“Filosofijos žodyne” (red. Thomas Mautner) prie termino “Edipo kompleksas” randamas toks žavus pastebėjimas: ryšys tarp Edipo komplekso ir pasakojimo apie Edipą yra menkas, o “kritikų nuomone, ryšys tarp šios teorijos ir tikrovės dar menkesnis” (p. 440).
Šiaip tai pakalbėti apie Edipo kompleksą postmoderniški fantazuotojai vis mėgsta.
Vienas socialinės psichologijos vadovėlis pradeda nuo tokio atvejo: 1942 m. gruodžio 30 d., kai Frankas Sinatra pradėjo savo koncertą Niujorko Paramount teatre, grupė pasamdytų merginų pradėjo klykti, o pora apsimetė nualpusios; ir staiga prasidėjo masinė isterija – šimtai merginų pradėjo klykti ir alpti, iš kurių kai kurias teko išvežti su greitąja.
Kaži kodėl tos nepasamdytos taip klykė ir alpo (o kiek isteriškai priklykta Bitlų koncertuose)?
Neseniai rašiau apie Greg Frost-Arnold’o žinutę dėl neurobiologės Sue Barry, kurios atvejis atrodo panašus į Franko Jacksono mintinį eksperimentą. Greg Frost-Arnold, gavęs laišką iš Sue Barry, pateikia dar keletą pastabų.
Greg Frost-Arnold savo tinklalapyje “Obscure and Confused Ideas” rašo, kad paskutiniame “New Yorker” numeryje minimas tikras atvejis, atitinkantis žymųjį Franko Jacksono mintinį eksperimentą, nukreiptą prieš fizikalizmą: vietoje išgalvotos neurofiziologės Marytės (Mary) turime neurobiologę Sue Barry; be to, šiuo atveju susiduriame ne spalvomis, o su stereoskopiniu regėjimu. Straipsnis nėra laisvai prieinamas Internete.
1982 m. Franko Jacksono pažinimo argumentas (praplėstas 1986 m.), kaip žinia, štai ką sakė: genialioji mokslininkė Marytė gyveno ir mokėsi juodai-baltoje aplinkoje, kur sužinojo visus fizikinius pasaulio aspektus, tame tarpe žino viską apie spalvų regėjimo fizikinius-neurofiziologinius aspektus. Staiga vieną dieną ji gauna galimybę pamatyti spalvas. Atrodytų, kad ji sužino kažką naujo, nepaisant to, kad jau prieš tai Marytė turėjo visą fizikinę informaciją apie spalvas. Ergo fizikalizmas yra klaidingas, pasak argumento (Jackson F. (1982) “Epiphenomenal Qualia”, Philosophical Quarterly 32: 127-136; Jackson F. (1986) “What Mary Didn’t Know”, Journal of Philosophy 83: 291-295). Tai vienas iš labiausiai diskutuotų argumentų šiuolaikinėje psichikos filosofijoje (philosophy of mind). Daugiau apie tai galima sužinoti Stanfordo filosofijos enciklopedijoje – straipsnis “Qualia: The Knowledge Argument”.
Reikia paminėti ir tai, kad Frankas Jacksonas vėliau stebėtinai pakeitė savo nuomonę dėl savo paties pažinimo argumento ir dėl fizikalizmo apskritai. Dabar jis nemano, kad fizikalizmo klaidingumas tuo argumentu buvo parodytas.
2004 m. išleista knyga (straipsnių rinkinys) apie pažinimo argumentą – “There’s Something About Mary: Essays on Phenomenal Consciousness and Frank Jackson’s Knowledge Argument” (eds. Peter Ludlow, Yujin Nagasawa and Daniel Stoljar). Leidėjo tinklalapyje galima laisvai prieiti prie knygos įvadinių straipsnių, o Notre Dame recenzijų tinklalapyje – prie šios knygos recenzijos.
Papildymas: dar čia apie minėtą straipsnį apie Sue Barry.