Kategorijos archyvas: fizika

2011 m. Nobelio fizikos premija

2011-10-04 parašė

Kai vaikas serga ir ilgai sėdėdamas namuose nebeturi ką veikti, galima pasilinksminti stebint, kiek laiko liko iki 2011 metų Nobelio fizikos premijos paskelbimo ir, aišku, stebint pačią spaudos konferenciją. Šią akimirką iki įvykio liko 19 minučių ir 15 sekundžių. Tad su dukra šitai ir žiūrėsime (vėliau tekstą papildysiu, o video, aišku, perkelsiu į kitą įrašą apie Nobelio premiją).

Taigi 2011 metų Nobelio fizikos premijos laureatai: pusė premijos - Saul Perlmutter (The Supernova Cosmology Project, Lawrence Berkeley National Laboratory and University of California, Berkeley, CA, USA); kita pusė premijos kartu - Brian P. Schmidt (The High-z Supernova Search Team, Australian National University, Weston Creek, Australia) ir Adam G. Riess (The High-z Supernova Search Team, Johns Hopkins University and Space Telescope Science Institute, Baltimore, MD, USA). Premija paskirta "už greitėjančio Visatos plėtimosi atradimą stebint tolimas supernovas". Daugiau informacijos Nobelio premijos tinklalapyje.

Kategorija fizika | Raktažodžiai: , | Komentuoti

psi-funkcinė poezija

2007-07-26 parašė

Kvantinės mechanikos istorijoje nemažą sąmyšį kėlė psi-funkcijos fizikinis statusas. Savo metu klaidžiojo ir toks eilėraštukas, priskiriamas Erichui Hückeliui:

Gar Manches rechnet Erwin schon
Mit seiner Wellenfunktion.
Nur wissen möcht' man gerne wohl,
Was man sich dabei vorstell'n soll.

Paplitęs eilėraštuko angliškas variantas:

Erwin with his psi can do
Calculations quite a few.
But one thing has not been seen
Just what does psi really mean.

Kategorija fizika | Raktažodžiai: , | Komentuoti

Schrödingerio lygties vaidmuo

2007-07-19 parašė

Populiariame vadovėlyje Davidas Griffithsas lygindamas su klasikinės mechanikos programa apie kvantinę mechaniką taip rašo:

Kvantinėje mechanikoje ieškome dalelės banginės funkcijos , kurią gauname spręsdami Schrödingerio lygtį (čia kalbama apie vienadimensinį atvejį):

Schrödingerio lygties vaidmuo logine prasme yra analogiškas Newtono antrajam dėsniui: esant tinkamoms pradinėms sąlygoms, paprastai , Schrödingerio lygtis apibrėžia bet kokiam ateities laikui, kaip klasikinėje mechanikoje Newtono dėsnis apibrėžia bet kokiam ateities laikui.

O ką mums duoda banginė funkcija? Pasak Borno banginės funkcijos statistinės interpretacijos:

tikimybė surasti dalelę tarp x ir (x + dx) laiku t.

(iš David J. Griffiths "Introduction to Quantum Mechanics")

Aišku, visa tai tik įvadinės pastabos Griffithso vadovėlyje. Toliau pereinama prie nuoseklaus dėstymo, apie kurį galbūt parašysiu.

Kategorija fizika | Raktažodžiai: , | Komentuoti

fizikų vaikystė

2007-07-11 parašė

Antai Nilsas Boras (Niels Bohr) ir jo brolis Haroldas (vėliau tapęs žinomu matematiku) vaikystėje darydavę protiškai atsilikusių vaikų įspūdį. Albertas Einšteinas, jo paties žodžiais tariant, garsėjo mulo užsispyrimu, jis vėlai išmoko kalbėti ir viską darė saviškai. Dėdė su užuojauta sakydavo vaikui: "Nenusimink, Albertai, ne kiekvienas tampa profesorium".

(iš Romualdo Karazijos knygos "Linksmoji fizika", p.15)

Kategorija fizika | Raktažodžiai: , , , , | Komentuoti

ginčai dėl stygų teorijos

2006-07-24 parašė

Internete pagyvėjo ginčai dėl stygų teorijos sėkmingumo teorinėje dalelių fizikoje. Prie to labai prisidėjo populiarus tinklalapis (blogas) “Not even wrong”, kurį įkūrė stygų teorijos oponentas matematikas Peter Woit, taip pat jo knyga “Not Even Wrong: The Failure of String Theory & the Continuing Challenge to Unify the Laws of Physics”. Tinklalapyje galima rasti nuorodas į daugybę dienoraščių - ir už stygų teoriją, ir kritinių stygų teorijos atžvilgiu. Pagrindinis Woito virtualus oponentas - Luboš Motl iš Harvardo.

Peterio Woito pagrindinė mintis ta, kad stygų teorija vis nesugeba padaryti jokių eksperimentinių numatymų (kurie patvirtintų, o gal paneigtų ją) ir peržengė tą ribą, kur jau yra nebe mokslinė teorija. Jis netgi stygų teoriją pavadina “moksline fantastika matematinėje formoje”. Pasak Woito, iš viso stygų teoretikai viską taip užgrobę (akademine prasme), kad sunku rastis ir kokiai alternatyvai; taip pat esą jie labai sėkmingai užsiima reklaminiais viešaisiais ryšiais. Štai “Discover” interviu su juo ir nesudėtingas straipsnis “String Theory: An Evaluation”.

Beje, frazė “not even wrong” (”netgi ne klaidinga”) yra priskiriama fizikui Wolfgangui Pauli, kuris, sakoma, kažkokį nekokybišką darbą apibūdino kaip “netgi ne klaidingą” (galbūt tas darbas buvo taip suveltas, kad net nebegali pasakyti ar jis teisingas, ar klaidingas?).

Aišku, stygų teoretikai absoliučiai vyrauja dalelių fizikoje. Bet, rods, tarp jų irgi pasitaiko skeptiškesnių balsų. Antai Warren Siegel rašo: “String theory has been grossly over-sold. It isn’t even a “theory” yet, just a “model”. It hasn’t solved anything, much less everything. But just because it isn’t everything doesn’t mean it isn’t anything. It has many interesting features, some of which have been reproduced in particle theory and proven useful, some of which haven’t but would be desirable in a more realistic theory.” Siegelio fizikos parodijos irgi kažkur į tą pusę lenkia.

Jei ir stygų teorija vis stokos eksperimentinių patvirtinimų, galimas daiktas, skeptiškesnių balsų skaičius gali augti. Ginčuose turėtų kas nors išaiškėti. Tokie ginčai turbūt patrauks ir mokslo filosofų, ir mokslo istorikų dėmesį.

Neturint rekiamos kompetencijos sunku įvertinti, kokia padėtis yra iš tikrųjų. Tikuosi Lietuvoje yra žmonių suprantančių stygų teorijos niuansus.

Kategorija fizika | Raktažodžiai: , | Komentuoti

“Feynmano fizikos paskaitos”

2006-03-07 parašė

Labai naudingos yra “Feynmano fizikos paskaitos”, ypač tos vietos, kur įvesdamas naujus terminus Richardas Feynmanas nevengia gaišti laiko konceptualiniams dalykams, pavyzdžiui, skyrelis “kas yra energija?” ir pan. Be to, žavus stilius, nestokojama humoro: tai (šiek tiek pagražintas) tekstas iš paskaitų, skaitytų 1961-1963 metais Kalteche (California Institute of Technology). Tiesa, Feynmanas per daug nesismulkina aiškinti technines detales, tad norint viską suprasti tenktų naudotis kitais vadovėliais.

Beje, Feynmano paskaitose gerokai kliūva filosofams (tiesa, kartais jis kalba apie “kokteilių-vakarėlių filosofus”).

Kategorija fizika | Raktažodžiai: | Komentuoti