti.
Tarp kitko, žiūriu štai dar vienas “Autorius yra filosofas” autoriaus tekstas apie “Lietuvos mirimą” – patetiškas ir kvailas. Taip švieste ir šviečia autoriaus jaučiamas pranašumo jausmas, nežinia kokiu pagrindu atsiradęs.
Tiek tos, tik braukiu tą autorių iš skaitomų autorių sąrašo ir einu ko nors informatyvaus paskaityti.
Susiję užrašai:
pastaba apie Edipo kompleksą
Susidomėjimą skaitymu paskatino ir išsilavinęs vilkas iš rekomenduotinos knygos “Išsilavinęs vilkas” (autoriai Becky Bloom ir Pascal Biet, 2004 m. vertimas; gerai angliškai skamba “A Cultivated Wolf”). Knygos aprašymas toks: “Kai alkanas vilkas atklysta į ūkį, jis nustemba, kad gyvuliai čia tokie išsilavinę ir gerų manierų. Vienintelis būdas pilkiui patekti į ūkį – išmokti skaityti. Ir jis nutaria įrodyti, kad kiekvienas gali pasikeisti ir kad pasaulyje yra daug įdomesnių užsiėmimų nei ėsti seneles.”