-
Naujausi įrašai
Naujausi komentarai
- Edmundas Adomonis 2012-02-02 14:28 grakštus loginis uždavinys
- Edmundas Adomonis 2012-02-01 12:49 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- svetys 2012-02-01 00:47 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- Edmundas Adomonis 2012-01-31 19:17 P. M. S. Hacker apie filosofiją
- svetys 2012-01-31 01:06 P. M. S. Hacker apie filosofiją
Kategorijos
- akademija (14)
- filosofija (96)
- fizika (6)
- gamta (29)
- kalba (23)
- kompiuterija (14)
- logika (6)
- matematika (17)
- pasilinksminimui (14)
- pažinimas (11)
- šis-bei-tas (61)
- tinklalapis (10)
- visuomenė (22)
- žmogus (25)
Archyvai
Kategorijos archyvas: akademija
disertacijos šiomis dienomis
Kaip matome iš LMT tinklalapio, šiomis dienomis bus ginama nemažai disertacijų iš įvairių sričių. Tinklaraštyje "Mokslo filosofija ir mokslo istorija" jau minėjau Adolfo Mackonio disertaciją iš mokslo filosofijos. O liepos 1 d. 13 val. Lietuvių kalbos instituto salėje Kristina Lenartaitė gins disertaciją iš lingvistikos tema "Argumentų raiškos alternavimas lietuvių kalboje".
Ten ir kitų disertacijų esama - kiekvienas turėtų rasti pagal savo interesus.
lingvistika Lietuvoje?
Vis įdomu, kaip sekasi įvairiems mokslams Lietuvoje. Lietuva maža šalis ir negali tikėtis gausybės visų sričių mokslininkų. Reikia džiaugtis, kad ką nors turime. Štai, pavyzdžiui, lingvistikos reikalai: anksčiau buvau kalbėjęs su lingvistika susijusiais žmonėmis ir jie džiaugėsi, kad Lietuvoje pradėjo darbą tokio lygio lingvistas kaip Axelis Holvoetas. Vėliau nustebau išgirdęs, kad jis jau nebedirba Lietuvių kalbos institute. Nežinau apie šią istoriją, bet gavau tokią nuorodą - tekstas iš "Lietuvos žinių". O ką tik buvau informuotas apie susijusį Rolando Mikulsko straipsnį.
Kas čia dabar vyksta?
Harvardo 1869 m. stojamieji egzaminai
Iš Bronislovo Burgio tinklaraščio komentatorių sužinojau apie paskelbtus 1869 metų stojamųjų egzaminų į Harvardo universitetą užduočių pavyzdžius (pdf failas). Matome, kad stojantieji turėjo atlikti užduotis iš istorijos, senovinės ir šiuolaikinės geografijos, matematinių disciplinų (aritmetika, logaritmai ir trigonometrija, algebra, plokštuminė geometrija), klasikinių kalbų - lotynų ir graikų ("su kirčiais"). Kaip rašoma New York Times tinklaraštyje, dar buvo anglų kalba ir klasikiniai tekstai, o fizika į egzaminus įtraukta 1876 m.
Dėmesys matematikai nestebina, bet šiek tiek stebina vėlyvas gamtos mokslo dalykų įtraukimas.
Dabar ramiai ir neskubant galima pabandyti "stoti" į senąjį Harvardą (aišku, užduotys pagal išsilavinimo galimybes).
testas stojantiesiems į gimnaziją
Bronislovas Burgis paskelbė savo sudarytą testą stojantiesiems į KTU gimnaziją. Visai ne pro šalį ir vyresniems praeiviams išbandyti testą ir palenktyniauti (aišku, be išorinių informacijos šaltinių) su aštuntokais ir devintokais, kuriems testas skirtas.
Testas, atrodo, skirtas patikrinti, ar platus išsilavinimo akiratis, nors aš tai pasigedau, pavyzdžiui, užduočių apie gamtą (t.y. paprasčiausius mus supančius gamtos reiškinius). Kaip visada, mintis pradeda suktis ties klausimu, ir kaip ugdyti, ir kaip tikrinti platų išsilavinimą. Bet... šiuo metu reikia eiti ruoštis konferencijai :)
dingo gimtasis institutas
Taigi Vyriausybės sprendimu nebeliko mano gimtojo Kultūros, filosofijos ir meno instituto senuoju pavidalu. Dabar bus Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Pasikeitė ne tik pavadinimas, bet, kas svarbiausia, ir pobūdis: jis tapo orientuotas į lituanistiką. Mat, kaip parašyta Vyriausybės pranešime, "valstybė teikia strateginį prioritetą lituanistikos tyrimams ir studijoms, kurie sprendžia esminius tautos išsaugojimo, stiprinimo ir jos raidos uždavinius." Taigi filosofijos senuoju pavidalu institute gali nelikti - nežinia, kaip čia bus. Norisi tikėtis, kad nenukentės toks svarbus dalykas kaip institute esanti filosofijos doktorantūra (veikianti kartu su VDU).
Strategijos kūrėjų intencijos iš dalies suprantamos, bet iš kitos pusės, susidaro tokia paradoksali padėtis: jeigu lietuvis A daro filosofiją, tai jis nepriklauso "strateginiam prioritetui", bet jeigu B tiria, ką daro lietuvis A, tai tada jis priklauso "strateginiam prioritetui".
Lyriškai nusiteikus, galima prisiminti, kad filosofija šioje vietoje prasidėjo, kai 1977 m. buvo įkurtas Mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institutas, kuris, berods, 1990 m. tapo Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutu, o 2002 m. reorganizuotas į Kultūros, filosofijos ir meno institutą. Kiek galima spręsti iš darbų ir senbuvių pasakojimų, nepaisant marksistinės ideologijos kliūčių tarybiniais metais buvo susikūrusi solidi filosofų bendruomenė (A. Degutis, E. Nekrašas, A. Dobryninas, B. Kuzmickas, S. Tunaitis, A. Katalynas, V. Gumauskaitė ir kt.).
šou ir intelektualai
Į praeitame įraše minėtą Rio Ferdinando pasisakymą atkreipiau dėmesį ne tiek dėl futbolo, bet dėl to, kad šou elementai skverbiasi ir į intelektualines sritis, kurioms derėtų būti nutolusioms nuo pramogų pasaulio. Vis kas skundžiasi, kad paskaitoje ar seminare nebuvo linksma ar pan., o, sako, ano filosofo paskaitoje linksmai buvo galima prisikvatoti. Taip galima dažnai suprasti, kad jeigu negali paskaitoje pakikenti, tai paskaita kažkokia prastoka or something. O, kas bjauriausia, tai veda prie pedagoginių situacijų, kai kalbėtojai sąmoningai nusiteikia būti šoumenais, o ne dėstyti argumentuotą turinį, kuris tampa antraeiliu (o kartais ir visai sąmoningai išnaikinamas). Pedagoginis humoras yra gerai, bet tik kaip priemonė argumentuotam turiniui pateikti.
Tikslinimas. Prie komentarų pagalvojęs supratau, kad pradiniame įraše pristigo labai svarbaus aspekto: akademinis šou nebūtinai vyksta skambant auditorijos juokui. Tai gali vykti (ir tai turbūt bjauresnis atvejis) iškilmingoje tyloje, kai kalbėtojas užburia auditoriją pompastiškomis frazėmis, reikšmingo išminčiaus poza, atseit giliai prasmingomis prasmėmis ar pan.
Susiję užrašai:
pavojai intelektualams
iš Frankfurto interviu
"On Bullshit"
podoktorantūrinės studijos
Prasidedamas vykdyti projektas "Podoktorantūros (postdoc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje". Jauni mokslo daktarai galės pasitobulinti, aišku, jei ras kompetentingų vadovų Lietuvos mokslo ir studijų institucijose.
socforumas ir blevyzgos
Kaip matau, Lietuvos socialinių mokslų forumas jau perėjo prie Karolio Klimkos (ir "popartisto" Marilyn Mansono) blevyzgų, nors žinant lietuviškas akademines realijas tai neturėtų labai stebinti. Tai geras akstinas išsiregistruoti iš forumo dalyvių sąrašo (tik keblu rasti, kaip ten panaikinti savo registraciją).
Zenono Norkaus paskaita ir apdovanojimas
Zenonas Norkus gavo geriausio metų dėstytojo titulą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Kiek supratau, titulą suteikė studentų korporacija RePublica. Apdovanojimo proga rytoj (gegužės 6 d.) Zenonas Norkus skaitys paskaitą "Pokomunistinis kapitalizmas: tipologijos problemos". Paskaita ir apdovanojimas įvyks 17 val. VU TSPMI (Vokiečių g. 10) 402 auditorijoje.
Įdomi paskaita turėtų būti. Negalint atvykti, galima pasinaudoti kompiuteriu: žadama, kad paskaita bus tiesiogiai transliuojama internetu adresu www.tspmi.vu.lt/video
Geri mano prisiminimai apie Norkaus paskaitas iš filosofijos studijų laikų: labai informatyvios paskaitos. Tiesa, tikiuosi, kad Zenonas Norkus savo VU TSPMI studentams primena, kad ne vien filosofiškai samprotautų apie paradigmas, interpretuotų ar ideologizuotųsi, o ir siektų "socialinės tikrovės pažinimo" (pastaroji frazė iš TSPMI puslapio). Man susidūrimas su kai kuriais TSPMI studentais paliko nelinksmą įspūdį (aišku, reikia būtinai pabrėžti, kad tie susidūrimai buvo labai riboti ir todėl jokio platesnio apibendrinimo negalėčiau daryti): daug nuosavų interpretacijų bei postmodernistinės dvasios reliatyvizmo, su pažinimu nieko bendro neturinčių. Taip ir likdavo įspūdis (nežinia, ar teisingas), kad labai daug laiko skiriama tam tikroms filosofinėms variacijoms, o ne arčiau žemės esantiems pažinimo dalykams.
Kategorija akademija
Raktažodžiai: mokslas, socialiniai mokslai, sociologija, Zenonas Norkus
3 komentarai
lygumas ir moterys
Konstanco universitetas (Universität Konstanz) paskelbė konkursą teorinės filosofijos profesoriaus/ės vietai užimti. Pranešime apie konkursą yra tokia žavinga eilutė:
"The University of Konstanz is an equal opportunity employer and tries to increase the number of women in research and teaching"
O sulietuvinant skambėtų panašiai taip:
"Konstanco universitetas yra lygių galimybų darbdavys, ir mėgina padidinti moterų skaičių tarp tyrėjų ir dėstytojų"
Galimybių "lygumas" tiesiog neišpasakytas - ši linksma eilutė nepadarytų gėdos ir Orwello "gyvulių ūkiui".
Kaži kaip Wolfgangas Spohnas didins moterų skaičių :)
Susiję užrašai:
"neišsipildžiusi svajonė"
Harry Frankfurtas apie knygų storį
Klausimas: Ar manote, jog mažiau tikėtina, kad plonose knygose būtų akademinių nesąmonių?
Harry G. Frankfurt: Plonoje knygoje gali būti daug bull— [bulšito], bet storoje knygoje beveik neišvengiamai yra daug bull— [bulšito].(iš Harry G. Frankfurto interviu "Fighting Bull" jo naujos knygos "Apie tiesą" proga)
Susiję užrašai:
"iš Frankfurto interviu"
"On Bullshit"
na jau visai
Lietuvoje tiek triukšmo dėl paplaukusios Valerie Solanas, net gėda pasidarė dėl pseudointelektualų/ių - fui.
Kategorija akademija
Raktažodžiai: feminizmas, galai žino kas, tragikomiška, Valerie Solanas
Komentuoti
iš linksmybių akademiniame gyvenime
Iš (tragi?)komiškų epizodų akademiniame gyvenime: kalbėtojas kalba, klausytojai klauso, ir a) kalbėtojas kabina makaronus arba juokauja, b) klausytojai iš esmės nieko nesupranta, bet c) klausytojai šventai įsitikinę, kad kalbėtojas lieja išmintį giliai kapstydamas ir todėl jo reikia įtemptai klausytis ir bendrai jį sekti.
Pagalvojau, ar tik nebus šitas reiškinys susijęs su dalykais, kuriuos minėjau įraše “knyga apie sektas”?
pavojai intelektualams
Turbūt pavojinga tapti labai laukiamu viešu intelektualu arba parsisamdžiusiu vis pasisakyti intelektualu: vaisingos idėjos negali dažnai kilti, tai kyla pavojus pradėti kalbėti niekus; arba kalbėti, ką klausytojai nori girdėti; arba norint pasilikti dėmesio centre, įpulti į radikalias išmones ir pan. Tiesa, pavojai nėra iš principo neįveikiami.
Apie intelektualų perėjimą į šou-verslą nėra ko ir kalbėti - tai jau nelaimė.